JAV ir Rusijos konfliktas: kur šį kartą braižomos „raudonos linijos"?

Ukrainos kariai. EPA-Eltos nuotr.

Pasak Dž.Baideno, jeigu pradėtų karinius veiksmus, V.Putinas esą turėtų tikėtis „rimtų ekonominių atsakomųjų priemonių ir iš europiečių, ir iš JAV". Tačiau Dž.Baidenas per pokalbį neapsiribojo vien grasinimu ir grūmojimais, o aiškino, kad krizė gali būti sprendžiama ir diplomatiniu keliu.

Svarbiausia tema - Ukraina

„Mes nežinome, ar prezidentas V.Putinas priėmė sprendimą dėl tolesnės karinės eskalacijos Ukrainoje.

Bet žinome, kad jis skiria pajėgumų tokiai eskalacijai, jei dėl jos apsispręstų", - kalbėjo JAV vyriausybės atstovas prieš prezidentų pokalbį. Dž.Baidenas dar išvakarėse tarėsi su svarbiausiais Europos sąjungininkais, „kad suderintų savo žinutę".

Pasak atstovo, jei Rusija įžengtų į Ukrainą, sąjungininkai rytiniame Aljanso flange neabejotinai prašytų papildomų pajėgų, pajėgumų ir manevrų. Tada jie esą gali tikėtis „teigiamo JAV atsako".

JAV kaltina Rusiją telkiant kariuomenę netoli sienos su Ukraina.

Maskva atmeta kaltinimus ir savo ruožtu kaltina Ukrainą permetus daugiau kaip 120 tūkst. karių prie linijos su prorusiškais separatistiniais Donecko ir Luhansko regionais.

V.Putinas ir Dž.Baidenas vakar vakare virtualiame susitikime aptarė Ukrainos krizę. Taip pat buvo kalbama apie kibernetinį saugumą, Irano branduolinę programą ir kitus tarptautinius konfliktus.

Abiejų šalių vadovai pirmą kartą asmeniškai buvo susitikę birželį Ženevoje.

Nauja grėsmė

Ukrainos kariai. EPA-Eltos nuotr.

Ukraina vakar apkaltino Rusiją, kad ši priešakinėje konflikto linijoje Rytų Ukrainoje dislokuoja tankus ir papildomas snaiperių komandas, pasirengusias pulti ukrainiečių karius ir mėginti išprovokuoti atsakomąją ugnį.

Ukrainos gynybos ministerija paskelbė atitinkamą pranešimą, likus kelioms valandoms iki minėto abiejų prezidentų virtualaus susitikimo.

Pranešime teigiama, kad „priešas padidino snaiperių porų skaičių ir yra pasirengęs sužeisti Jungtinių pajėgų karius, sunaikinti stebėjimo vaizdo kameromis elementus ir išprovokuoti atsakomąją ugnį".

Skraido lėktuvai

Baltarusijos ir Rusijos karo lėktuvai reguliariai skraido palei vakarinę Baltarusijos sieną. Apie tai vakar pranešė Baltarusijos gynybos ministerija.

„Toliau vykdomos bendros patruliavimo oro erdvėje palei Baltarusijos Respublikos valstybinę sieną užduotys.

Šiandien Baltarusijos ir Rusijos aviatoriai dar kartą pademonstravo aukštą meistriškumą ir gebėjimą kartu atlikti pavestas užduotis", - sakoma ministerijos pranešime.

Daugiau detalių ministerija nepateikė.

Anksčiau Minske buvo pranešta, kad radijo ir radiolokacinė žvalgyba fiksuoja, jog NATO šalių žvalgybinės ir kovinės aviacijos skrydžių intensyvumas prie Baltarusijos valstybinės sienos nuolat didinamas, taip pat ir Ukrainos oro erdvėje.

Gynybos ministerija tuomet patikslino, kad pastaraisiais metais bendras skrydžių skaičius išaugo beveik dvigubai, o JAV oro pajėgų lėktuvų - 1,5 karto.

Lūkesčių nebuvo

Rusijos vyriausybė neturi didelių lūkesčių dėl prezidento V.Putino pokalbio su kolega iš JAV. „Sunku tikėtis proveržio derybose", - išvakarėse pareiškė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas. Tačiau bent jau reikia tikėtis, kad Dž.Baidenas ir V.Putinas „aiškiai išsakys vienas kitam savo abejones", - pridūrė jis.

„Nors mūsų dvišaliai santykiai vis dar yra apgailėtinos būklės, kai kuriose srityse juntamas pagyvėjimas, prasidedantis dialogas, - kalbėjo D.Peskovas.

- Nors šis dialogas nepadės suvienodinti pozicijų ir pasiekti susitarimų, vis tiek visad geriau kalbėtis."

Likus kelioms valandoms iki prezidentų nuotolinio susitikimo, Kremlius dar kartą perspėjo Vakarus neperžengti „raudonųjų linijų" Ukrainos konflikte.

„Rusija neketina nieko pulti, bet mes turime savo baimių ir savo „raudonąsias linijas", - sakė D.Peskovas.

Praėjusią savaitę V.Putinas pareiškė, kad, Rusijos požiūriu, NATO karinės infrastruktūros perkėlimas į Ukrainą gali būti kaip tik tokia „raudona linija". Jis taip pat paragino sudaryti rašytinį susitarimą, kad būtų nutraukta NATO plėtra į rytus.

Komentuoja saugumo politikos ekspertas Ignas STANKOVIČIUS:

Džo Baidenas su Vladimiru Putinu savo virtualiame susitikime nespręs nieko, tačiau abu užbrėš savo konkrečias pozicijas - nieko kito iš šio pokalbio tikėtis neverta.

Nesunku spėti, jog V.Putinas kartos tą patį, lyg mantrą, ką jau ne vieną kartą viešai sakė, - kad Ukrainai kelias į NATO turi būti uždarytas.

O D.Baidenas, jeigu jam užteks kvapo, reikš savo poziciją, jog Ukrainos narystė NATO yra ukrainiečių tautos apsisprendimo, o ne kokios nors Rusijos, reikalas - jeigu ukrainiečiai aiškiai savo valią išreikš, tuomet Aljanso šalys kolegialiai ir svarstys Ukrainos priėmimo klausimą.

Beje, šiame kontekste įmanomas ir labai konkretus bei nepatogus klausimas V.Putinui: kodėl šitiek metų išbuvusios kartu su Rusija, dabar visos tos šalys nori stoti į NATO?

Ir atsakymas čia daugiau, negu akivaizdus - nes jos visos aiškiai jaučia Rusijos grėsmę.

O ši grėsmė šiuo metu labai konkrečiai materializuojasi prie Ukrainos sienų.

Tačiau čia reikia matyti bendrą situaciją pasaulyje. Jeigu staiga pakiltų atšiaurus vėjas tarp Taivano ir Kinijos, t.y. jeigu Kinija nuspręstų išspręsti

Taivano reikalus iš jėgos pozicijos, tuomet tuo gali pasinaudoti ir Rusija - taip, kaip ji savo metu pasinaudojo Persijos įlankos karu.

Juo labiau kad Kinijos atakos atveju Amerikai bus ir be Ukrainos kuo užsiimti. Aš nemanau, kad ir tokiu atveju rusai pultų į Ukrainos gilumą - greičiausiai jie apsiribotų sausumos kelio į Krymą užgrobimu, kaip ir buvo anksčiau suplanuota.

V.Putinas ir Dž.Baidenas virtualiame susitikime aptarė Ukrainos krizę. EPA-Eltos nuotr.