Karybos ekspertai: Ukrainoje kilo labai didelės problemos

(1)

Karą Ukrainoje stebintys ir analizuojantys „Visuomenės informacinio saugumo agentūros“ įkūrėjai, specialiųjų operacijų pajėgų atsargos karininkas Aurimas Navys ir Mindaugas Sėjūnas seka veiksmus mūšio lauke ir šalia jo, juos analizuoja ir pateikia savo įžvalgas.

Su jomis gali susipažinti ir Alfa.lt skaitytojai.

Strateginės aplinkybės

Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Oleksijus Danilovas pareiškė, jog jei Vakarai Ukrainai skubiai nesuteiks karinės pagalbos ir paramos, šalis gali prarasti nepriklausomybę.

„Mes tikimės, kad partneriai supras, jog mūsų nepriklausomybei gresia pavojus, taip pat įvaizdis, visų Vakarų autoritetas ir vienybė...“, – teigė politikas, pridurdamas, jog „mums reikia ginklų, ginklų, ginklų“. 

Pagrindinė problema ta, jog beveik sustojus Vakarų paramai, ginklų tiekimo grandinė Rusijai iš Irano ir Šė Korėjos nesumažėjo. Šalis, negaudama ginkluotės tokiais pat ar panašiais kiekiais yra nepajėgi efektyviai gintis. 

Pranešama, jog Ukrainos kariuomenės vado Valerijaus Zalužnyj atsistatydinimas iš pareigų labai stipriai atsiliepė karių kovinei dvasiai. Būtent todėl ukrainiečių kariams dabar reikia visokeriopos paramos.

Kaip niekada.

Teigiama, jog dabar yra sunkiausias metas Ukrainos karo eigoje, lygintinas su rusų bandymu užimti Kijevą invazijos pradžioje ir palaužti ukrainiečių dvasią.

Putinas, be jokios, abejonės stengsis išnaudoti šį techninį – psichologinį pranašumą, daužys Ukrainą visomis išgalėmis, stengdamasis destabilizuoti padėtį ES, NATO šalyse.

Šaltiniai skelbia, jog visiška Rusijos pergalė Ukrainoje mažai tikėtina, tačiau neatmetama galimybė, jog Putinas mėgins kelti savo kanopą į Moldovą, Lenkiją ir Baltijos šalis. 

Didžiausias pavojus, jei rusams pavyktų pralaužti lenktą fronto liniją, prasiveržti giliai į Ukrainos gilumą, suardant gynybos liniją ir dėl ginklų stokos negalint sunaikinti okupantų. 

Kai kurie leidiniai perspėja, jog gresia pavojus Didžiajai Britanijai ir visai Europai.

Abejojame, ar Putinas ryžtųsi minimaliausiems konvenciniams veiksmams Europoje, tačiau mėginti rinkiminio chaoso metu planuojamas hibridines atakas gali perkelti į šį pavasarį. Putinas labai mėgsta kirsti iš pasalų ir netikėtai. 

Nors mes ne kartą įspėjome apie prievolę pasiruošti hibridinėms atakoms, miglos pūtėjai valdžios koridoriuose ir vyrai be smegenų patikino vadovybę, kad „viskam pasirengta“. Ką gi, įspėjimų laikas baigėsi. 

Kremlius tęsia kibernetinius išpuolius prieš rytinio NATO flango šalis. Pranešta apie kibernetines atakas prieš Rumunijos valstybės institucijas. Įsilaužėliai pavogė šalies ministro pirmininko asmens duomenis.

Kitas incidentas įvyko prieš Parlamento rūmų duomenų bazę ir buvo nukreiptas prieš Parlamento saugumo pažeidimą tiriantį Nacionalinį kibernetinio saugumo direktoratą.

Įsilaužėliai kai kuriais atvejais reikalavo išpirkos, kas, pasak specialiųjų tarnybų, yra Rusijos hibridinio karo priemonė.

Vakar programišių ataką patyrė Lietuvos bendrovė „Ignitis“. Tai eilinė Kremliaus specialiųjų tarnybų repeticija prieš planuojamą hibridinį smūgį. 

Spaudos ir interneto portalų antraščių greičiausiai prisiskaitė ir Prancūzijos prezidentas Emanuelis Macronas, nes prancūzo planuotas vizitas į Ukrainą vasario 13 ir 14 dienomis buvo atidėtas.

Skelbiama, jog vizitas greičiausiai atidėtas dėl grėsmių prezidento saugumui.

Reikšmingi postūmiai

Mūšiai dėl Avdijivkos. Rusai bet kuria kaina mėgina užimti Avdijivką, ir miesto šturmui vėl pasitelkiami šarvuočiai. Driskiai teigia, jog jau kontroliuoja miesto centrą ir įsiveržė šiaurėje ir rytuose, tačiau ukrainiečiai vis dar ginasi.

Miesto prieigose sunaikinta daugiau nei 200 driskių tankų, kas sudaro apie 10 proc. pajėgumų, esančių Ukrainoje. Kai kurie šaltiniai teigia, jog okupuota apie 18 proc. miesto teritorijos.

Rusai paleido dronus iš Primorsko-Achtarsko rajono. Driskiai atakavo Ukrainą valdomomis aviacinėmis raketomis Kh-59 ir priešlėktuvinėmis valdomomis raketomis S-300. Ukrainos gynėjai sunaikino 14 bepiločių orlaivių ir Kh-59.

Ukrainos priešlėktuvinės ir raketinės pajėgos pataikė į 2 driskių susitelkimo vietas, 2 vadavietes, 1 artilerijos sistemą ir 2 šaudmenų sandėlius.

Trumpai

Donaldas Trumpas, laimėjęs rinkimus, žada užbaigti karą Ukrainoje, tačiau baiminasi, kad Kijevui ir Maskvai susitarus tarpusavyje, JAV gali prarasti milijardus dolerių.

„Mes turime išspręsti šį karą, ir aš jį išspręsiu“, – pareiškė D. Trampas. Nevykęs artistas nėra skaitęs Puškino, Gogolio, Nekrasovo, Tolstojaus, Lermontovo ir nėra susipažinęs su Rusijos istorija. 

Rusijos „politikas“ Borisas Nadeždinas, kuris buvo neprileistas prie Rusijos prezidento rinkimų, atvirai apkaltino Rusijos diktatorių Vladimirą Putiną dėl karo Donbase pradžios.

„… Ten nieko nebuvo, ten gyveno normalūs žmonės... nebuvo jokių kautynių, niekas nieko neapšaudė“, – pastebėjo Nadeždinas. Mes puikiai suprantame, kad Nadežinas – daugelio viltis.

Tačiau primename, jog prieš karą buvo ir iki šiol yra dalis FSB elito. Laikinai prieš karą, tačiau ne prieš imperiją. 

„The Washington Post“ teigia, kad Karlsono interviu su Putinu atskleidžia tikrąjį jo tikslą. O kaipgi. Putino, kaip ir jo pirmtakų tikslas nesikeičia nuo 19 amžiaus, o jei dar gilyn – ir nuo 15 amžiaus. 

Šį veikėją pavadinimu Karlsonas geriausiai išnarstė ir išanalizavo CNN naujienų grupė, demaskavusi visus psichologinės operacijos dalyvio melus. Būtų gerai, kad CNN taip pat uoliai demaskuotų ir kitus Kremliaus paruoštukus.

„Bank of America“ teigimu, JAV ekonomika ir toliau demonstruoja nepaprastą atsparumą, Europos augimas sumažėjo, o Kinija susiduria su gausybe problemų: nekilnojamojo turto, defliacijos, demografinėmis. 

Kinijos akcijų rinkos nuosmukis, kaip spėjama, ilgam išgąsdino investuotojus, kurie greičiausiai į komunistinę šalį nebegrįš. Pekino svajonė Kinijos imperiją paversti pirmąją galybe pasaulyje susiduria su sunkumais.

JAV pietų Oregone rasti negyvi trys vilkai. Federaliniai pareigūnai siūlo 50 000 dolerių atlygį už informaciją apie jų mirties kaltininkus.

Žuvų ir laukinės gamtos tarnybos duomenimis, du trečdaliai Oregono vakaruose gyvenančių pilkųjų vilkų yra saugoma rūšis, o pagal federalinį nykstančių rūšių įstatymą jie yra įtraukti į nykstančių rūšių sąrašą.

Pasaulyje gyvena kiek daugiau nei 200 000 vilkų. Laukinių gyvūnų natūralioje gamtoje liko mažiau nei 5 proc.. Kiti 95 proc. auginami nelaisvėje mėsai ir pramogai. 

Planetoje pavadinimu Žemė gyvena daugiau nei 8 milijardai žmonių.

Šiuo metu skaitomiausi

Skaitomiausi portalai

Šiuo metu skaitomiausi

Raktažodžiai

Šiuo metu skaitomiausi

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder