Visuomenė pavargo nuo brangaus ir neatsiperkančio „žaliojo kurso“

Vakarų šalys klimatui neutraliomis planavo tapti iki 2050 metų. WSJ pabrėžė, kad kažkas už tai turi sumokėti, tačiau šiemet visuomenė nusprendė, kad ji nebenori kompensuoti tokių išlaidų.

Praeityje stambieji Volstryto „rykliai" ir politikai iš Vašingtono tikėjosi, kad perėjimas prie žaliosios energetikos paskatins ekonomikos vystymąsi. „Kai galvoju apie klimato kaitą, mąstau apie darbo vietas", - teigė prezidentas Džo Baidenas (Joe Biden).

Didžiosios JAV įmonės irgi tikėjosi, kad „žaliasis kursas" paskatins pinigų srautus. Automobilių gamintojas „Ford" pradėjus elektromobilių „Mustang" gamybą, korporacijos rinkos vertė viršijo 100 mlrd. JAV dolerių. Tačiau vartotojai neskubėjo pirkti brangiai kainuojančių elektromobilių, todėl netrukus „Ford" vertė smuktelėjo iki 42 mlrd. JAV dolerių.

Verslininkai ėmėsi investuoti į daugiau pinigų garantuojančias naujas technologijas, o „žaliasis kursas"‚ susijęs su valstybine politika. Prancūzų ekonomistas Žanas Pizani-Feri (Jean Pisani-Ferry) nurodė, jog tai lemia būtinybę finansuoti investicijas tuomet, kai negalima užtikrinti jų rentabilumo. Taip pat tokios investicijos nebūtinai turi lemti gamybinių pajėgumų augimą.

Augančios išlaidos didina visuomenės nepasitenkinimą ir Europoje vis populiaresni tampa dešinieji populistiniai judėjimai. Nyderlanduose neseniai pergale džiaugėsi Gerto Vilderso (Geert Wilders) partija. Dabar ten klimato aktyvistai nerimauja jog jeigu G.Vildersui pavyks suformuoti vyriausybę, jis peržiūrės pastaruoju metu šalies vykdytą ambicingą klimato politiką.

Tiesa, politikai ir toliau pasisako už taršos mažinimą bei klimato kaitos stabdymą. Būtent tam buvo skirta Dubajuje vykusi JTO konferencija COP28, tačiau ir ji sulaukė kritikos. Pasak JTO plėtros programos vadovo Ahimo Šteinerio (Achim Steiner), konferencija, į kurią atvyko 97 tūkst. dalyvių, kalbant apie jų skaičių neturėtų tapti pavyzdžiu ateičiai.