Lietuvos, Latvijos ir Lenkijos vadovai NATO perspėja apie grėsmę dėl įvykių Baltarusijoje

Turkija sako, kad parems Suomijos stojimą į NATO

Prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas sako, kad Turkija ratifikuos Suomijos narystę NATO, atverdama kelią šaliai prisijungti prie karinio bloko prieš Švediją. R. T. Erdoganas apie sprendimą paskelbė penktadienį po susitikimo su Suomijos prezidentu Sauli Niinisto Ankaroje. Be R. T. Erdogano pritarimo Suomija negalėtų prisijungti, nes NATO šalys turi vieningai susitarti dėl naujų narių.

J. Stoltenbergas sveikina Turkijos sprendimą tęsti Suomijos siekį tapti NATO nare ir sako esąs įsitikinęs, kad netrukus prisijungs ir Švedija. NATO generalinis sekretorius sakė, kad R. T. Erdogano pranešimas, jog Turkijos parlamentas pradės ratifikuoti Suomijos stojimą į NATO, yra "gera diena visiems, kurie tiki NATO plėtra". "Suomijos narystė sustiprins NATO. Tai sustiprins Suomijos saugumą. Tai taip pat sustiprins Švedijos saugumą", – sakė jis. Jis patvirtino ankstesnius pranešimus, kad R. T. Erdoganas yra pasirengęs tęsti konsultacijas dėl Švedijos narystės. "Taip pat esu įsitikinęs, kad Švedija netrukus prisijungs, ir aš dėl to sunkiai dirbsiu", – sakė jis. R. T. Erdoganas apie sprendimą paskelbė penktadienį po susitikimo su Suomijos prezidentu Sauli Niinisto Ankaroje. Be R. T. Erdogano pritarimo Suomija negalėtų prisijungti, nes NATO šalys turi vieningai susitarti dėl naujų narių.

Švedija ir Suomija gegužę Briuselyje kartu perdavė savo narystės paraiškas, atšaukdamos savo ilgametę nekonvergavimo politiką po Rusijos invazijos į Ukrainą. Turkijos vyriausybė apkaltino abi šalis pernelyg švelniomis grupuotėms, kurias ji vadina "teroristinėmis" organizacijomis, bet išreiškė daugiau abejonių dėl Švedijos. "Kalbant apie savo pažadų, numatytų trišaliame susitarimo memorandume, vykdymą, matėme, kad Suomija ėmėsi autentiškų ir konkrečių žingsnių", – R. T. Erdoganas sakė per spaudos konferenciją, turėdamas omenyje birželį Helsinkio, Stokholmo ir Ankaros pasirašytą susitarimą, kuriuo siekiama nutiesti kelią dviem Šiaurės šalims prisijungti prie karinio aljanso.  "Šis jautrumas mūsų šalies saugumui ir, remdamiesi pažanga, kuri buvo padaryta protokole dėl Suomijos stojimo į NATO, nusprendėme inicijuoti ratifikavimo procesą mūsų parlamente", – sakė prezidentas.

Po R. T. Erdogano žalios šviesos Suomijos prašymas dabar gali patekti į Turkijos parlamentą, kur prezidento partija ir jos sąjungininkai turi daugumą. Ratifikavimo tikimasi iki Turkijos prezidento ir parlamento rinkimų gegužės 14 dieną. sakė, kad šis pranešimas signalizuoja apie NATO požiūrio į šį klausimą pasikeitimą. "NATO iki šiol primygtinai reikalavo, kad Suomija ir Švedija prisijungtų kaip paketas", – sakė Sardaras. – Atrodo, kad NATO pakeitė šią poziciją."  Prieš atvykdamas ketvirtadienį N. Niinisto sakė, kad Turkijos pareigūnai paprašė jo buvimo Ankaroje paskelbti Turkijos sprendimą dėl Suomijos pasiūlymo.

"R. T. Erdoganą pažįstu jau seniai. Esu tikras, kad jis turi svarbių žinių", – sakė Niinisto, vasario 6 dieną lankydamasis Kahramanmaras – vienoje iš Turkijos provincijų, labiausiai nukentėjusių nuo 7,8 ir 7,6 balų stiprumo žemės drebėjimų. Jis taip pat pabrėžė palaikantis greitą Švedijos priėmimą ir "Twitter" įraše sakė, kad prieš kelionę į Turkiją turėjo "gerą pokalbį" su Švedijos ministru pirmininku Ulfu Kristerssonu. Kristerssonas sakė, kad Švedija tikisi "greito ratifikavimo proceso" po Turkijos rinkimų.

 Jungtinių Valstijų nacionalinio saugumo patarėjas Jake'as Sullivanas taip pat pasveikino pranešimą, sakydamas, kad Vašingtonas "laukia greitos šio proceso pabaigos". Jis pridūrė, kad JAV ragina Turkiją "greitai ratifikuoti ir Švedijos stojimo protokolus". Tuo tarpu jis paragino Vengriją, kur oficialus patvirtinimas taip pat įstrigo - "nedelsiant" užbaigti ratifikavimo procesą.  Turkija, Suomija ir Švedija pasirašė birželio mėnesio susitarimą, kuriuo siekiama išspręsti nesutarimus dėl Šiaurės valstybių narystės.

Į dokumentą buvo įtrauktos nuostatos, susijusios su Ankaros teiginiais, kad Stokholmas ir Helsinkis nepakankamai rimtai vertino savo susirūpinimą dėl tų, kuriuos ji laiko "teroristais", ypač Kurdistano darbininkų partijos arba PKK, kuri vykdė 39 metus trukusią ginkluotą kampaniją Turkijoje, rėmėjų, ir žmonių, kuriuos Ankara sieja su bandymu įvykdyti 2016 metų perversmą.

Tačiau Stokholmas šiemet supykdė R. T. Erdoganą, suteikdamas leidimą kraštutinių dešiniųjų politikui protestuoti priešais Turkijos ambasadą, kur politikas sudegino Koraną. R. T. Erdoganas vėliau sakė, kad nepalaikys šalių, kurios leidžia "šventvagystę", stojimo. "Jei nerodysite pagarbos Turkijos Respublikos ar musulmonų religiniams įsitikinimams, iš mūsų negausite jokios paramos NATO [narystei]", – sakė jis.

Šiuo metu skaitomiausi

Skaitomiausi portalai

Šiuo metu skaitomiausi

Raktažodžiai

Šiuo metu skaitomiausi

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder