Vakarai, anot S. Lavrovo, praleido šansą išvengti konflikto. NATO esą buvo plečiama „tyčia“. 1991-aisiais Aljansas turėjo 16 narių, o dabar jų yra 30. Be to, yra dar dvi kandidatės – Švedija ir Suomija.
Vakarai nereagavo į pasiūlymus atsisakyti NATO plėtros ir susitarti dėl specialaus statuso Ukrainai, kalbėjo Rusijos ministras.
S. Lavrovas užsipuolė ir Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizaciją (ESBO), o ypač jos stebėtojus Ukrainoje.
Donecko srityje dislokuoti ESBO stebėtojai prieš prasidedant karui esą ignoravo vis dažnėjančias ukrainiečių pajėgų atakas prieš Maskvos remiamus separatistus Rytų Ukrainoje ir iš dalies net jiems padėjo.
„Rasta faktų, kad ESBO dalyvavo nukreipiant ugnį į Donecką ir Luhanską“, - tvirtino S. Lavrobas. Išsiuntus stebėtojus, anot jo, aptikta atitinkamų dokumentų.
ESBO nuo 2014 metų mėgino atskirti konflikto šalis Donbase ir stebėti paliaubas. Vasario pabaigoje prasidėjus Rusijos invazijai, ji buvo priversta užbaigti savo misiją ir atitraukti stebėtojus iš karo teritorijos.
S. Lavrovas tęsė kritiką, pareikšdamas, kad ESBO yra vyraujama Vakarų ir taip prarado savo, kaip tarpininkės, vaidmenį.
Rašyti komentarą