Mokslininkai teigia Saulės sistemoje atradę didelių palydovų su vandenynais

Pasak "Arstechnica", šie palydovai turi didelius vandens vandenynus.

Kaip pažymi mokslininkai, tai įdomu, nes ten, kur yra skystos būsenos vandens, yra galimybė atsirasti gyvybei.

Dėl šių atradimų NASA planuoja jau 2024 m. pradėti misiją į Europą - ledu padengtą Jupiterio sistemos mėnulį.

Dar viena misija po kelerių metų gali būti paleista į Saturno palydovą Titaną, kurio paviršiuje yra skysto ir metano vandenynų.

Šiuo atveju, kaip priminė leidinys, praėjusį mėnesį Europos kosmoso agentūra paleido kosminį aparatą "Juice", skirtą keliems lediniams Jupiterio palydovams tirti.

Dabar NASA į savo tyrimų objektų sąrašą turės įtraukti ir Urano palydovus. Ši planeta jų turi bent 27, ir jie taip pat gana intriguojantys moksliniu požiūriu.

Leidinyje pažymima, kad NASA į septintąją Saulės sistemos planetą yra paleidusi tik vieną kosminį aparatą - "Voyager 2".

Jis 1985 m. praskriejo netoli Urano. Dabar, atsižvelgdami į naujus "Cassini" padarytus atradimus, mokslininkai, be Žemėje esančių teleskopų duomenų, vėl atsigręžė į "Voyager" surinktus duomenis.

Remdamiesi šiais duomenimis NASA mokslininkai padarė išvadą, kad keturiuose didžiausiuose Urano palydovuose - Ariel, Umbriel, Titania ir Oberon - po ledo pluta tikriausiai yra vandens vandenynai.

Šie vandenynai tikriausiai yra dešimčių kilometrų gylio ir, tikėtina, gana sūrūs, nes yra įsiterpę tarp viršutinio ledo ir vidinio uolienų branduolio.

Šie vidiniai branduoliai dėl radioaktyvaus skilimo išskiria pakankamai šilumos, kad susidarytų skysto vandens sluoksniai, paaiškino mokslininkai.

Be to, chloridų, taip pat amoniako gausu didžiausių ledo milžinės mėnulių vandenynuose ir jie gali padėti išlaikyti juos neužšalusius.

Gera žinia ta, kad NASA ketina rimtai ištirti Urano sistemas.

Dabar mokslininkai turi dar vieną svarią priežastį siųsti ten didelį erdvėlaivį - toliau tyrinėti ten esančius ledinius mėnulius.