Dujų gavyba Rusijoje smuko iki rekordinio lygio

Panašų nuosmukį - 20 % - "Rosstat" užfiksavo tik vieną kartą - 2009 m., pasaulinės finansų krizės fone. Tačiau tuomet dujų gavyba atsigavus pasaulio ekonomikai per mažiau nei metus vėl tapo normali.

Net ir po SSRS žlugimo, kai dujų pramonė mažėjo ketverius metus iš eilės, apimtys mažėjo ne taip sparčiai: 1991 m. Rusijoje buvo išgauta 643 mlrd. kubinių metrų, o 1997 m., posovietinio laikotarpio "dugne", - 571 mlrd. kubinių metrų (-11 %).

Turėdama didžiausias pasaulyje dujų atsargas, kurios vertinamos 67 trilijonais kubinių metrų, Rusija nesugebėjo jų parduoti po to, kai Kremlius iš pradžių pareikalavo, kad Europos klientai mokėtų "rubliais", o paskui paeiliui užsuko vamzdį visoms šalims, kurios atsisakė priimti ultimatumą.

Ir nors valdžios institucijos puoselėja viltį, kad pavyks nukreipti dujų srautus į rytus ir Turkijoje sukurti "dujų centrą", iš tikrųjų tiesiog nėra kur dėti papildomų dujų: Bloomberg skaičiavimais, apie 90 mlrd. kubinių metrų metinės gavybos lieka be pirkėjų.

Kinija, pagal planą eksploatuoti dujotiekį "Power of Siberia", šiemet nupirks 22 mlrd. kubinių metrų dujų - 7 kartus mažiau nei Europos Sąjunga importuoja prieš karą.

O prezidento Vladimiro Putino pasiūlymas padidinti pumpuojamą kiekį iki 100 mlrd. kubinių metrų, paskelbtas per susitikimą su Xi Jinpingu Kremliuje, liko be atsako.

Vietoj naujojo rusiško vamzdžio, kurio statyba užtruktų mažiausiai penkerius metus ir kainuotų milijardus dolerių, Kinija pritarė dujotiekiui iš Turkmėnistano.

Net ir hipotetinio scenarijaus atveju, kai karas baigsis, Putino režimas žlugs ir Maskva bandys normalizuoti santykius su Vakarais, sugrįžti į Europos dujų rinką būtų sunku, sako "Wood Mackenzie" naftos ir dujų tyrimų vadovė Jekaterina Filippenko: "Rusija sugriovė Europos įmonių ir vyriausybių pasitikėjimą.

Prireiks laiko, kad šis pasitikėjimas būtų atkurtas ir grįžtų su tam tikrais papildomais (dujų) kiekiais."

Pernai "Gazprom" užsienio rinkoms pardavė 100 mlrd. kubinių metrų - mažiausią kiekį nuo paskutiniųjų Sovietų Sąjungos gyvavimo metų.

Šiemet, vyriausybės prognozėmis, eksportas dar labiau sumažės perpus - iki maždaug 50 mlrd. kubinių metrų, t. y. mažiausiai nuo XX a. septintojo dešimtmečio pabaigos.

Todėl "Gazprom" "artimiausiais metais gali kilti rimta grėsmė jo finansiniam stabilumui", - perspėja Nikita Blokhin, "Alfa Bank" vyresnysis analitikas.

2022 m. bendrovės grynosios pajamos sumažėjo 41 %, o antrąjį pusmetį "Gazprom" patyrė 1,2 trln. rublių grynųjų nuostolių.

Bendrovės grynųjų pinigų pagalvė per metus sumažėjo perpus - nuo 2 trln. rublių iki 1,1 trln. rublių.

Šaltinis: The Moscow Times