Žiniasklaida: Dėl grėsmių Ukrainai Vakarų šalys sustiprino branduolinio atgrasymo priemones
Šaltiniai nurodė įvairias reakcijas į hipotetinę branduolinę ataką, tačiau visos jos rodo, kad niekas neketina pasiduoti grėsmės akivaizdoje.
Vakarų šalių sostinės rengia planus nenumatytiems atvejams, jei Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas įsakytų suduoti branduolinį smūgį Ukrainai, praneša "Financial Times", remdamasis penkiais Vakarų pareigūnais, kurie pageidavo likti neįvardyti.
Visi jie mano, kad V. Putino grasinimai greičiausiai nepasitvirtins, tačiau Kijevo sąjungininkai didina branduolinį budrumą ir atgrasymą.
"Jei jis manė, kad grasinimas įbaugins Ukrainą, kad ji pasiduos arba atiduos 20 proc. savo teritorijos, arba įbaugins likusią dalį ir privers atsisakyti pagalbos Ukrainai, įvyko priešingai", - sakė vienas aukšto rango JAV pareigūnas.
Kiti du Vakarų pareigūnai teigė, kad į smūgį Ukrainai greičiausiai nebūtų atsakyta branduoliniais ginklais.
Vietoj to kariuomenė baus Rusiją įprastinėmis priemonėmis.
Geriausia atgrasymo priemonė
Pareigūnai ir analitikai mano, kad net ir blogiausio scenarijaus atveju V. Putinas greičiausiai panaudos taktinius branduolinius ginklus, skirtus naudoti mūšio lauke.
Trys iš penkių pareigūnų teigė, kad NATO valstybės narės privačiai įspėjo Maskvą apie atsakomųjų veiksmų mastą, kurį sukeltų bet koks branduolinio ginklo panaudojimas.
Jie įsitikinę, kad atsakomųjų veiksmų grėsmė tebėra geriausia atgrasymo priemonė.
JAV pareigūnas pridūrė, kad JAV su ukrainiečiais aptarė galimo branduolinio ginklo panaudojimo scenarijus ir kaip būtų galima užtikrinti saugumą tokios grėsmės atveju.
Sudėtinga procedūra
Leidinyje pažymima, kad branduolinių ginklų dislokavimo logistika yra sudėtinga ir užima daug laiko, todėl Vakarų žvalgybos palydovai galėtų lengvai aptikti šią veiklą.
Prieš pradedant iš tikrųjų naudoti ginklus, reikia atlikti keletą veiksmų.
Užfiksavę juos, Vakarai galės pakoreguoti savo veiksmų planą.
Pasak Djuko universiteto politologo Simono Mileso (Simon Miles), JAV žvalgyba neliks nepastebėta, kad kovinės galvutės bus parengtos veikti ir bus sujungtos su pristatymo platformomis.
"Putinas labiau linkęs grasinti panaudoti branduolinius ginklus ir gauti nuolaidų, nei iš tikrųjų juos panaudoti", - sakė Carnegie Endowment branduolinės politikos programos vienas iš direktorių Jamesas Actonas.
Kai kurie kariniai ekspertai taip pat teigė, kad prastas Rusijos kariuomenės veiksmų koordinavimas leidžia manyti, jog branduoliniai smūgiai negali turėti didelės įtakos karo baigčiai.
"Reikia tam tikros integracijos su įprastinėmis pajėgomis, nesvarbu, ar norite sustabdyti ataką, ar pereiti į puolimą.
Rusai neįrodė, kad gali tai padaryti", - sakė Jungtinių Tautų nusiginklavimo tyrimų instituto vyresnysis mokslinis bendradarbis Pavelas Budvigas.
Anksčiau Baltųjų rūmų patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jake'as Sullivanas sakė, kad bet koks branduolinio ginklo panaudojimas turėtų katastrofiškų pasekmių Rusijai. JAV dėl to įspėjo Kremlių.
Priminsime, kad Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausioji žvalgybos valdyba mano, jog Vladimiras Putinas rimtai svarsto galimybę pradėti branduolinį karą.
Visai įmanoma, kad Rusija panaudos branduolinį ginklą Ukrainos teritorijoje.