Gynybos analitikas: kai Vakarai kas dieną pergalvoja, ką daro, tolesnės Ukrainos karo eigos prognozuoti neįmanoma
Situacija iš esmės lieka nepakitusi, toliau vyksta išsekimo karas, kuriame Rusija turi persvarą. Žymaus gynybos analitiko Agilio Rustamzade nuomone, prognozuoti šių metų veiksmų tėkmę nėra galimybių, nes Ukrainos pajėgumai ir atitinkamai galimybės mūšio lauke beveik visiškai priklauso nuo karinės Vakarų pagalbos, kuri, deja, yra nenuspėjama ir neužtikrinta.
Pavienės pergalės esmės nekeičia
Vertinant šiandienę situaciją, Ukrainos smūgiai Juodosios jūros laivynui, priešlėktuvinės gynybos kompleksams ir rusų aviacijos praradimai džiugina ir teikia vilčių, tačiau A. Rustamzade siūlo nepervertinti tokių laimėjimų įtakos visai karo eigai – Ukraina bent jau kol kas nesugeba padaryti priešui tokių nuostolių, kurie paveiktų karą bendrai.
„Rusijos armija, o ir pati Rusija kaip valstybė, vis dar yra galingesnė už Ukrainą, kuri iki šiol nėra pajėgi suduoti tokių smūgių, kurie bent jau darytų įtaką karo trukmei. Vis dar vyksta išsekimo karas ir nė viena pusė negali pasigirti dideliais pasiekimais“, – sakė ekspertas.
Rusijos Juodosios jūros laivynas patyrė didelių nuostolių ir tai svarbu, nes jo laivai yra vieno pagrindinių Rusijos smogiamųjų ginklų – raketų „Kalibr“ nešėjai. Iš kitos pusės, padaryti dabartinius nuostolius laivynui Ukrainai truko daugiau nei metus ir jis vis dar nėra išvestas iš žaidimo. „Net ir vieno laivo per mėnesį praradimas iš esmės nepakeičia padėties, ypač atsižvelgiant į tai, kad Juodosios jūros laivynas nedaug turi įtakos svarbiausiems karo veiksmams, vykstantiems sausumoje“, – komentavo A. Rustamzade.
Apie naujuosius metus puikiai pasirodė ir ukrainiečių aviacija, raketomis „Storm Shadow“ sunaikinusi didįjį desantinį laivą „Novočerkask“ Kryme ir du priešlėktuvinės gynybos kompleksus „Pancyr S-1“ Belgorodo srityje. Atsižvelgiant į Rusijos pranašumą ore ir jos pareiškimus apie „pirmomis karo valandomis sunaikintą“ ukrainiečių aviaciją, tai – puikus pasirodymas, stiprinantis Kyjivo teiginius, kad vakarietiškų lėktuvų perdavimas gerokai palengvintų Ukrainos sausumos pajėgų darbą.
Stebuklingų ginklų nebūna
Alfa.lt kalbinto analitiko nuomone, reikia objektyviai vertinti situaciją: nei F-16, nei bet kuri kita ginkluotė savaime nėra stebuklingas problemos sprendimas, veikiau klausimas – jos kiekis ir pristatymo operatyvumas, o čia Vakarai nepasižymėjo.
„Išsekimo kare, kaip ir apskritai bet kokiame kare, nė vienas konkretus ginklas nebūna „burtų lazdele“. Taip, F-16 gali būti labai naudingi kovojant prieš rusų aviaciją ir suduodant ilgo nuotolio smūgius, tačiau tai priklauso nuo dviejų veiksnių – kiekio ir gebėjimo vykdyti integruotas operacijas. Tai, ką matome dabar – pavienių lėktuvų ar jų porų veiksmai, yra 1941 m. taktika. Šiuolaikinės oro operacijos, naudojant tiek lėktuvus, tiek dronus, yra daug didesnės. Jose turi veikti ir smogiamasis elementas, ir priešo radiolokacinių pajėgumų aptikimo priemonės, ir radioelektroninės kovos priemonės, ir taikinių identifikavimo bei fiksavimo priemonės. Jei visa tai bus – F-16 gali būti labai naudingi. O jei veiks savaime, po vieną ar du lėktuvus – nieko ypatingo nenuveiks. Pavienių orlaivių veiksmai yra ne oro operacija, o partizaninis karas. Šiuolaikinį mūšį galima palyginti su tuo, kai vienu metu žaidžia keletas, viena kitą papildančių futbolo komandų“, – teigė ekspertas.
Ryžto stoka žlugdo kovinę dvasią
Dar vienas su F-16 perdavimu susijęs aspektas – psichologinis ir moralinis poveikis. Ukrainiečių kariai apkasuose gaudo kiekvieną gerą žinią, nes tai suteikia viltį ir kelia kovinę dvasią. Nuolatinės Vakarų dvejonės dėl F-16 perdavimo, nuolat kaitaliojant numatomus skaičius ir pristatymo terminus, veikia kardinaliai priešingai – Ukrainos gynėjai praranda tikėjimą partneriais ir poveikis jų kovos dvasiai yra daug žalingesnis, nei daugelis įsivaizduoja.
„Ukraina šiandien išgyvena labai sunkų laikotarpį. Akivaizdžiai trūksta artilerijos amunicijos, aviacijos ir visko kitko. Todėl visi neįvykdyti pažadai ir atidėliojimai labai neigiamai veikia ne tik karius, bet ir visą šalies visuomenę“, – pažymėjo A. Rustamzade.
„Ilgas pozicinis karas taip pat neigiamai veikia karių moralę, bet šiuo atveju ukrainiečius ji ne taip stipriai veikia, nes vyksta aktyvi gynyba. Tai kitoks karas nei Pirmojo pasaulinio apkasai. Ukrainiečiai šiuo požiūriu yra pranašesni vien dėl to, kad kaunasi savo žemėje. Tvirtesni yra ir Ukrainai padedantys kariai savanoriai iš kitų šalių – jie turi idėjinius pagrindus. Manau, kad rusų kareiviams kyla daug daugiau dvejonių ir jų koviniu nusiteikimu esu linkęs abejoti. Kokia jų motyvacija, tikslas? Pavogti skalbimo mašiną?“ – ironiškai klausė Alfa.lt pašnekovas.
Ką ukrainiečiai daro gerai?
A. Rustamzade taip pat įvardijo bent keletą privalumų, kuriuos būtent šiuo metu demonstruoja Ukrainos kariuomenė. Pirmiausia jis paminėjo sprendimą nedidinti Sausumos pajėgų. Gerokai daugiau naudos nei masinės mobilizacijos banga duoda susitelkimas į dronus ir antidronines sistemas. „Rusija taip pat sparčiai didina dronų skaičių, bet štai su kovos prieš dronus priemonėmis pas juos sunku. Matome, kaip ukrainiečių dronus rusai numušinėja raketomis. Jei ukrainiečiai sugebės pasitelkti pakankamą dronų skaičių, rusai tiesiog išeikvos visas savo raketas, kaip mūšio lauke, taip ir užnugaryje. Esu tuo visiškai įsitikinęs“, – teigė ekspertas.
Jis pastebėjo, kad rusų pajėgos labai kliovėsi savo radioelektroninės kovos priemonėmis, tačiau šios nedavė laukto rezultato. Tuo metu ukrainiečiai darė statymą ant mobilių zenitinių grupių ir neprašovė. Didžiausias rusų raketų ir dronų škvalas per visą karą ant Ukrainos pasipylė gruodžio 30 d. ir būtent zenitiniais ginklais buvo numušta ne tik 45 proc. dronų, bet ir 17 proc. raketų.
„Rusai tokių oro gynybos grupių apskritai neturi. Jie kliovėsi radioelektroninėmis priemonėmis, kurias ukrainiečiai jau išmoko apeiti. Ukrainiečiai kompleksiškai naudoja savo negausias radioelektronines sistemas, nepaslankius, bet efektyvius vokiškus „Gepard“ zenitinius kompleksus, 35 mm pabūklus su nuotolinio sprogdinimo amunicija ir labai mobilias kulkosvaidžiais ginkluotas grupes. Šiuo atžvilgiu jie dirba tikrai šauniai“, – sakė A. Rustamzade.
Ar tokios ir kitos priemonės gali padėti ukrainiečiams persverti išsekimo karo eigą savo naudai? Alfa.lt kalbintas analitikas juokavo, kad norėtų pažiūrėti į akis tam, kas žadės prognozę artimiausiam mėnesiui, ką bekalbėtų apie metus.
„Ukraina yra labai priklausoma nuo partnerių Vakaruose, o kai šie vieną dieną kalba viena, o kitą dieną – kita, esant geriausiems norams nesugebėčiau prognozuoti, kas bus toliau“, – sakė jis.
Rašyti komentarą