Ar žmogaus kūnas - tik daiktas?

Jis puikiai žino visus šio sporto niuansus ne tik iš mokslinių vadovėlių, bet ir kasdienės praktikos. Jis - daugkartinis Lietuvos ir Europos kūno rengybos (fitneso) čempionas. A. Mišeikis yra įgijęs trenerio kvalifikaciją, o pastaraisiais metais žinias gilina Klaipėdos universitete studijuodamas kineziterapiją.

Jis pastebi tendenciją, kad nutukęs žmogus dažnai sako, kad jis sau patinka toks, koks yra.

„Girdžiu tokius pasakymus, esą fiziniu kūno grožiu rūpintis nereikia. Žmonės sako: “esu toks, koks esu„, “gyvenu vieną kartą, todėl reikia mėgautis visais gyvenimo teikiamais malonumais, tarp jų ir skaniu maistu„, “save realizuoju, radau gyvenimo prasmę tobulindamas protinius gebėjimus, o fizinis kūno grožis visiškai nesvarbus„. Man asmeniškai tokie pasakymai yra sunkiai suvokiami“, - sako A. Mišeikis.

Ir tuoj pat priduria: „Dar keisčiau skamba teiginiai, kad kūno grožis - tai yra dvasios ir proto grožis. Fizinis kūnas tarsi neegzistuoja, jis atskiriamas nuo dvasios ir proto kaip visiškai bevertis ir nereikalingas daiktas. Lyg kūnas ir smegenys egzistuotų atskirai, nepriklausomai vienas nuo kito.“

Sporto klubo „VS-Express 24/7“ vyr. treneris A. Mišeikis pastebi, kad mokslininkai ir dietologai muša pavojaus varpais ir perspėja, kad nutukimas pasiekė didžiulį mastą, kad tai viena iš lėtinių ligų atsiradimo priežasčių. Dar blogiau, kad tarp nutukusiųjų vis daugiau jaunų žmonių.

„Tik kol esi gyvas ir sveikas, gali save realizuoti gyvenime ir ieškoti gyvenimo prasmės, nes kai būsi ligotas, nei gyvenimo prasmės ieškojimai, nei pati gyvenimo prasmė neteks prasmės“, - įsitikinęs A. Mišeikis.

Jis klausia: ar nutukęs žmogus supranta, kad dvasia ir protas gyvena fiziniame kūne, kol šis yra gyvas? Ar žmogus susimąsto, kad antsvoris ir nutukimas yra vienas iš lėtinių ligų rizikos faktorių, o lėtinės ligos, žinia, trumpina gyvenimą?

A. Mišeikis siūlo susidarius sąlygoms, pasirinkti ne pyragėlį, o vaisių, maitintis taisyklingai, nes kiekviena kūno ląstelė sudaryta iš to, ką suvalgome. Be to, ragina nepasikliauti internete perskaitytomis neaiškių specialistų dietomis.

„Nežaiskite su sveikata, nes gyvenimą turime tik vieną“, - pabrėžia A. Mišeikis.

Mėgautis reikia ir maistu, ir gyvenimu, bet viskam turi būti saikas.

Arvydo Mišeikio patarimai:

Valgykite pusryčius. Geriausias pasirinkimas - sudėtinių angliavandenių ir baltymų derinys.

Prieš treniruotę nepadauginkite riebalų, nes apsunkintas virškinimas trukdys treniruotei.

Prieš pradėdami sportuoti apsilankykite pas gydytoją, kuris įvertins jūsų būklę atlikęs tyrimus ir galbūt pateiks rekomendacijų.

Jei jums per 40 metų, pasikonsultuokite su treneriu, kuris įvertins jūsų fizinį ir funkcinį pajėgumą ir parinks tinkamą treniruotės krūvį.

Išmokite taisyklingai kvėpuoti, treniruotės metu - tai viena iš būtinų sąlygų.

Atlikite jėgos pratimus, tik vadovaukitės pagrindine taisykle: pasipriešinimo svoris didinamas palaipsniui.

Moterys, kaip ir vyrai, turi atlikti ne tik kardio-, bet ir jėgos pratimus. Tai dar viena iš osteoporozės ir sarkopenijos (amžiaus sukeltas raumenų masės ir jėgos sumažėjimas) profilaktikos priemonių.

Atlikite kardiopratimus. Eikite į treniruotę pėsčiomis spėriu žingsniu ir grįžkite atgal, arba važiuokite dviračiu.

Atlikite tempimo pratimus. Prieš treniruotę dinaminius (su judesiu), po treniruotės - statinius (be judesio).

Vienas iš senėjimo požymių, tai ne tik veido raukšlės, bet ir sumažėjęs kūno lankstumas.

Asmeninio archyvo nuotr.