Karas Ukrainoje: po atakos Kryme greičiausiai nuskendo didelis Rusijos Federacijos desantinis laivas

Atnaujinta 08:06 val.

Po atakos Kryme greičiausiai nuskendo didelis Rusijos Federacijos desantinis laivas

Vietos gyventojai parodė vaizdo įrašą, kuriame matyti, kad jūroje kažkas dega.

Laikinai okupuoto Krymo Jaltos rajono Simeizo kaimo teritorijoje vietos gyventojai girdėjo kulkosvaidžių šūvius.

Apie tai praneša "Telegram" kanalas "Krymo vėjas", jūroje apie 7 val. ryto pasigirdo sprogimai, tačiau raketų paleidimo nebuvo. Pasak vieno iš abonentų, buvo užpultas Rusijos laivas.

"Abonentas tvirtina, kad po sprogimų BDC (didelis desantinis laivas - UNIAN) nuskendo. Informaciją reikia patvirtinti", - teigiama pranešime.

Ten ragino abonentus iš Simeizo, Mišoro, Katsivelio, Gaspra ir Alupkos pažiūrėti, kas vyksta jūroje, ir pranešti.

Vėliau pasirodė neaiškus vaizdo įrašas, kuriame matyti, kad jūroje kažkas dega.

Tuo pat metu Rusijos gynybos ministerija praneša apie šešių Ukrainos bepiločių orlaivių sunaikinimą virš Juodosios jūros.

Vėliau tapo žinoma apie dar vienus sprogimus jūroje. Katsivelio kaimo gyventojai pajuto stiprią smūgio bangą.

Tikriausiai sprogo nukentėjusio laivo amunicija. Gelbėti skęstančio laivo artėjo kitas laivas, taip pat netoliese matytas povandeninis laivas.

O. Syrskis: karas pasibaigs, kai Ukraina pasieks savo sienas, kito varianto nėra

Duodamas interviu Vokietijos televizijos kanalui ZDF, vyriausiasis Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadas generolas pulkininkas Oleksandras Syrskis pasakė, kad Rusijos ir Ukrainos karas turi baigtis, kai Ukraina pasieks savo sienas ir kad kitokių variantų nėra.

„Žinote, kai tai net nėra karas – karas mūsų šalyje prasidėjo 2014 m., dabar kalbame apie atvirą agresiją“, – kalbėjo O. Syrskis, kai jo paklausė, ar karui prasidėjus jis manė, kad karas truks taip ilgai. „Kai prasidėjo ši agresija, mane apėmė jausmas, tarytum krentu į kažkokią prarają, kurioje laikas neegzistuoja. Aišku, mums tai yra didelė problema. Tada buvo visiškai neaišku, kada visa tai baigsis. Tačiau man buvo aišku, kad tai tęsis ilgai ir lengva nebus.“

Paklaustas, kodėl tikisi, kad Ukraina gali greitai užbaigti šį karą, jis atsakė: „Tai paremta tuo, kad jį turime baigti, pasiekdami savo sienas. Tai pirmas dalykas. Nes kitokių variantų nėra. Mes tiesiog neturime kitokios išeities. O tai reiškia, kad kiekvienas, visa visuomenė turi susitelkti vardan bendro tikslo – pergalės“.

Jis pridūrė, kad šiuo atveju „kiekvienas turi sunkiai dirbti... mes turime didinti gamybos apimtis čia, Ukrainoje“.

„Šis procesas jau pradėtas. Gamybos apimtis būtina didinti visų pirma todėl, kad mes privalome pasikliauti savo pačių jėgomis. Ne tik partneriais, atsižvelgiant į viską, bet ir mūsų pačių jėgomis. Ir, savaime suprantama, būtina tobulinti taktiką.

Mums pagrindinis tikslas ir didžiausia vertybė yra mūsų kovos užduotis betarpiškai vykdančių karių, karininkų gyvybė ir kovos dalinių išlikimas. Mes negalime sau leisti naudoti rusų vadų metodų, kuomet taikoma „mėsos puolimo“ praktika.

Jau geriau leisiu (mūsų kariams) užleisti kokias nors pozicijas nei žūti visam būriui. O jiems (rusams) kario gyvybė praktiškai nieko neverta. Ir mes tai matome...

Apskritai, nuostoliai visiems, bet kuriai šaliai, bet kuriai visuomenei yra labai jautri tema“, – kalbėjo O. Syrskis.

2024 m. vasario 8 d. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paskyrė generolą pulkininką Oleksandrą Syrskį naujuoju vyriausiuoju Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadu.

Ukrainos kariuomenės vadas: priešas puola beveik visoje fronto linijoje

Ukrainiečių pajėgos fronte iš puolimo perėjo į gynybą, interviu Vokietijos televizijos kanalui ZDF pasakė vyriausiasis Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadas generolas pulkininkas Oleksandras Syrskis.

„Šiuo metu padėtį galima vertinti kaip sudėtingą. Priešas puola beveik visoje fronto linijoje ir mes iš puolimo operacijų perėjome prie gynybos veiksmų. Mūsų gynybos tikslas yra išsekinti priešo pajėgas, pridaryti jam kuo daugiau nuostolių, tuo tikslu naudojant įtvirtinimus, mūsų technologinius pranašumus – bepiločius orlaivius, elektroninės karybos priemones, taip pat išlaikyti paruoštas gynybines linijas“, – kalbėjo O. Syrskis.

2024 m. vasario 8 d. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paskyrė generolą pulkininką Oleksandrą Syrskį naujuoju vyriausiuoju Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadu.

Ukrainos premjeras: visoje fronto linijoje įrengta šimtai kilometrų naujų įtvirtinimų

Ukrainos ministras pirmininkas Denysas Šmyhalas ir Donecko regioninės karinės administracijos vadovas Vadymas Filaškinas atliko patikrinimą, kaip sekasi statyti įtvirtinimus ir inžinerines užtvaras Donecko regione Ukrainos rytuose.

D. Šmyhalas apie tai pranešė antradienį įvykusiame ministrų kabineto posėdyje.

„Nuo praėjusių metų vyksta intensyvūs darbai. Ligi šiol visoje fronto linijoje įrengta šimtai kilometrų naujų įtvirtinimų. O statybų tempai nuolat didėja“, – pasakė jis.

D. Šmyhalas pridūrė, kad šiame kontekste atskirą valstybės darbo dalį sudaro pastangos parūpinti inžinerinės įrangos iš partnerių.

„Tai žemkasės ir mašinos šalinti kliūtis, šalinti minas ir sprogmenis, remonto ir evakuacijos transporto priemonės, sunkvežimiai, pritaikyti dirbti fronte, traktoriai ir daugybė kitokios Ukrainai reikalingos inžinerinės įrangos. Mes stengiamės pasirūpinti, kad tokių papildomų priemonių mums nepritrūktų“, – kalbėjo jis.

Jo teigimu, 2024 m. pradžioje įtvirtinimams įrengti vyriausybė iš valstybės biudžeto rezervinio fondo skyrė 20 mlrd. grivinų, dar 10,7 mlrd. grivinų pritraukta iš kitų finansavimo šaltinių.

„Beveik 3 mlrd. grivinų iš visos rezervinio fondo sumos buvo perduota Gynybos ministerijai ir Valstybinei specialiajai transporto tarnybai. Daugiau nei 16 mlrd. grivinų buvo paskirstyta regionų administracijoms“, – paaiškino jis.

D. Šmyhalas pridūrė, kad tvirtų gynybinių linijų statybos yra „antras pagal svarbą mūsų gynybos politikos uždavinys“.

Jis atkreipė dėmesį, kad gynybinės linijos statomos valstybės biudžeto rezervinio fondo, vietos biudžetų, karinio pajamų mokesčio ir labdaros fondų lėšomis, laikomomis specialioje Nacionalinio Ukrainos banko sąskaitoje.

Jis nurodė, kad 3,9 mlrd. grivinų buvo skirta statyti įtvirtinimus Charkivo regione, 1,3 mlrd. grivinų – Zaporižios regione, 1,2 mlrd. grivinų – Donecko regione ir daugiau nei 1,2 mlrd. grivinų – Chersono regione.

Siekdamas padidinti Ukrainos gynybinius pajėgumus, ministrų kabinetas sausio 12 d. skyrė papildomą 2,5 mlrd. grivinų sumą inžinerinėms konstrukcijoms ir įtvirtinimams statyti.

J. Bidenas ragina JAV Atstovų Rūmus pritarti paramai Ukrainai

JAV Senatui pritarus dar vienam pagalbos Ukrainai paketui, prezidentas Joe Bidenas paragino Atstovų Rūmus taip pat priimti atitinkamą įstatymo projektą. „Raginu Atstovų Rūmus skubiai imtis šio klausimo sprendimo, – sakė J. Bidenas antradienį. – Jei nepasipriešinsime tironams, kurie mėgina užkariauti ar pasidalyti savo kaimynų teritoriją, padariniai Amerikos nacionaliniam saugumui bus reikšmingi“.

Spėjama, kad opozicijoje esančių respublikonų vyraujami Atstovų Rūmai nepritars įstatymo projektui. 

Senatas antradienį priėmė įstatymo projektą, kuris numato 60 mlrd. dolerių (55 mlrd. eurų) nuo Rusijos agresijos besiginančiai Ukrainai. Remiantis projektu, milijardinė pagalba numatyta ir Izraeliui bei Taivanui. Iš viso įstatymo projekto apimtis yra 95 mlrd. dolerių.

O. Syrskis: Rusijos ir Ukrainos karas pereina į naują etapą

Ginklų gamybos srityje Ukraina pirmiausia turėtų pasikliauti savimi, o ne tik savo partneriais. Tai interviu vokiečių leidiniui „ZDFheute Nachrichten“ pareiškė AFU vyriausiasis vadas Oleksandras Syrskis.

„Kai vyksta tokio masto karas, tokio karo nuo Antrojo pasaulinio karo laikų dar nėra buvę ir tokios trukmės.

Juk visos operacijos, kurios buvo vykdomos, truko kelis mėnesius. Žinoma, šių ginklų nepakanka, jų paprasčiausiai nepakanka. Ir net tie ginklai, kurie yra naudojami, turi fizinį gyvavimo laiką.

Bet kuri sistema turi nusidėvėjimą. Ji gali iššaudyti tam tikrą skaičių šovinių, po to ją reikia pakeisti. Tai ne tik žmonių, bet ir ekonomikos karas“, – sakė vyriausiasis vadas.

Jis taip pat pridūrė, kad Ukraina tikisi Vakarų partnerių pagalbos.

„Kolektyvinė Vakarų ekonomika taip pat turėtų mums padėti. Nes mes kariaujame ir naudojame tai, ką turime vertingiausio – mūsų žmones, mūsų tautos spalvą. Išorinės pagalbos nėra – turime patys pradėti gamybą.

Tai jau vyksta, mums reikia didinti gamybą. Nes mes, visų pirma, turime pasikliauti savimi, ne tik savo partneriais“, – teigė jis.

Rusijoje paskelbta ieškoma Estijos premjerė pasmerkė Maskvos „bauginimo taktiką“

Estijos ministrė pirmininkė Kaja Kallas antradienį pasmerkė Rusijos „bauginimo taktiką“ po to, kai Maskva ją ir dar kelis Europos valstybės tarnautojus paskelbė „ieškomais“ dėl menamo jų dalyvavimo nugriaunat sovietmečio memorialus.

Buvusios sovietų respublikos Estija, Latvija ir Lietuva sovietmečio memorialus griovė nuo tada, kai atgavo savo nepriklausomybę, o Rusijai užpuolus Ukrainą šis procesas įgijo dar didesnį pagreitį.

Antradienį Rusija pranešė į dėl „paminklų sovietų kariams nugriovimo“ ieškomų asmenų sąrašą įtraukusi keletą asmenų, tarp kurių yra ir K. Kallas.

„Rusijos Federacijos sprendimas nieko nestebina, kadangi tokia yra jos įprastinė bauginimo taktika“, – pareiškė K. Kallas, žadėdama toliau teikti pagalbą karo draskomai Ukrainai ir kovoti su „rusų propaganda“.

Artėjant antrosioms Rusijos invazijos metinėms, Estija ir kitos Baltijos šalys toliau ištikimai remia Ukrainą ir siekia parūpinti jai daugiau karinės ir finansinės pagalbos.

K. Kallas Maskvos sprendimą pavadino „išgalvotu“ bei bandymu „užčiaupti Estiją“.

„Aš netylėsiu, aš toliau tvirtai remsiu Ukrainą ir sieksiu stiprinti Europos gynybą“, – pridūrė ji.

Prie Avdijivkos – rusų gudrybės

Kovos dėl Avdijivkos tęsiasi, rusų okupantai bando keisti taktiką, papasakojo AFU 59-osios atskirosios motorizuotosios pėstininkų brigados, pavadintos Jakovo Gandžiuko vardu, karininkas Sergejus Cechotskis.

Jis priminė, kad grėsminga situacija aplink Avdijivką tęsiasi jau šešis mėnesius, o priešo ketinimai nepasikeitė – jie nori išmušti Ukrainos gynybos pajėgas iš pozicijų, bet jiems nepavyksta.

„Šiai dienai niekas nesikeičia. Pozicijos Avdijivkos flanguose laikosi. Priešas masiškai vykdo antskrydžius iš bepiločių lėktuvų. Šiandien okupantai aktyviai naudojo kasetinę amuniciją“, – pasakojo karys. Pasak jo, priešas jau antrą dieną dėl oro sąlygų nenaudoja technikos.

Karininkas sako, kad priešas keičia taktiką, griebiasi gudrybių.

„Jie slapstėsi naktį, tyliai laukė ryto ir vos tik gaidžiai pradėjo giedoti, ėmė daryti bandymus pasiekti mūsų pozicijas“, – pažymėjo ukrainietis.

Jis neatmeta galimybės, kad priešai gali surengti masinį miesto puolimą, jei jiems nepavyks laiku įvykdyti užduoties užimti miestą iki Rusijos pseudo prezidento rinkimų.

„Bet mes ir tam esame pasirengę“, – pabrėžė šalies gynėjas.

Senos įrangos atsargos leidžia Rusijai tęsti karą dar trejus metus

Nors Rusija per plataus masto invaziją į Ukrainą neteko daugiau kaip 3 000 tankų, šalies sandėliuose tebėra nemažos šarvuotų transporto priemonių atsargos, kurias galės naudoti ateinančius kelerius metus.

Pasak „Ukrinform“, ši informacija pateikta Jungtinės Karalystės Tarptautinio strateginių tyrimų instituto (IISS) metinėje ataskaitoje „Military Balance“ („Karinis balansas“), kurią citavo „Reuters“.

Ukraina nuo 2022 metų vasario taip pat patyrė didelių įrangos nuostolių, tačiau Vakarų karinis tiekimas leido jai išlaikyti atsargas ir kartu pagerinti kokybę.

„Maskva galėjo iškeisti kokybę į kiekybę, iš sandėlių ištraukdama tūkstančius senų tankų, kartais iki 90 per mėnesį“, – teigiama ataskaitoje.

Analitikų teigimu, Rusijos turimi rezervai suteikia pagrindo manyti, kad Maskva „potencialiai gali ištverti dar maždaug trejus metus didelių nuostolių ir papildyti tankų atsargas, net jei jie yra žemesnio techninio lygio, neatsižvelgiant į galimybę gaminti naują įrangą“.

Pažymima, kad Rusija turi 1 750 aktyviai naudojamų pagrindinių kovinių tankų – nuo pasenusių T-55 iki modernių T-80 ir T-90. Dar 4 000 tankų yra saugyklose.

Analitikai pridūrė, kad Rusijos pareigūnai paskelbė apie planus atnaujinti tankų T-80 gamybą.

Dėl Ukrainos karo kritikos Rusijos akademikui skirta laisvės atėmimo bausmė

Rusijos teismas sugriežtino bausmę akademikui Borisui Kagarlickiui dėl Maskvos karinės operacijos Ukrainoje kritikos.

B. Kagarlickis nuteistas penkerių metų laisvės atėmimo bausme, Rusijos naujienų agentūros citavo Apeliacinio teismo Maskvos srityje teisėją. Gruodį žinomam sociologui dėl karinės operacijos menkinimo buvo skirta 6 160 eurų bauda.

Karinis apeliacinis teismas nusprendė „panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir nuteisti B. Kagarlickį penkerių metų laisvės atėmimo bausme, kurią jis turės atlikti pataisos kolonijoje“, sakė jo advokatas Sergejus Jerochovas, kuriuo remiasi valstybinė naujienų agentūra TASS.

B. Kagarlickis yra gerai žinomas sociologas, daug rašęs apie Rusijos visuomenę ir kairiųjų politinę istoriją. Paskelbus nuosprendį, jis buvo suimtas teismo salėje.

B. Kagarlickis praėjusių metų liepą buvo sulaikytas po socialinėje žiniasklaidoje paskelbto komentaro, kai jis pavadino Ukrainos ataką prieš Krymo tiltą „daugiau ar mažiau suprantama“ bei spėjo, kad Rusija sulauks ir daugiau „naujų nemalonių, dar rimtesnių dalykų“.

Maskvoje liudininkai pastebėjo ryškų blyksnį: netoliese yra didelė naftos perdirbimo gamykla 

 Tuo pat metu avarinės tarnybos viską neigia.

Netoli Maskvos naftos perdirbimo gamyklos Kapotnoje (Rusijos sostinės rajonas) užfiksuotas ryškus ugnies švytėjimas. Apie tai praneša Rusijos leidinys "Moscow Times" su nuoroda į žiniasklaidą "Shot", kuri, matyt, publikaciją ištrynė.

Taigi Kapotnios, Marijino ir Bratejevo rajonų gyventojai pranešė, kad apie 02.30 val. ryto danguje pamatė ugninį švytėjimą.

Kai kurie liudininkai teigia, kad į įvykio vietą atvyko greitosios pagalbos automobilis ir du gaisriniai automobiliai, tačiau Nepaprastųjų situacijų ministerijos Maskvos departamentas pabrėžė, kad Maskvos teritorijoje esą nebuvo jokių aktyvių gaisrų.

Žurnalistai pažymi, kad nuo praėjusių metų pradžios dronai su kameromis stebi teritoriją aplink didžiausią Maskvos naftos perdirbimo gamyklą.

Paskutinį kartą dronas prie "Gazpromneft" naftos perdirbimo gamyklos "Kapotna" buvo pastebėtas 2023 m. rugpjūtį, kai policija jame rado vaizdo kamerą.

Taip pat praėjusių metų kovo pradžioje teisėsaugos institucijos sulaikė 37 metų vyrą, kuris fotografavo šalia naftos perdirbimo gamyklos Kapotnios gatvėje.

Tyrimo metu paaiškėjo, kad jis į Rusiją iš Ukrainos atvyko prieš pat karo veiksmų pradžią.

Kas žinoma apie Maskvos naftos perdirbimo gamyklą

"Gazpromneft" priklausanti Kapotnios naftos perdirbimo gamykla patenkina 40 % Maskvos benzino ir 50 % dyzelino poreikio, taip pat yra pagrindinė degalų tiekėja sostinės oro uostams.

Beveik kas trečias automobilis Maskvoje yra varomas šios naftos perdirbimo gamyklos degalais.

Dabartiniai Maskvos naftos perdirbimo gamyklos gamybos pajėgumai - 11 mln. tonų naftos per metus.

Naftos perdirbimo gamyklos gamybinį kompleksą sudaro daugiau kaip 30 skirtingų įrenginių, įskaitant katalizinio krekingo, terminio krekingo ir riformingo įrenginius.

Joje gaminamas AI-80EK, AI-92EK, AI-95EK benzinas, dyzelinas, reaktyviniai degalai, bitumas, siera, įvairūs polimerai ir kiti produktai.

Naftos perdirbimo gamykla yra sujungta su pagrindiniais naftotiekiais iš Vakarų Sibiro ir Tatarstano, taip pat su produktų (benzino, reaktyvinių degalų, dyzelino) vamzdynais.

Naftos perdirbimo gamykloje taip pat yra keturi rezervuarai, kurių kiekvieno talpa - 50 000 tonų naftos.

Per Rusijos atakas Dniepro mieste apgadinta elektrinė

Rusija naktį paleido raketas ir bepiločius lėktuvus į centrinį Ukrainos miestą Dniprą, apgadino elektrinę ir nutraukė vandens tiekimą kai kuriems gyventojams.

Ukrainos karinės oro pajėgos pranešė, kad iš pietų, rytų ir šiaurės priartėjo raketa ir keturios bepiločių orlaivių grupės.

Pasak jos, šešiolika iš 23 dronų buvo numušti.

Didžiausia privati Ukrainos energijos tiekėja DTEK sakė, kad gerokai apgadinta šiluminė elektrinė, nors aukų nebuvo.

Ukrainos sviedinių poreikiai viršija Vokietijos gamybos galimybes

Vokietijos koncerno „Rheinmetall“ vadovas Arminas Pappergeris pareiškė, kad Ukrainai per metus reikia daugiau kaip dviejų milijonų sviedinių, ir Vokietijos įmonės negali patenkinti šio poreikio.

Verslininko žodžius cituoja Vokietijos leidinys „Bild“, kuriuo remiasi portalas „eurointegration“.

Pasak A. Pappergerio, Vokietijai prireiks „10–15 metų“, kad galėtų papildyti savo pačios atsargas.

„Iki 2025 metų norime iš viso pagaminti iki 700 tūkst. artilerijos sviedinių“, – sakė „Rheinmetall“ vadovas.

Jis taip pat paragino Vokietijos vyriausybę realistiškai žiūrėti į Bundesvero aprūpinimą bepiločiais orlaiviais.

„Ukrainoje vyksta naujo tipo karas, per kurį naudojami bepiločiai orlaiviai, o čia vis dar diskutuojama, ar verta jais ginkluotis“, – pridūrė A. Pappergeris.

Per parą rusai paleido į Chersono sritį 215 sviedinių, du žmonės sužeisti

Per parą rusai surengė 33 apšaudymus, paleisdami į Chersono sritį 215 sviedinių iš artilerijos, minosvaidžių, tankų, reaktyvinių salvinės ugnies sistemų, dronų ir aviacijos.

Tai „Telegram“ kanale pranešė srities karinės administracijos vadovas Oleksandras Prokudinas, kuriuo remiasi „Ukrinform“.

„Praėjusią parą priešas 33 kartus apšaudė Chersono sritį. Jis paleido 215 sviedinių, naudodamas artileriją, minosvaidžius, tankus, reaktyvines salvinės ugnies sistemas, bepiločius orlaivius ir aviaciją. Į Chersono miestą buvo paleisti 25 sviediniai“, – pažymėjo jis.

O. Prokudinas patikslino, kad Rusijos kariškiai taikėsi į regiono gyvenviečių gyvenamuosius kvartalus. Dėl Rusijos agresijos buvo sužeisti du žmonės.

Ukraina praneša, kad sunaikinta dar 1 090 okupantų rusų

Ukrainos kariškiai pastarąją parą sunaikino dar 1 090 okupantų rusų. O iš viso nuo 2022 metų vasario 24 d. iki 2024 metų vasario 13 d. Rusijos armija Ukrainoje jau neteko apie 397 080 kareivių.

Tai antradienį pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas, kuriuo remiasi „Ukrinform“.

Be to, per šį laikotarpį okupantai rusai neteko 6 424 tankų (+8), 12 004 šarvuotųjų kovos mašinų (+27), 9 500 artilerijos sistemų (+19), 981 reaktyvinės salvinės ugnies sistemos (+0), 667 oro gynybos priemonių (+1), 332 lėktuvų (+0), 325 sraigtasparnių (+0), 7 332 dronų (+30), 1 882 sparnuotųjų raketų (+0), 24 laivų (+0), 1 povandeninio laivo (+0), 12 623 automobilių (+24), 1 518 specialiosios technikos vienetų (+4).

Pasak štabo atstovų, duomenys tikslinami. Skaičiavimą apsunkina intensyvūs karo veiksmai.

Okupantai atakavo Dniprą dronais kamikadzėmis, keli iš jų pasiekė miestą

Vasario 13-osios naktį Rusijos kariuomenė atakavo Dnipropetrovsko sritį smogiamaisiais dronais. Oro gynybos pajėgos numušė 10 „šahedų“, tačiau keli bepiločiai orlaiviai pasiekė Dnipro miestą.

Tai „Telegram“ kanale pranešė Dnipropetrovsko srities karinės administracijos vadovas Serhijus Lysakas, kuriuo remiasi „Ukrinform“.

„Antrą naktį paeiliui – masinė dronų ataka prieš sritį. Mūsų gynėjai sunaikino 10 „šahedų“ Dnipro rajone. Tačiau keli smūgiai užfiksuoti Dnipre", - pažymėjo jis.

S. Lysakas patikslino, kad buvo smogta energetikos objektui. Kilo gaisras, kurį jau užgesino gelbėtojai.

„Agresorius pataikė ir į infrastruktūros objektą. Ten taip pat kilo gaisras. Ugnis buvo operatyviai užgesinta“, – pridūrė jis.

S. Lysakas padėkojo visiems, kurie 24 valandas per parą ir 7 dienas per savaitę šalina Rusijos teroro padarinius.

„Tarp jų ir didvyriai energetikai. Jie po vakarykščių atakų jau grąžino šviesą Pavlohrado rajono gyventojams. Dabar jie dirba srities centre. Ten taip pat atnaujintas elektros tiekimas beveik visiems namams“, – pranešė pareigūnas.

Rusijoje norima pažymėti invazijos į Ukrainą dieną

Rusijos Valstybės Dūmoje siūloma vasario 24 d. šalies mokyklose organizuoti renginius, skirtus plataus masto karo prieš Ukrainą pradžios metinėms, praneša UNIAN.

Valstybės Dūmos švietimo komiteto pirmininko pirmoji pavaduotoja Jana Lantratova pasiūlė švietimo ministrui Sergejui Kravcovui įvesti mokyklose „Specialiosios karinės operacijos pradžios dieną“, per kurią vaikams bus pasakojama, kodėl RF kariauja prieš Ukrainą. Šią dieną į mokyklas taip pat norima kviesti nusikalstamo karo veteranus.

Jei veteranai negalės apsilankyti, tai rusų moksleiviams bus rodomi karui skirti vaizdo įrašai. Vaikams ketinama pasakoti propagandinę karo prieš ukrainiečius istoriją, aiškinti jo tikslus ir uždavinius, kad jie augtų „patriotizmo ir meilės Tėvynei dvasia“.

Rudenį CNN pastebėjo, kad Rusijos švietimo įstaigos vis labiau militarizuojamos: vaikai aprengiami karinėmis uniformomis, verčiami mokytis šaudyti ir kasti apkasus, į pamokas atvedami karo prieš Ukrainą veteranai.

Ukrainos oro gynybos pajėgos naktį į antradienį sunaikino 16 iš 23 rusų paleistų „šahedų“

Ukrainos kariai naktį į antradienį Dnipropetrovsko, Zaporižios ir Chersono srityse sunaikino 16 priešo paleistų „šahedų“.

Kaip rašo „Ukrinform“, Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Oro pajėgos tai pranešė „Telegram“ kanale.

„Koviniu darbu Dnipropetrovsko, Zaporižios ir Chersono srityse buvo sunaikinta 16 priešo smogiamųjų dronų“, – sakoma pranešime.

Pažymima, kad vasario 13-osios naktį priešas atakavo Ukrainą 23 „Shahed-136/131“ tipo smogiamaisiais dronais, kurie buvo paleisti iš Primorsko Achtarsko rajono (RF) ir Čaudos kyšulio (Krymas).

Kaip pranešė „Ukrinform“, naktį iš vasario 12-osios į 13-ąją per rusų apšaudymą nukentėjo viena iš šiluminių elektrinių.

3-ioji specialioji brigada gali būti perkelta į Avdijivką: atsargos pulkininkas paaiškino, kodėl tai nėra panacėja

„Forbes“ paskelbė straipsnį, kuriame teigiama, kad į Avdijivką gali būti išsiųsta viena geriausių Ukrainos armijos brigadų – 3-oji specialioji brigada.

„Tai rimta brigada, jai vadovauja gana sėkmingas vadas. Keletą kartų naudojome jį kaip pavyzdį. Jie teisingai pasirinko visą savo padalinių personalo sistemą, jie pirmieji įkūrė įdarbinimo centrą brigadoje. (...) Dabar jie yra visiškai sukomplektuoti, taip pat žmonės stovi eilėje, kad patektų į „troiką“, – per „24 kanalą“ sakė karo ekspertas, karo instruktorius lakūnas ir atsargos pulkininkas Romanas Svitanas.

Kartu jis pabrėžė, kad be pakankamo kiekio amunicijos „nė viena brigada nieko nepadarys“. R. Svitanas mano, kad būtina įtraukti mažiausiai tris brigadas, o tada priimti sprendimą „dėl tam tikrų veiksmų nupjauti šiaurinę leteną“.

Rusai ruošia galingą puolimą viena iš krypčių: Ukrainos ginkluotosios pajėgos atskleidė detales

Rusijos okupacinės pajėgos gali ruošti naują, galingesnį puolimą Limano kryptimi. Apie tai pranešė 21-osios atskirosios mechanizuotosios brigados viešųjų ryšių tarnybos viršininkas vyresnysis leitenantas Sergejus Dibrovas.

„Dabar mūsų brigados atsakomybės zonoje prie Limano miesto, apskritai Limano kryptimi, situacija yra šiek tiek ramesnė nei įprastai. Tai reiškia, kad apšaudymas tęsiasi, kaip ir bandymai šturmuoti, bet tai nevyksta nuo ryto iki vakaro. Tai yra, priešas bando kažko pasiekti, bet greičiausiai jis ruošia naują, galingesnį puolimą ir tam ruošia pajėgas. Be to, dabar oro sąlygos nėra labai palankios kur nors judėti ir bandyti ką nors atgauti. Todėl greičiausiai visi turime tokią operatyvinę klimato pauzę“, – sakė jis televizijos kanale „Espresso“.

Anot jo, gynybos pajėgos atmuša Rusijos atakas fronto linijoje. Priešams neramu ir užnugaryje – ten naikinami okupacinių pajėgų sandėliai.

Kartu S. Dibrovas pabrėžė, kad jų kryptimi kovoja ne privačios karinės įmonės, baudžiamieji daliniai ar kaliniai iš „Storm Z“.

Dėl Rusijos atakos Ukrainoje nustojo veikti šiluminė elektrinė

Dėl Rusijos invazijos kariuomenės naktinio išpuolio buvo apgadinta viena iš DTEK šiluminių elektrinių ir nustojo gaminti elektrą.

Oficialus bendrovės „Telegram“ kanalas pranešė, kad gamyklos įranga buvo rimtai apgadinta dėl apšaudymo.

Pirminiais duomenimis, niekas nenukentėjo.

Nutraukus apšaudymą, energetikai pradėjo šalinti pasekmes ir atnaujino įrangos veikimą.

„Priešas ir toliau vykdo sistemingus teroristinius išpuolius prieš civilinius ir energetikos objektus Ukrainoje. Naktį iš vasario 12-osios į 13-ąją viena iš DTEK šiluminių elektrinių buvo apgadinta dėl apšaudymo“, – rašoma pranešime.

Karinis ekspertas paaiškino, kodėl svarbu išlaikyti Avdijivką

Okupantams iš Rusijos Avdijivka yra savotiški vartai į visą Donecko sritį. Tokią nuomonę informacinio teletono eteryje išsakė karo ekspertas Piotras Černikas.

„Avdijivka turi būti išlaikyta. Kodėl? Tai strateginis taškas, tai vartai į visą Donecko sritį. Niekas rusams nepasikeitė ir nepasikeis tol, kol Putinas nebus vėl paskirtas Rusijos Federacijos prezidentu. Tikslas – pasiekti Donecko ir Luhansko sričių administracines sienas. Pažiūrėsime, kas bus realybėje“, – jis pasakė.

P. Černiko teigimu, dabar fronte yra jėgų paritetas ir tai truks gana ilgai. Rusai daro spaudimą pėstininkų kovai – per dieną jie pajėgūs pakeisti iki 1200 karių. Situaciją gali apsunkinti po rinkimų Rusijoje tikėtinas paskelbimas apie mobilizaciją, mano jis.

Tuo pat metu Ukrainos kariuomenei svarbi ginkluotės kokybė, kurią gauname iš sąjungininkų.

„Bloomberg“: V. Zelenskis vyks į Vakarų Europą

Ukrainos prezidentas Vladimiras Zelenskis šią savaitę gali išvykti į darbo kelionę po Vakarų Europą.

Kaip rašo „Bloomberg“, cituodamas su situacija susipažinusius žmones, Ukrainos vadovas gali dalyvauti Miuncheno saugumo konferencijoje. Kelionės metu V. Zelenskis taip pat aplankys Paryžių ir Berlyną. Pažymima, kad šie planai dar nepatvirtinti.

Pašnekovas žurnalistams sakė, kad vienas iš kelionės tikslų galėtų būti paspartinti karinę pagalbą Ukrainos kariuomenei. V. Zelenskis taip pat reikalaus derybų dėl saugumo garantijų Ukrainai.

Prancūzijos ir Vokietijos vyriausybių atstovai atsisakė komentuoti šią informaciją. Ukrainos prezidento tarnyba saugumo sumetimais nekomentuoja jo kelionių grafiko.

„Gal pamatysime lūžio tašką“: veteranas prabilo apie situaciją Avdijivkoje

Padėtis Avdijivkoje, Donecko srityje, kur vyksta įnirtingos kautynės, vasario 12-osios rytą buvo labai arti kritinės. Tačiau ten buvo perkeltos naujos atsargos ir galbūt situacija pasikeis.

„Ten buvo perkeltos mūsų šviežios atsargos, o tuo pačiu labai rimtos. Todėl galbūt dabar matysime lūžio tašką situacijoje. Šiandien ryte situacija buvo tikrai labai arti kritinės, nes mūšis dėl Avdijivkos pirmiausia yra logistikos mūšis. Jei pažiūrėtume į žemėlapį, pamatytume, kad Avdijivka dabar yra tarsi peilis, įsmeigtas giliai į okupuotas teritorijas, ir tai yra tokia siaura atbraila. Šią atbrailą palaiko tik vienas maršrutas, kuriuo įvežama amunicija ir išvežami sužeistieji. Kol šis maršrutas veikia, iš principo yra galimybė išsilaikyti“, – per televizijos kanalą „Kiev24“ sakė ATO veteranas ir karo ekspertas Jevgenijus Dikijus.

Eksperto teigimu, pirmadienį priešas nuo šio maršruto yra nutolęs 700 metrų.

„Viena vertus, tai beveik nieko. Jei kalbėtume apie civilinį gyvenimą, jūs pats suprantate, kad 700 metrų įveikiama per kelias minutes. Tačiau kare atstumai yra labai netiesiški. Ten yra tokie 700 metrų, kad reikia eiti kelias savaites. Taip ar kitaip, iš tikrųjų priešas jau labai arti šio gyvenimo kelio“, – konstatavo ATO veteranas.

NYT: Ukrainos priešlėktuvinės gynybos pajėgos be Vakarų tiekiamų sviedinių išsilaikys tik iki kovo

Ukrainos priešlėktuvinės gynybos sistemoms trūksta sviedinių: jei artimiausiu metu nebus papildymų, jų užteks iki kovo mėn.

Tai pranešė laikraštis "The New York Times", remdamasis JAV pareigūnų vertinimu.

Vakarų pareigūnai ir kariniai ekspertai įspėja, kad be JAV pagalbos Ukraina dar šiais metais gali patirti "kaskadinį žlugimą" palei frontą.

Jie pažymi, kad tai įvyks ne anksčiau kaip po poros mėnesių.

Tačiau be išorinės paramos, priduria jie, sunku įsivaizduoti, kaip Ukraina sugebės išlaikyti dabartines pozicijas mūšio lauke.

NYT pašnekovai mano, kad iki šių metų kovo mėnesio Ukrainai bus sunku rengti vietines kontratakas, o vasaros pradžioje Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms (AFU) gali būti sunku atremti priešo atakas.

Laikraščio šaltiniai įspėja, kad labiausiai apčiuopiamas šaudmenų trūkumas jaučiamas Avdijivkos apylinkėse.

Šiuo metu AFU kasdien sunaudoja tik trečdalį reikiamo artilerijos sviedinių skaičiaus, kad galėtų išlaikyti savo pozicijas, rašo "Financial Times".

Dauguma JAV tiekimų faktiškai sustabdyti, o ginklų gamybos plėtros procesas Europos Sąjungoje vyksta nepakankamai sparčiai.

Karinės pagalbos Ukrainai skyrimas tebėra ginčytinas klausimas JAV Kongrese.

Praėjusią savaitę preliminarų senatorių pritarimą pavyko gauti projektui dėl maždaug 60 mlrd. dolerių vertės karinės pagalbos paketo skyrimo. Dabar už jį turi balsuoti Senatas ir Atstovų Rūmai.

Vladimiras Zelenskis pakeitė dar vieną aukštą pareigūną

Ukrainos prezidentas Vladimiras Zelenskis paskelbė, kad naujuoju Ukrainos ginkluotųjų pajėgų (AFU) Generalinio štabo viršininku paskirtas generolas majoras Anatolijus Bargilevičius. Tai jis pasakė savo vakariniame vaizdo pranešime.

Anatolijus Bargilevičius šiose pareigose pakeitė generolą leitenantą Serhijų Šaptalą. Anksčiau Bargilevičius vadovavo Teritorinės gynybos pajėgoms.

Zelenskis pažymėjo, kad Bargilevičius buvo pasirinktas vyriausiojo vado Aleksandro Syrskio siūlymu. "Patyręs žmogus - supranta šio karo užduotis ir Ukrainos tikslus", - pridūrė jis.

Zelenskis taip pat sakė, kad Oleksandras Syrskis jau nurodė kandidatus į laisvas Generalinio štabo viršininko pavaduotojų pareigas, tačiau jų pavardžių prezidentas nepaskelbė.

"Visi vaikinai yra kovingi, profesionalūs, kiekvienas iš jų aiškiai išmano frontą ir tikruosius Ukrainos karių poreikius", - pridūrė Zelenskis. 

Anatolijus Bargilevičius 2014-2016 m. ėjo Generalinio štabo Vyriausiosios operatyvinės valdybos operatyvinio rengimo skyriaus viršininko pareigas.

Vėliau jis buvo paskirtas Sausumos pajėgų vadavietės operatyvinio skyriaus viršininku, o 2020-2022 m. ėjo Sausumos pajėgų vado pavaduotojo pareigas.

2022-1923 m. A. Bargilevičius ėjo operatyvinės-strateginės kariuomenės grupuotės "Chortyčia" štabo viršininko pareigas, buvo atsakingas už rytinį fronto ruožą.

Naujasis AFU Generalinio štabo viršininkas paskirtas po Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiojo vado Valerijaus Zalužno atsistatydinimo, apie kurį V. Zelenskis pranešė vasario 8 d. Vyriausiojo vado vietą užėmė Oleksandras Syrskis, anksčiau vadovavęs Ukrainos sausumos pajėgoms.

Rusijos pajėgos bando apsupti Avdijivką

Avdijiivkos karinės administracijos vadovas patvirtino, kad Rusijos pajėgos apsupa miesto pakraščius.

„Priešas vis dar bando atkirsti gamyklą nuo miesto, jie labai rimtai nusiteikę“, – televizijos laidoje sakė Vitalijus Barabašas.

Apibūdindamas situaciją kaip labai sudėtingą, jis sakė, kad Rusijos kariai bandė apsupti miestą iš pietų ir šiaurės.

Tačiau jis sakė, kad Ukrainos kariai sėkmingai apsigynė nuo Rusijos pajėgų.

„Priešo pajėgos daug kartų didesnės. Kartais per „Telegram“ kanalus perskaitau, kad „Avdijivka jau yra rusų rankose“. Tačiau taip nėra“, – sakė jis.

Avdijivkoje tebėra beveik 1000 gyventojų. ​

Po žymiojo interviu ekspertas atkreipė dėmesį į paraleles

Praėjusią naktį V.Putinas tvirtino, kad Rusija nėra suinteresuota įsiveržti į Lenkiją, Latviją ar „kur kitur“.

Jis teigė neturintis teritorinių ketinimų veržtis į šias šalis.

Tačiau buvęs JAV ambasadorius Rusijoje Michaelas McFaulis pabrėžė, kad V. Putinas 2008 metais tą patį pasakė apie Krymą.

Tada Rusija 2014 metais neteisėtai aneksavo Ukrainos teritorijai priklausantį Krymą.

Bundestago narys: Ukrainai turi būti suteikta galimybė smogti objektams Rusijos teritorijoje

Rusijos kariniai objektai turi būti sunaikinti. Todėl Ukrainos sąjungininkai turi suteikti Kyjivui galimybę smogti Rusijos teritorijai.

Kaip praneša portalas „rbc.ua“, Vokietijos Bundestago narys, Krikščionių demokratų sąjungos (CDU) ekspertas gynybos ir užsienio politikos klausimais Roderichas Kiesewetteris tai pareiškė interviu DW.

Pasak parlamentaro, jei Ukraina pralaimės karą, tai milijonai ukrainiečių paliks tėvynę. O Europos šalių susitelkimui iškils grėsmė.

Ukrainos pralaimėjimas, deputato nuomone, taip pat parodys, kad Vakarai negali sustabdyti Rusijos diktatoriaus Vladimiro Putino, kuris beatodairiškai aukoja šimtus tūkstančių savo kareivių.

„Rusijai reikia parodyti, kad tai negali tęstis. Rusija turi pripažinti savo kaimynų teisę egzistuoti. Karas turi būti perkeltas į Rusiją. Rusijos kariniai objektai ir vadavietės turi būti sunaikinti. Mes turime padaryti viską, kas įmanoma, kad Ukraina galėtų smogti ne tik Rusijos naftos perdirbimo gamykloms, bet ir ministerijoms, vadavietėms ir ugnies taškams“, – pabrėžė R. Kiesewetteris.

Maidane kelios dešimtys protestuotojų reikalauja grąžinti V. Zalužną

Kyjivo Nepriklausomybės aikštėje (Maidane) kelios dešimtys žmonių reikalauja grąžinti į pareigas atleistą Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadą Valerijų Zalužną, praneša „Ukrinform“.

Protestuotojai gieda Ukrainos himną ir laiko plakatus su užrašais „Grąžinkite Zalužną“.

Mitinge dalyvauja dialogo policijos atstovai.

Kaip jau buvo pranešta, ketvirtadienį prezidentas Volodymyras Zelenskis vietoj V. Zalužno paskyrė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiuoju vadu generolą pulkininką Oleksandrą Syrskį.

Prieš susitikimą su J. Bidenu Vokietijos lyderis paragino JAV Kongresą „kuo greičiau“ patvirtinti pagalbą Ukrainai

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas prieš susitikimą su JAV prezidentu Joe Bidenu ir po susitikimo su JAV senatoriais pareiškė įsitikinimą, kad sprendimas dėl naujos JAV karinės pagalbos Ukrainai netrukus bus priimtas.

Svarbu pasiųsti aiškią ir svarbią žinią Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui ir suteikti pagalbą Ukrainai, penktadienį per spaudos konferenciją Vašingtone pareiškė O. Scholzas. „Nenoriu spėlioti, kiek tai užtruks ir ar prireiks dar kelių bandymų, tačiau būtų gerai, jei tai įvyktų kuo greičiau“, – sakė kancleris.

Pasak jo, pagalba reikalinga ne tik norint padėti Ukrainai, bet ir pasiųsti aiškią žinią Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui.

J. Bidenas jau kelis mėnesius mėgina per Kongresą gauti maždaug 60 mlrd. JAV dolerių karinę pagalbą Kyjivui. Paketą blokuoja buvusio prezidento Donaldo Trumpo respublikonai.

Karys, grįžęs į Ukrainą po dvejų nelaisvės metų, žuvo per avariją

Ukrainoje žuvo kariškis Jurijus Halkinas, kuris tik sausio 31 d. grįžo namo po dvejų metų rusų nelaisvėje.

Kaip rašo UNIAN, apie vyro žūtį ketvirtadienį „Instagram“ paskyroje pranešė jo duktė Valerija Halkina. Ji papasakoja, kad tėvas pateko į eismo įvykį – jį partrenkė automobilis.

„Šiandien netekau savo tėčio... Jį pražudė ne karas, ne kulka, ne 2 metai nelaisvėje... Jis tik ėjo per kelią ir jį partrenkė automobilis. Tai siurrealu. Netikiu, kad tai tikrovė. Atleisk už viską. Laukiau tavo skambučio, kaip tu žadėjai, bet jau nebesulauksiu“, – parašė mergina.

Kaip anksčiau pranešė UNIAN, sausio 31 d. iš rusų nelaisvės grįžo 207 kariškiai ir civiliai ukrainiečiai.

Rusai numetė septynias aviacines bombas Sumų srities pasienyje – du žmonės žuvo, keli sužeisti

Rusijos kariuomenė numetė septynias bombas ant pasienio gyvenviečių Sumų rajone, žuvo du civiliai.

Tai penktadienį feisbuke pranešė Sumų srities prokuratūra, kuria remiasi „Ukrinform“.

„Sumų srities prokuratūrai vadovaujant, atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl karo įstatymų ir papročių pažeidimo fakto, susijusio su tyčiniu nužudymu (Ukrainos baudžiamojo kodekso 438 straipsnio 2 dalis)“, – sakoma pranešime.

Tyrėjų duomenimis, 2024 metų vasario 9 d., apie 14.00 val., įsibrovėliai, naudodami tarptautinės teisės draudžiamus kariavimo metodus, iš Rusijos Federacijos teritorijos smogė aviacijos smūgį Sumų rajono teritorijai.

Preliminariais duomenimis, priešas numetė septynias valdomąsias aviacines bombas ant Junakivkos, Chotynės ir Mykolajivkos bendruomenių.

Per priešo ataką žuvo du civiliai vyrai, dar viena moteris gali būti po griuvėsiais, keturi žmonės buvo sužeisti.

Taip pat nukentėjo mažiausiai keturi privatūs gyvenamieji namai, ūkio teritorija, sandėlis.

Penki iššūkiai, su kuriais susidurs naujasis Ukrainos kariuomenės vadas

Naujasis Ukrainos kariuomenės vadas Oleksandras Syrskis, paskirtas per didžiausią nuo Rusijos įsiveržimo Kyjivo karinės vadovybės pertvarką, stoja prie vairo pavojingą karo akimirką. Po beveik dvejus metus trukusių kovų 58 metų Rusijoje gimusio vado laukia penki didžiausi iššūkiai.

Užsienio pagalba

Ukrainos sąjungininkės, ypač JAV ir Europos Sąjunga (ES), patiria sunkumų išlaikyti pagalbos paketus, iki šiol leidusius Kyjivui atsilaikyti prieš Rusiją. Šį mėnesį ES atblokavo 50 mlrd. eurų pagalbą, tačiau po kelis mėnesius trukusios politinės aklavietės JAV senatoriams pavyko pašalinti tik pirmąją kliūtį potencialiam būsimam paketui.

Neapibrėžtumas dėl Ukrainos išteklių kyla tokiu metu, kai Rusija pertvarkė savo ekonomiką karo poreikiams, padidino gamybą ir šaukiamųjų į kariuomenę skaičių.

Mobilizacija

Ukrainos karinė ir politinė vadovybė nesutaria, kaip papildyti armijos gretas po dvejus metus trukusių brangiai atsiėjusių kovų. Vašingtono nuomone, per jas žuvo apie 70 tūkst. ukrainiečių karių.

O. Syrskio pirmtakas ragino prezidentą Volodymyrą Zelenskį papildyti armiją 500 tūkst. karių, tačiau Ukrainos lyderis atmetė nepopuliarų prašymą ir pasisakė už veiksmingesnę rotacijos sistemą. Mobilizacijos įstatymas dar tik skinasi kelią parlamente, kai rotacijos prašantys išsekę ir išvargę Ukrainos daliniai fronte stengiasi sulaikyti bangomis metamas Rusijos pajėgas.

Gynybos linijos

Nepavykęs praėjusios vasaros Ukrainos kontrpuolimas atsidaužė į beveik neįveikiamas Rusijos gynybines linijas, tokias pačias dabar Kyjivas nori pastatyti palei fronto liniją, kad sulaikytų šliaužiančią, bet nuolatinę Rusijos pažangą.

Įtvirtinti fronto liniją yra sudėtinga užduotis, nes ji driekiasi maždaug 1000 kilometrų, Ukrainos pajėgoms tenka atremti Rusijos puolimus rytiniuose taškuose, tokiuose kaip Avdijivka ir Kupianskas.

Ukrainos oro erdvė

V. Zelenskis pabrėžė, kad šiemet Ukrainos prioritetas yra įgyti savo oro erdvės kontrolę, nes Rusija nepaliaujamai bombarduoja šalį dronais ir raketomis. Tačiau net ir Vakarams sustiprinus Ukrainos oro gynybos sistemas, amunicija šiems ginklams tebėra problema.

O. Syrskis taip pat susidurs su dilema, kam panaudoti šiuos ginklus: gynybai ar puolimui taikantis į Maskvos oro pajėgas Rusijos teritorijoje ar virš Juodosios jūros. Ukraina, šiais metais laukianti, kad būtų pristatyti naikintuvai F-16, teigia, kad oro erdvės kontrolė yra svarbi siekiant pažangos fronte.

Prilygti pirmtakui

Kadenciją baigęs kariuomenės vadas Valerijus Zalužnas buvo vienas labiausiai gerbiamų žmonių Ukrainoje, pelnęs didžiulį visuomenės pasitikėjimą. Neseniai atlikta apklausa parodė, kad juo pasitiki daugiau nei 90 proc. ukrainiečių.

Visai ką kita gruodį atlikta apklausa bylojo apie O. Syrskį. Ji parodė, kad beveik 50 proc. šalies gyventojų apie jį nėra net girdėję.

Ukrainos žiniasklaidoje O. Syrskis buvo pristatytas kaip abejingas karo aukoms. Regis, jis į tai sureagavo, nes pradėjęs eiti pareigas pareiškė, kad karių gyvybės yra „didžiausias kariuomenės turtas“.

Ukrainos gynybos pajėgos plečia placdarmą kairiajame Dnipro krante

Ukrainos gynybos pajėgos toliau plečia placdarmą kairiajame Dnipro krante. Per parą ten buvo sunaikintos keturios dešimtys okupantų.

Tai penktadienį „Telegram“ kanale pranešė Pietų operatyvinės karinės vadovybės spaudos tarnyba, kuria remiasi „Ukrinform“.

„Pietų gynybos pajėgų operatyvinėje zonoje tęsiasi įnirtinga kontrbaterinė kova. Priešas neatsisako ketinimo išmušti mūsų dalinius iš kairiojo Dnipro kranto. Praėjusią parą užfiksuotos dvi nesėkmingos atakos. Patyrę nuostolių, rusai pasitraukė į savo pradines pozicijas“, – rašoma pranešime.

Kaip pažymima, Ukrainos gynėjai tvirtai išlaiko užimtas pozicijas, palaipsniui ir metodiškai imasi veiksmų placdarmui stiprinti ir plėsti. Tuo pat metu okupantai atlieka žvalgybą iš oro, apšaudo iš artilerijos, naudoja daug įvairių tipų smogiamųjų dronų.

O. Danilovas: V. Zalužno patirtis tikrai bus panaudota Ukrainos pergalei

Buvusio Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiojo vado Valerijaus Zalužno patirtis tikrai bus panaudota Ukrainos pergalei.

Tai išskirtiniame interviu Ukrainos radijui pareiškė Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Oleksijus Danilovas, praneša „Ukrinform“.

„Esu įsitikinęs, kad V. Zalužno patirtis tikrai bus panaudota mūsų būsimai pergalei“, – patikino jis.

O. Danilovas pridūrė: „Mes visi ukrainiečiai. Mes suprantame, kad turime būti vieningi kovoje su agresoriumi, kuris šiuo metu laikinai yra mūsų teritorijoje. Ir į šią kovą privalome įtraukti visus, kurie turi patirties, turi noro kovoti ir pasiekti mūsų pergalę.“

Kaip jau buvo pranešta, ketvirtadienį Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis vietoj V. Zalužno paskyrė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiuoju vadu generolą pulkininką Oleksandrą Syrskį.

Į Kijevą atvyko dvipartinė JAV Kongreso delegacija

Į Kijevą atvyko dvipartinė JAV Kongreso delegacija, kuriai vadovauja Žvalgybos komiteto pirmininkas Mike'as Turneris.

Tai penktadienį socialiniame tinkle X pranešė JAV ambasadorė Ukrainoje Bridget Brink, kuria remiasi „Ukrinform“.

„Džiaugiuosi galėdama pasveikinti Kijeve dvipartinę JAV Kongreso delegaciją, vadovaujamą Žvalgybos komiteto pirmininko Mike'o Turnerio, kurią sudaro Frenchas Hillas, Jasonas Crowe, Abigail Spanberger, Zachas Nunnas“, – parašė B. Brink.

Lenkijos ministras: V. Putino žodžiai nėra patikimi ir neužmigdys mūsų budrumo

Lenkijos gynybos ministras ir ministro pirmininko pavaduotojas Wladyslawas Kosiniakas-Kamyszas sureagavo į Rusijos prezidento Vladimiro Putino, antradienį davusio interviu prorusiškam amerikiečių politikos apžvalgininkui Tuckeriui Carlsonui, žodžius, kad jis neplanuoja pulti „Lenkijos, Latvijos ar kokios nors kitos vietos“.

„Šie žodžiai nėra patikimi“, – penktadienį per spaudos konferenciją Seime, Lenkijos parlamento žemuosiuose rūmuose, sakė W. Kosiniakas-Kamyszas. „Renkimės įvairiems scenarijams, niekas neturi nuslopinti mūsų budrumo ir jau tikrai ne šie žodžiai. Veikiau priešingai“, – sakė Lenkijos gynybos ministras.

Pasak jo, Lenkija, būdama ir Jungtinių Tautų, ir Europos Sąjungos narė, turi savo įsipareigojimų, tačiau „visų pirma Lenkija ir jos valdžia įsipareigojusi piliečiams garantuoti šalies saugumą“. „Ne saugumo pojūtį, o tikrą saugumą“, – pabrėžė jis.

Ukraina iš Norvegijos gali gauti dar 10 NASAMS paleidimo įrenginių

Norvegija ketina perduoti Ukrainai dar dešimt oro gynybos sistemos NASAMS paleidimo įrenginių ir keturis ugnies valdymo centrus. Tai pranešama Norvegijos vyriausybės tinklalapyje, kuriuo remiasi UNIAN.

Pažymima, kad Norvegijos vyriausybė pateikė parlamentui prašymą leisti pirkti šių zenitinių raketų kompleksų iš gamintojos – kompanijos „Kongsberg Defense and Aerospace“ (KDA). Vyriausybė pabrėžė, kad omenyje turimas papildomas užsakymas, be to, kas jau buvo perduota Ukrainai. Jam planuojama išleisti 3,45 mlrd. Norvegijos kronų (apie 0,3 mlrd. eurų).

„Norvegiška NASAM sistema gelbsti ukrainiečių gyvybes ir neleidžia sunaikinti pastatų bei infrastruktūros. Rusijos raketų ir dronų atakos yra didelio masto ir žiaurios, todėl oro gynyba Ukrainai turi lemiamą reikšmę“, – pareiškė Norvegijos gynybos ministras Bjørnas Arildas Gramas.

Norvegijos oro gynybos sistemos NASAMS pagrindą sudaro amerikietiška „oras-oras“ raketa AIM-120 AMRAAM, kuri yra pagrindinė ginkluotės rūšis visų NATO šalių naikintuvams. Norvegai ją pritaikė paleidimui iš žemės, pridėdami radarą ir valdymo centrą.

Ukrainos žvalgyba apie Putino interviu: tai – Rusijos specialioji operacija

Rusijos prezidento Vladimiro Putino interviu amerikiečių televizijos laidų vedėjui Tuckeriui Carlsonui yra Rusijos specialioji operacija.

Tai penktadienį per televizijos maratoną pareiškė Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos (VŽV) atstovas Andrijus Jusovas, atsakydamas į klausimą, ar istorija su šiuo interviu galėjo būti specialioji operacija, praneša „Ukrinform“ korespondentas.

„Tai negalėjo nebūti specialioji operacija, be abejo, tai – įtakos veiksmas, tai – informacinė psichologinė specialioji operacija. Ir tai – ​​Rusijos operacija, nes šio interviu tikslinė auditorija yra laisvasis pasaulis, Vakarų pasaulis. Nieko naujo mes ten neišgirdome. Ukrainoje yra sakoma „miesto bepročiai“. Tai štai – geopolitinis beprotis tauškia kažkokias nesąmones – apie tarptautinę teisę, apie istoriją, ir sprendžia, kuri tauta gali gyvuoti, o kuri – ne. Visa tai, žinoma, kliedesiai“, – sakė pareigūnas.

Anot jo, tai, kad Rusijos specialiosios tarnybos ir RF išleidžia milžiniškas sumas, bandydamos paveikti Vakarų auditoriją, rodo, kad ši auditorija rusams yra svarbi.

„Ir jie supranta, jog pati galimybė daryti poveikį demokratiniam pasauliui, kad ir kaip jie jį koneveiktų savo propagandinėse laidose, jiems yra labai svarbi. Tad visa ši operacija buvo mėginimas perduoti sąlyginio Putino balsą tiems patiems Vakarams, kurių jie taip nekenčia. Žinoma, globaliu mastu tai nepavyko, nes po šio interviu jau matėme visų įtakingiausių ekspertų, politologų ir politikų vertinimus“, – sakė A. Jusovas.

Kol kas JAV turi pakankamai lėšų tęsti ukrainiečių pilotų mokymą valdyti naikintuvus F-16

JAV Nacionalinė gvardija vis dar turi pakankamai pinigų, kad galėtų baigti Ukrainos pilotų mokymus valdyti naikintuvus F-16, sakė Nacionalinės gvardijos vadovas generolas Danas Hokansonas.

Pilotų mokymai prasidėjo spalį Nacionalinės gvardijos Morriso oro bazėje Tuksone, Arizonoje. Nuo tada Ukrainos karo fondas, kuriuo JAV naudojosi siųsdamos kitas ginklų sistemas ir pagalbą Ukrainai už milijardus dolerių, baigėsi. Dėl finansavimo trūkumo JAV negali pasiųsti Ukrainai naujų ginklų paketų, nepaisant žiaurios Rusijos bombardavimo kampanijos. Tačiau D. Hokansonas sakė, kad pilotų mokymas gali būti tęsiamas.

„Turime išteklių tęsti jau pradėtus mokymus ir šiemet baigti šią pradinę dalį“, – sakė D. Hokansonas, bet pridūrė, kad išteklių reikės, jei bus nuspręsta apmokyti daugiau pilotų ir antžeminį pagalbinį personalą.

JAE žada ir ateityje padėti Ukrainai ir Rusijai keistis karo belaisviais

Tarpininkaujant Jungtiniams Arabų Emyratams, šiais metais įvyko jau trys apsikeitimai karo belaisviais tarp Ukrainos ir Rusijos. JAE ir ateityje dės pastangas, kurių tikslas – ieškoti taikaus sureguliavimo ir švelninti humanitarinius karo padarinius.

Kaip rašo „Ukrinform“, remdamasi JAE naujienų agentūra WAM, Jungtinių Arabų Emyratų užsienio reikalų ministerija tai pranešė savo pareiškime dėl šalies tarpininkavimo pastangų Rusijai ir Ukrainai vasario 8 d. apsikeičiant 200 karo belaisvių.

„Ministerija patvirtino JAE įsipareigojimą ir toliau dėti pastangas, kuriomis siekiama ieškoti konflikto Ukrainoje taikaus sprendimo, pabrėždama savo nuoseklią poziciją, orientuotą į diplomatiją, dialogą ir deeskalaciją, taip pat savo norą remti visas iniciatyvas, kuriomis siekiama švelninti humanitarinius krizės padarinius“, – sakoma pareiškime.

Kaip pažymima dokumente, JAE tarpininkaujant, 2024 metų sausio pradžioje Rusija ir Ukraina du kartus apsikeitė karo belaisviais, o 2022 metų gruodį JAV ir Rusija apsikeitė dviem kaliniais.

O. Tarnavskis: rusai didina cheminių atakų skaičių

Rusai padidino cheminių atakų skaičių, „Telegram“ kanale pranešė Taurijos operatyvinės ir strateginės grupės vadas generolas Oleksandras Tarnavskis.

Pasak jo, Taurijos operatyvinės ir strateginės grupės veikimo zonoje vasario 8 d. Rusijos kariuomenė numetė šešis nepilotuojamus orlaivius su ašarinėmis dujomis ir dusinančia nuodinga chemine medžiaga chlorpikrinu (manoma, granatas K-51).

Per savaitę užfiksuota apie 10 priešo mėginimų atakuoti nuodingomis medžiagomis.

Pasak vado, bendri Rusijos kariuomenės nuostoliai per parą siekė 417 žmonių ir 35 karinės technikos vienetus, neskaitant dronų. Tai – 12 šarvuotų kovinių mašinų, 11 artilerijos sistemų, aštuonios transporto priemonės ir trys specialiosios technikos vienetai. Ukrainos gynybos pajėgos taip pat sunaikino du Rusijos amunicijos sandėlius. Neutralizuoti arba sunaikinti 224 įvairių tipų nepilotuojami orlaiviai.

Rusai taip pat reikšmingai padidino kamikadzėmis vadinamų bepiločių orlaivių naudojimą – per pastarąją parą surengė 114 smūgių, o tai yra didžiausias skaičius nuo vasario pradžios, pabrėžė O. Tarnavskis.

Suomija perduoda Ukrainai naują karinės pagalbos paketą, kurio vertė – beveik 190 mln. eurų

Suomija siunčia Ukrainai 22-ąjį karinės pagalbos paketą, kurio vertė – beveik 190 mln. eurų.

Tai pranešė Suomijos gynybos ministerija, rašo „Ukrinform“, remdamasi portalu „Yle“.

Pasak ministerijos atstovų, teikiant pagalbą atsižvelgiama tiek į Ukrainos poreikius, tiek į Suomijos gynybos pajėgų išteklius, tačiau išsamus krovinio turinys ir jo pristatymo detalės dėl saugumo neatskleidžiamos.

Šiame pagalbos pakete – ir produkcija, nupirkta iš Suomijos gamintojų. Jai įsigyti buvo skirtas atskiras 30 mln. eurų finansavimas.

„Šalies pramonėje yra daug know-how, ir mes Gynybos ministerijoje dirbame, siekdami užtikrinti, kad juos ir turimą potencialą būtų galima efektyviau panaudoti ir remiant Ukrainą. Vienas iš to pavyzdžių – mūsų amunicijos gamyba“, – sakė Suomijos gynybos ministras Anttis Häkkänenas.

Anot jo, Suomija dabar rengia ilgalaikį paramos Ukrainai planą.

Be to, Suomija nusprendė dalyvauti artilerijos ir išminavimo koalicijose, kurios veikia Kontaktinės grupės Ukrainos gynybos klausimams, koordinuojančios karinę pagalbą Ukrainai, struktūrose.

Bendra Suomijos karinės pagalbos Ukrainai vertė jau siekia 1,8 mlrd. eurų.

Naujasis Ukrainos kariuomenės vadas pareiškė, jog sėkmei būtina tobulinti kariuomenę

Naujai paskirtas Ukrainos kariuomenės vadas Oleksandras Syrskis penktadienį pareiškė, kad jo pajėgoms reikės tobulėti ir būti pasirengusioms keisti kovos su Rusijos kariuomene būdus, kad laimėtų karą.

59 metų O. Syrskio paskyrimas šią savaitę buvo didžiausias Ukrainos karinės vadovybės sukrėtimas nuo plataus masto Rusijos invazijos pradžios beveik prieš dvejus metus.

„Tik pokyčiai ir nuolatinis karybos priemonių ir metodų tobulinimas leis mums sėkmingai eiti šiuo keliu“, – sakė O. Syrskis, tai buvo pirmieji jo vieši komentarai, kai pradėjo eiti šias pareigas.

Po interviu su T. Carlsonu Rusijos valstybinė žiniasklaida gyrė V. Putiną

Rusijos žiniasklaida penktadienį gyrė prezidentą Vladimirą Putiną po jo interviu su JAV dešiniosios pakraipos pokalbių laidų vedėju Tuckeriu Carlsonu.

Daugelyje straipsnių, ypač valstybinėse ir prokremliškose žiniasklaidos priemonėse, buvo nagrinėjamas 127 minučių trukmės interviu, ketvirtadienio vakarą paskelbto geriausiu JAV laiku, pasiekiamumas ir galimas poveikis.

T. Carlsonas interviu iš Rusijos prezidento ėmė antradienį Maskvoje. Interviu buvo patalpintas T. Carlsono interneto svetainėje ir platformoje „X“.

Vaizdo įrašas „X“ platformoje penktadienį buvo peržiūrėtas 86 mln. kartų, maža to, juo pasidalijo ir „X“ savininkas Elonas Muskas.

Vaizdo įrašas sulaukė daugiau kaip 475 000 patiktukų, pažymėjo prokremliškas laikraštis „Izvestija“. Leidinys citavo aukšto rango pareigūną Rusijos okupuotuose Ukrainos regionuose, kuris sakė, kad Vakarų bandymai trukdyti dalytis informacija žlugo.

Dar vienas straipsnis, į kurį buvo surinkti pagiriamieji komentarai iš „X“ platformos, buvo išspausdintas bulvariniame laikraštyje „Komsomolskaja pravda“ pavadinimu „Aš jau beveik noriu prašyti Rusijos pilietybės“.

Politikos apžvalgininkai ir tikėjosi, kad Kremlius pirmąjį nuo karo pradžios V. Putino interviu su pokalbių laidų vedėju iš Vakarų panaudos propagandos tikslais.

„Sprendžiant iš pasirinkto laiko, pagrindinis interviu tikslas – paneigti skandalą dėl Nadeždino registracijos“, – rašė politologas Abasas Galiamovas.

Italija pritarė karinės pagalbos Ukrainai pratęsimui vieneriems metams

Vasario 8 d. Italijos parlamento žemieji rūmai galutinai pritarė, kad karinė pagalba Ukrainai būtų pratęsta vieneriems metams. Pratęsimui jau pritarė Italijos senatas.

Protestuodami prieš prekių importą iš Ukrainos, Lenkijos ūkininkai užblokavo kelius

Penktadienį lenkų ūkininkai ties kontrolės punktais prie sienos su Ukraina užblokavo kelius ir surengė protestus prieš žemės ūkio produkcijos importą iš karo draskomos kaimyninės šalies.

Lenkija buvo viena iš ištikimiausių Ukrainos rėmėjų per beveik dvejus metus trunkančią Rusijos invaziją, tačiau sąjungininkių santykius apkartino trintis ekonomikos srityje.

Lenkijos ūkininkų teigimu, atvėrus Europos Sąjungos rinką ukrainiečių žemės ūkio produkcijai krito kainos ir kilo nesąžininga konkurencija.

Penktadienį ūkininkai pradėjo protesto akcijas prie pasienio kontrolės punktų ir užblokavo kelius, trikdydami eismą kolonomis link didžiųjų miestų lėtai judančių traktorių.

„Kitokio pasirinkimo neturime“, – naujienų agentūrai AFP sakė protesto akcijos prie Dorohusko Ukrainos pasienio punkto organizatorius Marcinas Wilgosas, stovėdamas šalia plakato, kuriame ES raginama uždrausti grūdų ir cukraus importą iš Ukrainos.

„Ne pagal ES standartus ir procedūras pagamintos produkcijos iš Ukrainos importas mus labai slegia“, – kalbėjo keturiasdešimtmetis M. Wilgosas, kuris pats yra ūkininkas.

Akciją mažiausiai 250 vietovių organizuoja pagrindinė Lenkijos ūkininkų sąjunga, kuri pranešė, kad protestai tęsis iki kovo 10 d.

Penktadienį valstybinio radijo paklaustas apie šiuos protestus, Lenkijos žemės ūkio ministras Czeslawas Siekierskis pasakė, kad ūkininkai turi „pagrįstų lūkesčių ir reikalavimų“ apriboti perteklinį importą iš Ukrainos.

Buvusi dešiniųjų pažiūrų Lenkijos vyriausybė uždraudė iš Ukrainos įvežti grūdus ir šio draudimo neatšaukė, nors spalį įvykusius rinkimus laimėjo ir į valdžią atėjo nauja proeuropietiška koalicija.

Kremliaus teigimu, naujasis Ukrainos kariuomenės vadas konflikto eigos nepakeis

Kremlius penktadienį pareiškė, kad naujasis Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadas beveik dvejus metus trunkančio Maskvos ir Kyjivo konflikto eigos nepakeis.

„Nemanome, kad tai yra toks veiksnys, kuris pakeistų specialiosios karinės operacijos eigą. Ji bus tęsiama tol, kol bus įvykdyti visi jos tikslai“, – penktadienį sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas, Rusijos karą Ukrainoje pavadindamas Maskvos mėgstamu terminu.

Ukrainos NSGT sekretorius: sudužusiame lėktuve Il-76 karo belaisvių nebuvo

Sudužusiame Rusijos lėktuve Il-76 Ukrainos karo belaisvių nebuvo. Tai, pasak portalo „Unian“, pareiškė Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos (NSGT) sekretorius Oleksijus Danilovas.

Jo teigimu, Ukraina neturi pakankamai informacijos apie tai, ar belaisviai, kuriais tą dieną turėjo būti apsikeista, yra gyvi.

Kol kas neįmanoma patvirtinti, kad Rusijos lėktuvą numušė Ukraina. Tačiau tikrai žinoma, kad jame nebuvo ukrainiečių belaisvių, interviu „Babel“ sakė O. Danilovas.

„Iš tiesų, Rusijoje sudužo lėktuvas. Ar ten buvo mūsų belaisviai? Galiu tvirtai pasakyti, kad ne. Remdamasis patirtimi, kurią turėjome po Teherano (kai Irane 2020 metais buvo numuštas Ukrainos keleivinis lėktuvas – red.), ir tuo, kas įvyko vėliau. Jeigu tai būtų nutikę, tai patikėkite manimi, tas kiekis vadinamosios biologinės medžiagos, žuvusiųjų, – jie tikrai būtų ją panaudoję, tikrai būtų nufilmavę, ir tas laukas būtų visas raudonas nuo kraujo“, – sakė O. Danilovas.

Jis taip pat pridūrė, kad istoriją su belaisviais Rusija parengė iš anksto, siekdama diskredituoti Ukrainą tarptautinėje arenoje.

„Reikia tiesiog palaukti. Jei visa tai iš tikrųjų būtų atsitikę, tai patikėkite, [Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus] Lavrovas Jungtinėse Tautose garsiai rėktų ir jie visa tai rodytų. Jie neturi ką parodyti. Juk jei tai iš tikrųjų būtų įvykę, būtų visai kitoks vaizdas“, – aiškino NSGT sekretorius.

Paklaustas, ar belaisviai, kuriais Ukraina turėjo apsikeisti lėktuvo sudužimo dieną, yra gyvi, O. Danilovas sakė: „Tai labai sudėtingas, labai jautrus klausimas. Dabar negalime pateikti vienokio ar kitokio atsakymo. Galiu tik su didele tikimybe pasakyti, kad jų ten nebuvo“.

Pentagonas pranešė veiksmingai bendradarbiausiąs su naujuoju vyriausiuoju Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadu

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis turi teisę nuspręsti, kas vadovaus šalies ginkluotosioms pajėgoms, o Jungtinės Valstijos veiksmingai bendradarbiaus su naujuoju vyriausiuoju Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadu.

Apie tai pranešė JAV gynybos sekretoriaus pavaduotoja tarptautinio saugumo reikalams Celeste Wallander.

„Prezidentas Zelenskis yra šalies prezidentas, o Ukrainoje, kitaip nei Rusijoje, ginkluotosios pajėgos yra kontroliuojamos demokratišku ir civiliniu būdu“, – kalbėjo Pentagono atstovė.

C. Wallander Oleksandrą Syrskį pavadino „patyrusiu ir sėkmingu vadu“.

Pranešama, kad prezidentas Volodymyras Zelenskis susitiko su vyriausiuoju ginkluotųjų pajėgų vadu Valerijumi Zalužnu ir padėkojo jam už tai, kad dvejus metus vadovavo Ukrainos gynybai.

Naujuoju vyriausiuoju ginkluotųjų pajėgų vadu prezidentas paskyrė generolą pulkininką Oleksandrą Syrskį.

Nuo karo veiksmų Ukrainos rytuose pradžios O. Syrskis vadovavo kovos su terorizmu operacijų štabui. Jis buvo vienu iš svarbiausių KTO pajėgų vadų mūšiuose už Debaltsevą 2015 m. žiemą bei koordinavo Ukrainos kariuomenės pasitraukimą iš Debaltsevo – O. Syrskio įsteigta grupė „Bars“ dengė iš miesto besitraukiančius ukrainiečių karius.

Rusai Ukrainoje jau sužalojo 1 218 vaikus

Rusijos kariuomenė Ukrainoje jau pražudė 523 ir sužalojo 1 218 vaikus.

Apie tai platformoje „Telegram“ pranešė generalinė prokuratūra.

„Ukrainoje per plataus masto Rusijos ginkluotąją agresiją jau nukentėjo daugiau nei 1 741 vaikas. Nepilnamečių reikalų prokuratūros 2024 m. vasario 9 d. ryto duomenimis, 523 vaikai žuvo, dar 1 218 patyrė įvairaus sunkumo traumas“, – nurodoma prokuratūros pranešime.

Šie duomenys nėra galutiniai – juos stengiamasi nustatyti karo veiksmų zonose, laikinai okupuotose ir išlaisvintose teritorijose.

Didžioji dalis vaikų nukentėjo Donecko (509), Charkivo (328), Chersono (146), Kyjivo (130), Dnipropetrovsko (111), Mykolajivo (101), Zaporižės (100), Černihivo (72), Luhansko (67) regione.

Vasario 8 d. per rusų artilerijos apšaudymą Selidovo mieste Donecko regione buvo sužeistas 7-erių metų berniukas.

Ukraina praneša praėjusią parą sunaikinusi dar 910 okupantų rusų

Ukrainos kariškiai pastarąją parą sunaikino dar 910 okupantų rusų. O iš viso nuo 2022 metų vasario 24 d. iki 2024 metų vasario 9 d. Rusijos armija Ukrainoje jau neteko apie 393 290 kareivių.

Tai penktadienį pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas, kuriuo remiasi „Ukrinform“.

Be to, per šį laikotarpį okupantai rusai neteko 6 385 tankų (+2), 11 921 šarvuotosios kovos mašinos (+22), 9 435 artilerijos sistemų (+24), 981 reaktyvinės salvinės ugnies sistemos (+1), 666 oro gynybos priemonių (+0), 331 lėktuvo (+0), 325 sraigtasparnių (+1), 7 209 dronų (+18), 1 881 sparnuotosios raketos (+1), 24 laivų (+0), 1 povandeninio laivo (+0), 12 551 automobilių (+38), 1 509 specialiosios technikos vienetų (+4).

Žiniasklaida: didžiausia Indijos naftos perdirbimo įmonė dėl sankcijų atsisako naftos iš Rusijos

Didžiausia Indijos naftos perdirbimo įmonė „BPCL“ nebepirks rusiškos naftos „Sokol“, nes bankai tarpininkai nenori dalyvauti šiuose sandoriuose.

Apie tai cituodama šaltinį bendrovėje pranešė naujienų agentūra „Reuters“.

Jos teigimu, bankams tarpininkams atsisakius vykdyti atsiskaitymus, Indijos naftos perdirbimo įmonė „BPCL“ nebepirks rusiškos naftos „Sokol“ ir vietoje jos pagrinde naudos naftą „Urals“.

Pastebėtina, kad naftos „Sokol“ visame pasaulyje nebenori pirkti jokie subjektai, smarkiai sumažėjo ir naftos „Urals“ pirkėjų skaičius. „Urals“ yra svarbiausia eksportui skirta rusiška nafta, gabenama iš Vakaruose esančių uostų – kadangi į ES ją įvežti draudžiama, ji pagrinde tiekiama Azijos šalims. Naujienų agentūros „Reuters“ teigimu, Indija tapo didžiausia šios jūromis gabenamos naftos pirkėja.

Tuo pat metu „BPCL“ atkreipė dėmesį, kad hučių išpuoliai Raudonojoje jūroje jokio poveikio rusiškos naftos tiekimui į jos perdirbimo gamyklą neturėjo. Bendrovė pridūrė, kad yra pasirengusi naftą pirkti iš bet kokių šaltinių, jei tik tai apsimoka finansiškai. Nors „BPCL“ svarsto galimybę naftą pirkti iš Venesuelos, pastarosios pasiūlymai nėra pelningi, nes turėtų būti taikoma maždaug 10 JAV dolerių nuolaida, pabrėžė agentūra.

K. Kallas: jei partneriai skirtų Ukrainai 0,25 proc. savo BVP, tai taptų lūžio tašku kare

Ukrainą remiančios koalicijos karinė galia yra 13 kartų didesnė už Rusijos, todėl jei šios šalys Ukrainai skirtų bent 0,25 proc. savo BVP, tai taptų lūžio tašku kare ir užtikrintų Ukrainos pergalę.

Taip teigė Estijos ministrė pirmininkė Kaja Kallas, ketvirtadienį Vienoje kalbėjusi bendroje spaudos konferencijoje su Austrijos federaliniu kancleriu Karlu Nehammeriu.

„Tik pažvelkite į mūsų gynybos biudžetus“, – sakė K. Kallas, pridurdama, kad, jei visos koalicijos narės iš tiesų įsipareigotų ir imtųsi remti Ukrainą siųsdamos 0,25 proc. savo BVP vertės pagalbos, tai sukeltų lūžį vykstančiame kare ir padėtų besiginančiai valstybei laimėti prieš agresorę.

Premjerė taip pat sakė, kad atėjo laikas imtis tolesnių žingsnių dėl įšaldyto Rusijos turto panaudojimo Ukrainai atstatyti. Ji pažymėjo, kad Estijos vyriausybė jau pateikė atitinkamą nacionalinio įstatymo projektą, kuris leistų tokį Rusijos turto panaudojimą. K. Kallas išreiškė viltį, kad tai įkvėps kitas ES valstybes nares imtis panašių veiksmų.

Ji taip pat pabrėžė, kaip svarbu, kad ES valstybės narės daugiau investuotų į savo gynybą, nes ES turi būti „pakankamai stipri“, kad galėtų apsiginti nuo priešininkų. Silpnumas „provokuoja“ agresorių, sakė ji.

K. Nehammeris toje pačioje spaudos konferencijoje pareiškė, kad Austrija ir toliau teiks visapusišką paramą Ukrainai savo neutralaus statuso rėmuose.

Rusija pranešė per naktį numušusi 19 ukrainiečių dronų

Rusijos gynybos ministerija penktadienį pranešė, kad rusų kariuomenė naktį virš keturių skirtingų regionų ir Juodosios jūros numušė 19 ukrainiečių bepiločių orlaivių.

„Buvo užkirstas kelias Kyjivo režimo bandymui naudojant 19 bepiločių orlaivių įvykdyti teroristinį išpuolį prieš Rusijos teritorijoje esančius objektus“, – teigiama ministerijos pranešime.

„Oro gynybos sistemos dronus perėmė ir sunaikino Kursko (2), Briansko (5), Oriolo (4), Krasnodaro (2) regionuose bei virš Juodosios jūros (6)“, – nurodė ministerija.

Dronai už maždaug 300 į pietvakarius nuo Maskvos esančiame Oriole buvo nutaikyti į energetikos infrastruktūros objektus, platformoje „Telegram“ rašė regiono gubernatorius Andrejus Klyčkovas.

Krasnodaro gelbėjimo tarnybos pranešė, jog naktį Ilsko naftos perdirbimo gamykloje kilo gaisras, tačiau nenurodė, ar jį sukėlė drono ataka.

Pastaraisiais mėnesiais Ukraina ėmė intensyviau rengti dronų atakas Rusijos teritorijoje, pagrinde puldama pasienio regionus, nors išpuolių būta ir Maskvoje bei šiaurėje esančiame Sankt Peterburgo mieste.

Daugiausiai aukų pareikalavo gruodžio 30 d. Belgorode įvykdyta ataka, per kurią 25 žmonės žuvo, maždaug 100 buvo sužeista ir šimtai turėjo būti evakuota.

Rusija pranešė apie dronų ataką prieš naftos perdirbimo gamyklą Krasnodaro srityje

Rusijos „Telegram“ kanalai pranešė, kad bepilotis orlaivis pataikė į naftos perdirbimo gamyklą Rusijos Krasnodaro srities Ilsko mieste ir sukėlė gaisrą.

Vietos liudininkų teigimu, dronas apie 2 val. nakties nukrito Ilsko naftos perdirbimo gamyklos teritorijoje ir sukėlė sprogimą, dėl kurio kilo gaisras.

Iki 3.00 val. gaisras buvo užgesintas, sakoma pranešimuose. Preliminariais duomenimis, nukentėjusiųjų nėra.

Be to, liudininkai teigė girdėję „stiprų garsą“ Afipskio naftos perdirbimo gamyklos, taip pat esančios Krasnodaro srityje, teritorijoje.

Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, Ukrainos gynybos žvalgybos atstovas Andrijus Jusovas pareiškė, kad Rusija vis labiau „pajus“ savo agresijos pasekmes savo pačios teritorijoje, nes nerimta tikėtis, kad karas turėtų vykti tik Ukrainos žemėje.

ISW: pokyčiai Ukrainos kariuomenės vadovybėje – normalu

Į pasikeitimus Ukrainos kariuomenės vadovybėje sureagavo ir JAV įsikūręs Karo studijų institutas (ISW).

„Tokie pokyčiai yra normalūs valstybei, kuri dalyvauja ilgalaikiame kare“, – rašė analitikai.

Vasario 8 dieną Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paskelbė, kad atleidžia Ukrainos kariuomenės vadą Valerijų Zalužną. Pastarajam padėkota už tarnybą, paskelbta bendra jų nuotrauka. V.Zalužno vietą užėmė buvęs Ukrainos sausumos pajėgų vadas Oleksandras Syrskis.

V.Zelenskis pabrėžė, kad O.Syrskis turi pakankamai patirties – per Rusijos įsiveržimą į Ukrainą vadovavo Kijevo gynybai, vėliau – kontrpuolimui, kai buvo išvaduotas Charkovas.

O.Syrskis buvo atsakingas ir už Bachmuto gynybą.

Maskvoje – didžiulis gaisras

Rusijos sostinėje Maskvoje naktį į penktadienį kilo didžiulis gaisras daugiabučiuose namuose. Liepsnoms iš pradžių apėmus vieno pastato stogą, gaisras netrukus išplito į šalia esančius pastatus.

Rusijos valdžios institucijos pranešė, kad naktį Maskvos šiaurės vakaruose esančiame gyvenamajame pastate kilęs didelis gaisras, dėl kurio teko evakuoti apie 400 žmonių, buvo likviduotas.

Iki ankstyvo penktadienio ryto valdžios institucijos nepaskelbė gaisro priežasties ir teigė neturinčios informacijos apie galimas aukas.

JAV sureagavo į V.Zelenskio sprendimą atleisti V.Zalužną

JAV nacionalinio saugumo tarybos atstovas spaudai Johnas Kirby išdėstė šalies poziciją dėl Volodymyro Zelenskio sprendimo atleisti Ukrainos kariuomenės vadą Valerijų Zalužną. J.Kirby pabrėžė, kad JAV, nepaisant to, kas vadovaus kariuomenei, ir toliau palaikys Ukrainą, rašo „Kyiv Independent“.

„V.Zelenskis yra Ukrainis ginkluotojų pajėgų vadas. Jis nusprendžia, kas vadovauja kariuomenei ir kas atsakingas už civilių kontrolę. Mes dirbsime su bet kuo, ką V.Zelenskis paskirs vadovauti kariuomenei“, – sakė J.Kirby.

V.Zelenskis ketvirtadienio vakarą paskelbė, kad atleidžia V.Zalužną ir į jo vietą paskyrė buvusį Ukrainos sausumos pajėgų vadą generolą Oleksandrą Syrskį.

„Jis turi sėkmingos gynybos patirties – vykdė Kijevo gynybos operaciją. Jis taip pat turi sėkmingos puolimo patirties – tai Charkovo išvadavimo operacija“, – kalbėjo V.Zelenskis.

Savo kreipimesi V.Zelenskis taip pat nurodė, kad svarstoma į vadovaujamas pareigas kariuomenėje paskirti ir generolus Andrijų Hnatovą, Mychailo Drapatyj ir Ihorį Skybiuką, taip pat – pulkininkus Pavelą Palisą ir Vadymą Sucharevskį.

Rusija paleido raketą Lenkijos link: į dangų pakilo sąjungininkų lėktuvai

Vasario 7 d. Lenkija dėl Rusijos raketų paleidimo skubiai pakėlė savo ir sąjungininkų orlaivius, remdamasi kariniu protokolu, kuriuo siekiama apsaugoti dangų, skelbia portalas „Unian“.

Apie 7 val. ryto, Ukrainos karinės oro pajėgos įspėjo apie kovinę galvutę, judančią Lenkijos sienos link iš Lvovo srities.

„Lvovo srityje sparnuotoji raketa juda link sienos su Lenkija“, – pranešė jie.

Lenkijos operacinė vadovybė sureagavo į perspėjimą: socialiniame tinkle X pranešta apie Lenkijos ir sąjungininkų orlaivių pakilimą. Tikėtina, kad tai NATO šalių partnerių pajėgos.

Lenkijos vadovybė patikslino, kad pietrytiniame šalies regione gyventojai galėjo girdėti ūžesį dėl lėktuvų pakilimo.

„Įspėjame jus apie Lenkijos ir sąjungininkų aviacijos aktyvavimą, kuris gali būti susijęs su padidėjusiu triukšmo lygiu, ypač pietrytiniame šalies regione“, – sakoma pareiškime.

Ukraina praneša praėjusią parą sunaikinusi dar 890 okupantų rusų

Ukrainos kariškiai pastarąją parą sunaikino dar 890 okupantų rusų. O iš viso nuo 2022 metų vasario 24 d. iki 2024 metų vasario 7 d. Rusijos armija Ukrainoje jau neteko apie 391 470 kareivių.

Tai trečiadienį pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas, kuriuo remiasi „Ukrinform“.

Be to, per šį laikotarpį okupantai rusai neteko 6 372 tankų (+7), 11 879 šarvuotųjų kovos mašinų (+22), 9 387 artilerijos sistemų (+20), 980 reaktyvinių salvinės ugnies sistemų (+1), 665 oro gynybos priemonių (+0), 332 lėktuvų (+0), 324 sraigtasparnių (+0), 7 177 dronų (+4), 1 849 sparnuotųjų raketų (+0), 24 laivų (+0), 1 povandeninio laivo (+0), 12 486 automobilių (+33), 1 497 specialiosios technikos vienetų (+1).

Pasak štabo atstovų, duomenys tikslinami. Skaičiavimą apsunkina intensyvūs karo veiksmai.

Ukrainai reikia JAV saugumo pagalbos dabar, po atakos pareiškė ambasadorė B. Brink

JAV ambasadorė Ukrainoje Bridget Brink „X“ platformoje pakomentavo trečiadienio Rusijos raketų ataką prieš Ukrainą ir paragino savo vyriausybę suteikti reikiamą pagalbą.

„Šiandien Kyjive ir visoje šalyje vyrai, moterys ir vaikai pabudo nuo dar vienos masinės Rusijos raketų ir dronų atakos. Mes pasitikime Ukrainos oro gynyba ir jos didvyriškais gynėjais, kurie saugo mus visus. Nebegalima prarasti laiko. Ukrainai reikia mūsų saugumo pagalbos dabar“, – pabrėžė B. Brink.

Kaip pranešė „Ukrinform“, vasario 7-osios rytą Rusija surengė dar vieną masinę raketų ataką prieš Ukrainą. Kyjive ir kituose miestuose veikė oro gynybos pajėgos.

Ataka surengta tuo metu, kai Ukrainos sostinėje lankosi ES diplomatijos vadovas Josepas Borrellis. Jam teko eiti į viešbutyje esančią priešlėktuvinę slėptuvę, matė AFP žurnalistas.

R. Umerovas: nepilotuojamų sistemų pajėgų įsteigimas – svarbus žingsnis Ukrainos kariuomenės plėtroje

Ukrainos gynybos ministras Rustemas Umerovas nepilotuojamų sistemų pajėgų įsteigimą pavadino svarbiu žingsniu Ukrainos kariuomenės plėtroje.

Apie tai feisbuke pranešė Ukrainos gynybos ministerija.

„Naujos Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kariuomenės rūšies įsteigimas – svarbus žingsnis Ukrainos kariuomenės plėtroje. Naujos doktrinos, pritaikymo sritys, planai ir nurodymai. Naujos metodikos. Naujos technologijos“, – dėstė R. Umerovas.

Jo teigimu, nepilotuojamos sistemos jau padėjo Ukrainai įgyti pranašumą mūšio lauke.

„Kiti žingsniai plečiant nepilotuojamų sistemų pajėgas – didinti patirtį ir apimtis. Pirmyn į pergalę!“, – pridūrė R. Umerovas.

Vasario 6 d. prezidentas Volodymyras Zelenskis pasirašė potvarkį, kuriuo steigiama nauja kariuomenė rūšis – nepilotuojamų sistemų pajėgos.

Rusija surengė masinį raketų smūgį Ukrainoje

Rusijos kariuomenė trečiadienį surengė masinį raketų smūgį Ukrainos teritorijoje, pranešė „Meduza“, remdamasi Ukrainos karinių oro pajėgų vadovybės informacija „Telegram“ kanale. Visoje šalyje buvo paskelbtas oro pavojus.

Kyjive suveikė oro gynybos sistemos, mieste pasigirdo keli sprogimai, pranešė Ukrainos sostinės meras Vitalijus Kličko. Nuolaužos, tikriausiai raketos, nukrito Dnieprovskio rajone, pranešė miesto karinė administracija.

Du žmonės buvo sužeisti, pažeistos dvi aukštos įtampos linijos, o kai kurie vartotojai kairiajame Dniepro krante liko be elektros, pridūrė V. Kličko. Golosejevsko rajone, preliminariais mero duomenimis, kilo gaisras daugiabučiame name.

Atakos metu sprogimai girdėjosi ir Charkive. Pasak Charkivo regiono karinės administracijos vadovo Olego Synehubovo, smūgių užfiksuota miesto Slobodsko rajone, apgadinta negyvenamoji infrastruktūra. Preliminariais duomenimis, žmonės nenukentėjo.

Rusijos kariuomenė taip pat atakavo Mykolajivo miestą dronais ir raketomis, sakė Mykolajivo regiono vadovas Vitalijus Kimas. Buvo apgadinta apie 20 gyvenamųjų namų, užsidegė požeminio dujotiekio atkarpa. Be to, padaryta žala infrastruktūros objekto teritorijoje, užsidegė techninis statinys.

Mykolajivo meras Aleksandras Senkevičius patikslino, kad nukentėję namai mieste liko be stogų, o be dujų tinklų, pažeistas ir vandentiekis. Pasak jo, vienas sužeistas Mykolajivo gyventojas mirė reanimacijoje.

TATENA vadovas lankysis Zaporižios branduolinėje jėgainėje, kad įvertintų jos būklę

Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) vadovas Rafaelis Grossi atvyko į Ukrainą, kad įvertintų padėtį rusų okupuotoje Zaporižios branduolinėje jėgainėje.

„Šiuo metu daugiausiai dėmesio skiriame tam, kad įvertintume jėgainės aušinimo funkcijų būklę“, – iki planuojamo vizito elektrinėje antradienį Kyjive kalbėdamas su žurnalistais sakė R. Grossi.

Sunaikinus Kachovkos užtvanką, vandens aušinimui tiekimas tapo labai „silpnas“, sakė R. Grossi. Trečiadienį lankydamasis jėgainėje TATENA vadovas nori įvertinti jėgainės vadovų taikomas izoliavimo priemones.

R. Grossi pranešė taip pat įvertinsiąs ukrainiečių darbuotojų padėtį, kurioje jie atsidūrė po to, kai nebegalėjo dirbti, nes Rusijos branduolinės energetikos bendrovė nesudarė su jais darbo sutarčių.

„Man vienas iš svarbiausių dalykų yra įvertinti šio sprendimo poveikį (jėgainės) darbui“, – kalbėjo R. Grossi.

Branduolinė jėgainė šiuo metu yra uždaryta ir neveikia. TATENA teigimu, Rusijos pilietybę priėmė ir darbo sutartis su Rusijos branduolinės energetikos bendrove „Rosatom“ pasirašė tik maždaug 4 500 iš daugiau nei 11 000 jėgainės darbuotojų.

R. Grossi taip pat pridūrė, kad objekte esančių TATENA stebėtojų galimybės atlikti patikrinimus yra ribotos, tačiau matyti šiokia-tokia pažanga. Lankydamasis Kyjive jis susitiko su Ukrainos energetikos ministru Germanu Galuščenko ir prezidentu Volodymyru Zelenskiu.

Grįždamas iš Ukrainos R. Grossi planuoja apsilankyti Maskvoje, kur dalyvaus „aukšto lygio diskusijose dėl jėgainės ateities“.

Didžiausią Europoje branduolinę jėgainę užėmusi Rusija paskelbė 2022 m. kovo pradžioje, netrukus po to, kai prasidėjo invazija kaimyninėje Ukrainoje. Jėgainė stovi ginčijamoje pafrontės teritorijoje.

Jėgainės reaktoriai buvo išjungti 2022 m. rugsėjį, o jiems nuolat aušinti elektros energijos šiuo metu negaminančiai jėgainei yra reikalingas išorinis maitinimas.

Rusijos karo Ukrainoje metu jėgainėje jau keletą kartų buvo dingusi elektra.

Jau ilgą laiką girdėti perspėjimai dėl galimybės, kad padėtis gali tapti nevaldoma ir dėl to gali kilti branduolinė katastrofa.

Žiniasklaida: V. Zelenskis kitą savaitę lankysis Vokietijoje

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis kitos savaitės pabaigoje antrą kartą nuo Rusijos invazijos pradžios lankysis Vokietijoje. Anot vokiečių žiniasklaidos, vizitas planuojamas vykstant Miuncheno saugumo konferencijai, kuri numatyta vasario 16–18 dienomis.

Saugumo sumetimas vizito eiga ir tiksli data neskelbiami, rašo „Tagesspiegel“.

Miuncheno saugumo konferencijos vadovas Christophas Heusgenas nepatvirtino, kad V. Zelenskis dalyvaus forume, tačiau sakė, jog dedamos pastangos, kad jis atvyktų. „V. Zelenskiui kvietimas išsiųstas“, – sakė jis.

Praėjusią gegužę V. Zelenskis lankėsi Vokietijoje pirmą kartą nuo karo pradžios. Jis Berlyne susitiko su federaliniu kancleriu Olafu Scholzu ir Achene atsiėmė Karolio Didžiojo apdovanojimą.

Vokietija po JAV yra daugiausiai paramos Ukrainai teikianti šalis.

Rusija kasdien paleidžia iki 2 500 sviedinių ir raketų į Donecko regioną, teigia gubernatorius

Rusija kasdien paleidžia nuo 1 500 iki 2 500 sviedinių ir raketų į karo nuniokotą Ukrainos Donecko regioną ir taikosi į ypatingos svarbos infrastruktūrą, kad žmonėms būtų sunkiau ten gyventi žiemą.

Taip kalbėjo gubernatorius Vadymas Filaškinas duodamas interviu agentūrai „Reuters“. „Priešas apšaudo (regioną) nuo 1 500 iki 2 500 kartų per dieną“, – sakė V. Filaškinas ir pridūrė manantis, kad Maskva vis dar siekia užimti visą regioną.

Gubernatorius sakė, kad Kurachovės elektrinė, vienas iš nedaugelio regione likusių didelių elektros energijos gamybos šaltinių, prieš savaitę buvo priversta užsidaryti dėl Rusijos apšaudymo. Pasak jo, tai buvo platesnės kampanijos dalis.

„Priešas stengiasi sunaikinti kritinės infrastruktūros objektus, kad žmonėms būtų sunku likti regione žiemą“, – sakė jis.

V. Filaškinas tai pat sakė, kad Avdijivkos miestas, kuriame įsikūrusi didžiausia Europoje kokso gamykla ir kuris nuo praėjusių metų spalio mėnesio buvo masinio Rusijos puolimo taikinys, „95–98 proc. sunaikintas“.

„Vien per (pastarąjį) mėnesį priešas ant Avdijivkos numetė apie 200 valdomų aviacinių bombų. Jie ją visiškai sunaikino“, – sakė jis.

Vietos valdžia teigia, kad civilių gyventojų skaičius mieste sumažėjo iki mažiau nei 1 000. V. Filaškinas sakė, kad prašo likusiųjų išvykti dėl jų pačių saugumo.

Iš „Fox News“ išmestas Tuckeris Carlsonas patvirtino planuojąs surengti interviu su V. Putinu

Buvęs JAV kanalo „Fox News“ laidų vedėjas Tuckeris Carlsonas patvirtino gandus, jog Rusijoje lankosi, ketindamas paimti interviu iš Rusijos prezidento Vladimiro Putino.

„Esame žurnalistai“, – socialiniame tinkle paviešintame vaizdo įraše kalbėjo jis. „Mūsų pareiga – informuoti žmones.“

T. Carlsonas Maskvoje buvo pastebėtas praėjusį savaitgalį, kai lankėsi Didžiajame teatre. Kremliui artimo laikraščio „Izvestija“ pirmadienį paklaustas, ar planuoja surengti interviu su V. Putinu, jis atsakė „Pažiūrėsim“.

Tačiau antradienį 54 metų dešiniųjų pažiūrų provokatorius atskleidė kortas, kad būtent tokis ir yra jo planas.

„Praėjus dvejiems viso pasaulio veidą keičiančio karo metams didžioji dalis amerikiečių vis dar nėra informuoti“, – kalbėdamas apie 2022 m. vasarį Rusijos pradėtą karą su Ukraina sakė T. Carlsonas. „Jie nelabai įsivaizduoja, kas dedasi šiame regione.“

T. Carsonas taip pat padėkojo Elonui Muskui, kuris „nusipelnė pagyrimo“ už tai, kad leido neredaguotą interviu su V. Putinu paskelbti socialiniame tinkle „X“, kuriame T. Carlsonas publikuoja savo medžiagą po to, kai lapkritį buvo išmestas iš kanalo „Fox News“.

Interviu įrašas pasirodys ir tinklalapyje TuckerCarlson.com, tačiau kada tai įvyks, kol kas nenurodoma.

Anot T. Carlsono, rusų lyderį jis kalbins ne todėl, kad „mes mylime Vladimirą Putiną“, bet greičiau todėl, kad „mes mylime Jungtines Valstijas“.

T. Carlsonas smarkiai kritikuojamas dėl daugybės savo užuojautos kupinų komentarų, kuriuose gailisi to, kaip JAV vertinamas V. Putinas ir jo politika.

„Ar Putinas kada yra pavadinęs mane rasistu?“, – 2022 m. kanalo „Fox News“ žiūrovų klausė savo rasistine retorika garsėjantis T. Carlsonas. „Ar jis yra man grasinęs, kad atleis iš darbo, nes jam prieštarauju? Tai pagrįsti klausimai, o atsakymas į juos visus yra „ne“. Vladimiras Putinas nieko panašaus nepadarė.“

T. Carlsono darbą gyrė ir valstybinė rusų televizija. 2020 m. pažangus žiniasklaidos kanalas „Mother Jones“ pranešė, jog Kremlius nurodė rusų žiniasklaidai, kad „yra būtina“ platinti T. Carlsono reportažus, kuriuose jis kritikuoja JAV.

Netekęs darbo televizijoje T. Carlsonas yra paskelbęs interviu su buvusiu prezidentu Donaldu Trumpu ir prekyba žmonėmis kaltinamu sukčiumi Larry‘iu Sinclairu, teigiančiu, kad tarp jo ir buvusio prezidento Baracko Obamos kadaise buvo „naktis, pilna kokaino ir sekso“.

JAV respublikonai užblokavo dvipartinį įstatymo projektą dėl sienų ir pagalbos Ukrainai, teigia žiniasklaida

JAV Senato respublikonų vadovybė antradienį pareiškė, kad jiems nepavyko surinkti pakankamai paramos, kad būtų priimtas įstatymo projektas, kuriuo stiprinama JAV sienų politika ir teikiama pagalba Ukrainai bei kitoms šalims.

Taip teigia „The Hill“, praneša „Ukrinform“.

„Man ir daugumai mūsų narių atrodo, kad čia neturime realių galimybių priimti įstatymą“, – per kassavaitinę spaudos konferenciją sakė Senato mažumos lyderis Mitchas McConnellas.

Daugiau nei pusė aukštųjų parlamento rūmų respublikonų pasisakė kategoriškai prieš įstatymo projektą, o keli šios partijos aukšto rango įstatymų leidėjai pareiškė, kad blokuos dokumento svarstymą.

Atrodė, kad tai reiškia galą pasiūlymui, kurį parengė senatoriai respublikonas Jamesas Lankfordas, demokratas Chrisas Murphy ir nepriklausoma Kyrsten Sinema – praėjus mažiau nei 48 valandoms po to, kai jie pristatė paketą, dėl kurio derėjosi kelis mėnesius.

Toks greitas atmetimas papiktino demokratus, kurie negalėjo nuslėpti savo paniekos dėl pastarųjų dviejų dienų įvykių. Jie teigė, kad respublikonai juos suklaidino, nes dar spalio mėnesį primygtinai reikalavo susieti sieną su pagalba Ukrainai. Šią idėją galiausiai palaikė Parlamento pirmininkas Mike‘as Johnsonas, kuris sekmadienį pareiškė, kad Senato sienos įstatymo projektas „mirė“ Atstovų Rūmuose.

„Kaip dabar galima pasitikėti kuriuo nors respublikonu? Kaip mums žinoti, ką daryti toliau? – Ch. Murphy sakė žurnalistams. – Jie mums pasakė, ką daryti. Mes tiksliai laikėmės jų nurodymų, o tada jie per 24 valandas išmušė mums pagrindą iš po kojų. Su kuo mes ten turėtume dirbti? Jie yra derybinis košmaras“.

JAV prezidentas Joe Bidenas savo ruožtu apkaltino Donaldą Trumpą kurstant respublikonus.

„Visi požymiai rodo, kad šis įstatymo projektas net nebus perkeltas į Senato salę. Kodėl? Dėl paprastos priežasties – Donaldas Trumpas. Todėl, kad Donaldas Trumpas mano, jog tai jam politiškai nenaudinga, – iš Baltųjų rūmų kalbėjo J. Bidenas. – Jis mieliau šį klausimą paverstų ginklu, nei iš tikrųjų jį spręstų“.

Rusija atakavo Ukrainą sparnuotosiomis raketomis ir dronais

Okupantai iš Rusijos atakavo raketomis Ukrainą, pirmoji sparnuotųjų raketų grupė buvo pastebėta Sumų srityje. Šiuo metu visuose Ukrainos regionuose aidi oro antskrydžio perspėjimas.

Raketos skriejo link Poltavos srities, apie tai pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų oro pajėgos.

„Charkove – slėpkis!“ pranešime pažymėta.

Oro pajėgos pridūrė, kad Charkovui gresia priešo balistika. Vėliau Charkove pasigirdo sprogimai.

Tuomet Ukrainos ginkluotosios pajėgos paragino Poltavos gyventojus slėptis priedangose. Po to jie pranešė, kad į Kijevą iš rytų skrenda raketos.

Tuo pačiu metu rusai su „Shahed“ tipo bepiločiais orlaiviais atakavo Nikolajevo sritį.

Rusija į dangų pakėlė bombonešius

Trečiadienio, vasario 7 d., naktį rusų įsibrovėliai į dangų pakėlė kelis strategines raketas nešančius bombonešius Tu-95.

Pasak Ukrainos ginkluotųjų pajėgų oro pajėgų vadovybės, jie užfiksavo kelių orlaivių kilimą iš Olenijos aerodromo, esančio Murmansko srityje.

„Apytikslis laikas pasiekti paleidimo linijas yra apie 5 val. ryto. Sekite mūsų žinutes. Jei bus paskelbtas oro antskrydžio perspėjimas, eikite į saugų prieglobstį“, – oficialiame „Telegram“ kanale pridūrė kariuomenė.

Sakartvelo politikas kaltina Ukrainą bandymu atidaryti „antrąjį frontą“

Kandidatas į Sakartvelo ministrus pirmininkus Irakli Kobakhidzė apkaltino Ukrainą tariamai norint atidaryti „antrąjį frontą“ jo šalyje, rašo unian.net.

Taip jis sureagavo į Ukrainos ambasados ​​pareiškimą, kuriame Sakartvelas buvo raginamas susilaikyti nuo incidento politizavimo, kai aptikti sprogmenys, kuriuos ukrainietis gabeno iš Ukrainos į Rusiją.

„Politizacija neturi nieko bendra, jie kėlė grėsmę mūsų valstybės interesams. Ką su tuo turi politizavimas? Šalies saugumas taip pat yra politinis klausimas, bet politizavimas su tuo neturi nieko bendra. Jei Ukraina turėtų ambasadorių Sakartvele, jie tikriausiai tokio pareiškimo nedarytų“, – „Sakartvelo svajonės“ lyderį cituoja SOVA.

Jis mano, kad Ukraina „bando Sakartvelą padaryti Rusijos agresijos objektu“.

„Tai dar kartą patvirtina tai, ką iš principo atvirai pasakė aukšti Ukrainos vyriausybės pareigūnai, kad jie norėjo ir tikriausiai nori antrojo fronto mūsų šalyje. Matėme tokius faktus, kuriuos atskleidė VSD“, – pridūrė jis.

Veteranas įvardijo kitą Rusijos tikslą, jei Avdijivka kris

Rusijos okupacinės pajėgos nepajėgios užimti visos Donecko srities teritorijos. Dabar rusai daugiausia dėmesio skiria spaudimui Avdijivkoje.

„Intensyviam puolimui rusai turi pakankamai žmogiškųjų išteklių, kuriuos dabar turi, maždaug 2 mėnesiams. Po to šis išteklius kurį laiką išdžius. Tai, ką priešui pavyks išspausti per šiuos du mėnesius, mums bus sunku atsikovoti. Rusijos tikslų prioritetas yra gana akivaizdus. Visų pirma, okupantai nori suspausti Avdijivką, ir tai yra politinis tikslas. Nes nė vienas rusų generolas savo noru nesunaikintų tiek kovotojų, kiek dabar daro Avdijivkoje. Dabar nuostolių santykis yra vienas prieš dvylika mūsų naudai. Tačiau priešas vis dar tęsia „mėsos puolimą“. Tai tiesioginis Putino nurodymas“, – laidoje „Espresso“ aiškino buvęs „Aidar“ bataliono būrio vadas, ATO veteranas Jevgenijus Dikijus.

Jis pabrėžė, kad jei rusai vis tiek „spaus“ Avdijivką, kitas priešo taikinys bus Kupjanskas, Charkovo srits. Anot jo, šis miestas priešui svarbus ne tik politiniu požiūriu.

„Faktas tas, kad Kupjansko-Uzlovojaus stotis yra nepaprastai svarbus priešo logistikos centras. Ten yra atšaka, kuri eina gilyn į Rusiją“, – aiškino jis.

Tuo pat metu, kalbėdamas apie Rusijos Federacijos planus užgrobti visą Donecko srities teritoriją, J. Dikijus pažymėjo, kad rusams iki to labai toli. Net Avdijivkos užgrobimas jų nepriartins prie šio tikslo.

„Jei priešas darys spaudimą Avdijivkai, jis praktiškai išlygins fronto liniją. Rusai giliai į mūsų frontą nesiverš. Norint užimti visą Donecko sritį, priešui reikia kažkur prasibrauti per mūsų frontą. Yra kelios kryptys, kur tai potencialiai įmanoma, tačiau ten imamasi atitinkamų priemonių“, – teigė ATO veteranas.

„Avdijivka bus sulyginta su žeme“: V. Putinas nustatė naują terminą „pergalei“ Ukrainoje

Rusijos vadovybė gavo naują terminą pasiekti bent keletą pergalių Ukrainos fronte. Tai pareiškė Informacinio pasipriešinimo grupės karinis-politinis stebėtojas Aleksandras Kovalenko, skelbia unian.net.

Anot jo, terminas sutrumpėjo iki dviejų savaičių. Pagrindiniai okupantų iš Rusijos tikslai yra Avdijivka ir kairiojo Chersono srities kranto išvalymas. Tuo pačiu metu Kupjanskas yra priskirtas antriniams taikiniams, jo paėmimas atidėtas 2024 m. antrajai pusei.

„Anksčiau buvo žinoma, kad Putinas asmeniškai nubrėžė ribas tikslams pasiekti prieš prasidedant rinkimams Rusijoje. Tačiau diktatorius yra kaprizingas žmogus ir nori supakuoti pranešimą Federalinei Asamblėjai į pergalės popierių. Putino žinutė Federalinei Asamblėjai apskritai tiesiogiai priklausys nuo situacijos kovos zonoje. Jie gali ją atšaukti, jei viskas klostysis blogai. O jei taip atsitiks, tada risis galvos. Be to, pirmasis į Siriją skrenda generolas Teplinskis, kuris nuo praėjusių metų buvo dažnai minimas ir Kremliuje, ir Frunzenskajos krantinėje“, – pažymi A. Kovalenko.

Šiuo atžvilgiu, pasak eksperto, tikimasi rimto spaudimo Avdijivkai. Priešas puls su pėstininkų komponentu šiauriniame ir šiaurės rytų sektoriuose.

„Visų jėgų sutelkimas į miesto mūšius. Norint padidinti spaudimą, taktinės aviacijos akcentas bus būtent Avdijivkos kryptimi, jie išlygins viską, ką galima panaudoti gynybai mieste. Tai yra, ateinančias dvi savaites „Avdos“ bus išlygintas su žeme“, – prognozuoja Kovalenko.

Tuo pačiu metu rusų įsibrovėliai taupys mechanizuotą komponentą, mano stebėtojas. Jo nuomone, nebematysime 2023 m. spalio-lapkričio mėn. lygiu rusų puolimų su įranga.

Ekspertas taip pat įvertino situaciją kairiajame Dniepro krante, Chersono srityje:

„Rusijos vadovybė ketino pasitelkti taktinės aviacijos panaudojimą iki gruodžio mėnesio incidento su Su-34 lygiu. Miša tikrai nenori vykti į Siriją ir vesti paradus kažkur netoli Metros netoli Kobanio, todėl jie rizikuos. Be to, Dnepro karių grupė kairiajame krante yra sukaupusi visai neblogą mechanizuotą komponentą ir vardan tikslo gali paaukoti 10–20 proc., bet pastumti placdarmą... Nors klausimas, kodėl jie to nepadarė anksčiau, jei gali?“, – akcentavo A. Kovalenko.

Tuo pat metu rusai atideda pastangas užimti Kupjanską Charkovo srityje „iki rinkimų pabaigos“. Pagal okupantų planus, užėmus Avdijivką, bus daroma ilga pauzė koviniams pajėgumams atkurti, sako ekspertas.

„Tačiau tuo pat metu iš „Avdijivka“ grupės dalis pajėgų ir turto, ypač iš „Centro“ karių grupės, grįš į Limano-Kupjansko ašį, bet ne Limano kryptimi, o reikia sustiprinti „Vakarų“ karių grupę Kupjansko kryptimi“, – aiškino ekspertas.

Turkijos bendrovė "Baykar" pradėjo statyti dronų gamyklą Ukrainoje

Turkijos gynybos bendrovė "Baykar" netoli Kijevo pradėjo statyti gamyklą: joje bus gaminami "Bayraktar" žvalgybiniai ir smogiamieji dronai, agentūrai "Reuters" sakė bendrovės generalinis direktorius Haluk Bayraktar.

"Mums reikia maždaug 12 mėnesių statyboms užbaigti, o tada pereisime prie vidaus mašinų, įrangos ir organizacinės struktūros", - sakė jis.

H. Bayraktar sakė, kad gamykloje dirbs apie 500 žmonių, o jos gamybos pajėgumas bus apie 120 dronų per metus.

Kol kas nežinoma, koks tai bus modelis - TB2 ar naujausias TB3, kuris gali būti naudojamas laivuose su trumpu kilimo ir tūpimo taku.

Pastarojo bandymai sėkmingai baigti praėjusį rudenį. 

Rugsėjo pabaigoje "Bayraktar" pranešė, kad bendrovė į gamyklą netoli Kijevo investavo 100 mln. dolerių, o pirmieji dronai nuo surinkimo linijos nuriedės 2025 m.

Jis pažymėjo, kad projektas bus abipusiai naudingas, nes Ukraina turi "unikalių technologijų" varikliams gaminti, o Turkijos pusė gamina dronus, kuriuose jie montuojami. 

Antradienį Bayraktaras patikino, kad, nepaisant karo, statybos vyksta pilnu tempu ir niekas nesutrukdys įgyvendinti visų paskelbtų planų.

Bayraktar dronai išgarsėjo visame pasaulyje po to, kai Ukrainos kariuomenė pradėjo juos naudoti kovai su Rusijos pajėgomis, naikindama šarvuočius ir artilerijos sistemas.

Baykaras teigė, kad TB2 dronus norėjo įsigyti 30 šalių. Tarp jų sutartys pasirašytos su Etiopija, Libija ir Azerbaidžanu.

Tuo tarpu praėjusių metų lapkritį Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos (VŽV) pulkininkas Volodymyras Valiuchas teigė, kad TB2 tapo praktiškai nenaudingi fronte, nes jiems pritaikytos Rusijos oro gynybos (OV) ir elektroninio karo (EW) sistemos. Dabar šie bepiločiai orlaiviai daugiausia naudojami taikiniams sekti ir žvalgybai.

 

Rusija prisitaiko: Australijos generolas atkreipia dėmesį į nerimą keliančias kariavimo tendencijas

Per dvejus karo prieš Ukrainą metus Rusija pagerino savo prisitaikymo galimybes ir išmoko diegti naujoves. Visų pirma RF tapo geresnė dronų naudojimo srityje. 

"Ukrainai geriau sekasi taktiškai prisitaikyti: mokytis ir tobulėti mūšio lauke. Rusijai geriau sekasi strateginis prisitaikymas, arba mokymasis ir prisitaikymas, turintis įtakos nacionalinei ir karinei politikai, pavyzdžiui, kaip valstybės naudoja savo išteklius.

Abi prisitaikymo formos yra svarbios. Tačiau būtent pastaroji rūšis yra svarbiausia norint laimėti karus", - rašė į atsargą išėjęs Australijos kariuomenės generolas majoras Mickas Ryanas (Mikas Rajanas) žurnalo "Foreign Affairs" straipsnyje.

Taigi, po kelis mėnesius trukusio karo prieš Ukrainą Rusija pritaikė savo vadovavimo ir valdymo struktūrą, 2022 m. balandžio mėn. paskyrusi vieną vadą.

Rezultatas buvo vieningesnės pastangos, dėl kurių Rusijos invazija nuo kelių atskirų ir nekoordinuotų kampanijų Ukrainos šiaurėje, rytuose ir pietuose persikėlė į Rusijos puolimą ir tokių miestų kaip Severodoneckas užėmimą.

Be to, pasak generolo, Rusijos Federacija pakeitė artimos kovos vedimo būdą. Karo pradžioje priešas naudojo batalionų dydžio bendruosius sausumos dalinius.

Tačiau per pastaruosius 12 mėnesių rusai atsisakė tokių batalionų ir dabar derina elitines pajėgas su įprastinėmis pajėgomis, todėl okupantai turi bangas prastai apmokytų, "vienkartinių pajėgų", kurios gali priblokšti ir išsekinti ukrainiečių karius, kol atvyks profesionalesni daliniai.

Tarp svarbių pokyčių paminėtas ir Rusijos Federacijos prisitaikymas prie gynybos, taip pat geresnė technikos apsauga - ypač generolas paminėjo "narvus", kuriuos rusai privirino prie savo technikos.

Pažymima, kad 2023 m. Rusijos vadovybė netgi išleido oficialią instrukciją, kaip gaminti ir montuoti "narvus" sunkvežimiams, artilerijai ir šarvuočiams. Dabar Maskva tokią apsaugą siūlo savo šarvuotųjų transporto priemonių eksporto versijose.

Pasak Miko Ryano, Rusija taip pat daug geriau naudojasi bepiločiais orlaiviais. 

Pasak generolo, Rusijos naudojimasis bepiločiais orlaiviais kartu su jos gynybos linijomis, daugiau artilerijos, atakos sraigtasparnių, amunicijos ten ir jautresnėmis žvalgybos ir stebėjimo sistemomis buvo pagrindinė priežastis, kodėl 2023 m. nepavyko Ukrainos kontrpuolimas. O Rusijai daugiau išmokus ir toliau didinant dronų gamybą, ji įgis dar daugiau pranašumų.

Tradicinė rusų stiprioji pusė - elektroninis karas - invazijos pradžioje atliko nedidelį vaidmenį, tačiau dabar jis "išsiveržė" su padvigubėjusia jėga.

Kartu jis pabrėžė, kad Rusija ne visose srityse sugebėjo taip prisitaikyti. Taigi, Ukraina pirmauja tolimųjų smūgių srityje - ypač prieš priešo aerodromus, priešo energetikos infrastruktūrą ir pan.

Neliko nepastebėta ir tai, kad Ukraina sukūrė galingus jūrų smūgių pajėgumus.

Karas Ukrainoje - verta žinoti

Per dieną, vasario 5 d., fronto linijoje įvyko daugiau kaip 100 susirėmimų su priešu. AFU generalinio štabo duomenimis, sudėtingiausia padėtis yra Avdijivkos ir Marijinkos kryptyse.

Tuo tarpu Ukrainos ginkluotųjų pajėgų karinių jūrų pajėgų vadas viceadmirolas Oleksijus Neižpapa pareiškė, kad rusų neteisėtai pastatytas Krymo tiltas iki 2024 m. pabaigos bus sunaikintas.

Rusija tikina, kad Belgorodo apskrityje numušė droną

Rusijos oro gynyba tikina, kad Belgorodo apskrityje numušė droną, rašo „Kyiv Independent“. Belgorodo apskrities vadovas Viačeslavas Gladkovas pranešė, kad dronas numuštas Gubkino mieste – esą buvo apgadinti 4 privačių namų stogai, langai, tvoros.

Belgorodo apskritis turi sieną su Sumų, Charkovo ir Luhansko apskritis. Belgorodą rusai dažnai naudoja kaip atakų prieš Ukrainą pradžios tašką.

Kyjivo meras V. Klyčko: V. Zalužnui reikia dėkoti už tai, kad ukrainiečiai patikėjo ginkluotosiomis pajėgomis

Tęsiantis kalboms dėl planų atleisti Ukrainos kariuomenės vyriausiąjį vadą Valerijų Zalužną, Kyjivo meras Vitalijus Klyčko stojo jį ginti. „Daugeliu atvejų V. Zalužnui reikia dėkoti už tai, kad ukrainiečiai iš tikrųjų patikėjo mūsų ginkluotosiomis pajėgomis“, – rašė V. Klyčko pirmadienį „Telegram“ tinkle. Generolas esą per karą ne kartą susitvarkė su sunkiomis situacijomis.

Tačiau V. Klyčko, anot jo, būgštauja, kad šiuo atveju politiniai interesai bus svarbesni už „sveiką protą ir valstybės interesus“. Vis dėlto Jis tikįs, kad šalies vadovybė supranta padėties rimtumą ir „visą atsakomybę“, rašė V. Klyčko. „Šiandien svarbiausia yra kariuomenės koviniai pajėgumai ir susitelkimas bei visuomenės vienybė“, – pažymėjo jis. Visuomenė esą abejoja dėl tikslingumo keisti personalą.

V. Klyčko pareikalavo nutraukti politines intrigas ir vidaus kovas. „Turime šiandien kovoti už viena – Ukrainos pergalę“, – akcentavo V. Klyčko.

Po žiniasklaidos pranešimų apie planuojamą V. Zalužno atleidimą Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis interviu italų stočiai „Rai Pläne“ pripažino, kad ketina imtis karinės ir politinės vadovybės pertvarkos.

V. Zalužnui priskiriami dideli nuopelnai ginant Kyjivą ir atsikovojant teritorijas Rytų ir Pietų Ukrainoje. Apklausose generolas yra populiaresnis už prezidentą V. Zelenskį.

Kanadai – Ukrainos prašymas dėl nurašytų raketų

Ukrainos kariuomenės žvalgybos vadas Kyrylo Budanovas tikisi, kad Kanada perduos Ukrainai dešimtis tūkstančių raketų, kurias ruošiamasi sunaikinti. Kaip rašo „Kyiv Independent“, Kanados pajėgų amunicijos sandėlyje Dundurne yra daugiau nei 83 tūkstančiai CRV7 raketų.

Kanadai šių raketų nebereikia – šalis jau yra pasirinkusi privačią įmonę, kuri turėtų raketas sunaikinti.

K.Budanovas teigė, kad šias raketas perdavusi Ukrainai Kanada padėtų kovoti su Rusija. Be to, tai sutaupytų išlaidas, kurios būtų patiriamos jas sunaikinant.

CRV7 raketas naudotų Ukrainos sraigtasparniai ir antžeminės raketų sistemos, kuriomis būtų taikomasi į Rusijos tankus ir artileriją.

Ukraina jau pradėjo diskusijas su Kanada, tačiau sprendimas vis dar nėra priimtas.

Kanados opozicinė konservatorių partija kreipėsi į valdančiuosius su prašymu suteikti leidimą nurašytas raketas išsiųsti į Ukrainą.

Kanados nacionalinio saugumo departamentas CBS patvirtino, kad toks variantas yra svarstomas.

Tiesa, Kanados atstovai kelia klausimų dėl CRV7 raketų – abejonių kyla dėl to, kad jos senos. Baiminamasi, kad jos gali būti nestabilios ir keltų grėsmę jas perduodant ir transportuojant.

Su „Global News“ kalbėję ekspertai sako, kad raketų kuras yra veiksnus visada, todėl raketos gali būti nestabilios. Tačiau CRV7 raketos naudoja kietąjį kurą, todėl jas galima būtų laikyti saugiomis, jeigu būtų tinkamai laikomos ir nesusidurtų su drėgme.

Nuo Rusijos pilno masto invazijos į Ukrainą 2022 metų vasario 24 dieną Kanada Ukrainai yra skyrusi 1,7 milijardo JAV dolerių vertės karinės paramos.

Rusija Charkovo srityje sunaikino viešbutį

Rusijos pajėgos naktį atakavo Charkovo regioną. Per ataką Zolochivo mieste buvo sunaikintas trijų aukštų viešbutis, užsidegė parduotuvė. Charkovo apskrities vadovas Olegas Sinegubovas pranešė, kad po griuvėsiais atsidūrė ir keli žmonės.

Jis nurodė, kad buvo išgelbėtos dvi moterys ir vyras.

Tai – jau eilinis Rusijos smūgis į civilinę infrastruktūrą.

Kaip rašo „Ukrinform“, vasario 5 dieną Rusija atakavo Vorožbos miestą, esantį Sumų regione. Buvo užfiksuoti 8 sprogimai. Per ataką žuvo 40 metų vyras, dar du asmenys buvo sužeisti.

Newsweek: pirmieji Vakarų naikintuvai F-16 jau atvyko į Ukrainą

Pirmieji naikintuvai F-16 jau gali būti Ukrainoje. Apie tai rašo "Newsweek" leidinys.

"Vakarų pateikti naikintuvai F-16 jau gali būti Ukrainoje", - teigiama leidinio medžiagoje.

Jame priduriama, kad informacija apie šių naikintuvų atvykimą į Ukrainos teritoriją gauta iš amerikiečių šaltinio.

Anksčiau tapo žinoma, kad Nyderlandai yra pasirengę artimiausiu metu atsiųsti Ukrainai 18 iš 42 naikintuvų F-16, apie tai pranešė ministras pirmininkas Markas Rutte.

F-16 pristatymas yra svarbi susitarimų dėl karinės paramos Ukrainai sudedamoji dalis, o M. Rutte apie šį sprendimą jau informavo Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį.

Rusijos Federacijos aviacijos pabaiga. Į Kijevą skrenda F-16

Rusų SU-35 pavojuje. Į Kijevą skrenda naikintuvai F-16. 

Tai gali iš esmės pakeisti padėtį fronto linijoje.

Kuo pasižymi šie NATO paukščiai, kaip jie padės Ukrainai įgyti pranašumą ore ir kodėl rusų SU-35 taip nuo jų atsilieka?

VE.lt, Moscow Times, BNS, ELTA, unian.net