Danijos karalienė Margretė II mini 50-ąjį valdymo jubiliejų

82 metų Margretė, atpažįstama iš savo baltų plaukų kuodelio, yra pirmoji moteris, užėmusi valdančiosios karalienės postą. Ji tapo antrąja pagal valdymo trukmę monarche Danijos istorijoje.

Atėjusi į valdžią 1972 metais, kai karališkosios šeimos palaikymas mažėjo, ji padėjo atkurti jos autoritetą vėlesniais dešimtmečiais.

„Jai pavyko tapti karaliene, suvienijusia danų tautą didelių pokyčių laikotarpiu: globalizacijos, daugiakultūrės valstybės atsiradimo, ekonomikos krizių aštuntajame ir devintajame dešimtmečiuose, taip pat 2008-2015 metais ir per pandemiją“, – AFP sakė istorikas Larsas Hovebakke Sorensenas.

„Jos populiarumo pagrindas yra tai, kad karalienė yra visiškai nedalyvauja politikoje“, – sakė jis.

Margretė sausio mėnesį paminėjo savo įžengimo į sostą 50-ąsias metines, tačiau dėl COVID šventė buvo nedidelė. Visos iškilmės buvo atidėtos iki šio savaitgalio.

Šeštadienį ji pasveikins savo gerbėjus iš rūmų balkono, po to pietaus miesto rotušėje, o vakare Kopenhagos karališkajame teatre jos garbei bus surengtas iškilmingas spektaklis.

Sekmadienį vyks padėkos pamaldos Kopenhagos katedroje, pietūs karališkojoje jachtoje ir speciali vakarienė Kristianborgo rūmuose.

Populiari monarchija

Margretė į sostą atsisėdo būdama 31 metų, 1972 metų sausį, mirus jos tėvui Frederikui IX.

Tuo metu ji buvo dviejų mažų berniukų motina – dabar ji turi aštuonis anūkus – ir pirmoji moteris, tapusi vienos seniausių Europos monarchijų valdančia karaliene. Danijos karališkoji dinastija prasidėjo 10 amžiuje nuo Gormo Senojo.

Nors ji yra pirmoji valdanti karalienė, ji pasivadino Margrete II, taip pripažindama Margretę I, kuri valdė Daniją 1375-1412 metais, bet niekada oficialiai neturėjo karalienės titulo.

Kai ji tapo karaliene, tik 45 proc. danų pritarė monarchijai, nes dauguma manė, kad šiuolaikinėje demokratijoje jai nebėra vietos.

Tačiau karalienė Margretė sugebėjo išvengti skandalų ir padėjo modernizuoti šią instituciją, pavyzdžiui, leido savo dviem sūnums vesti moteris iš paprastų žmonių sluoksnio.

Šiandien, praėjus penkiems dešimtmečiams, Danijos monarchija yra viena populiariausių pasaulyje, ją palaiko daugiau nei trys ketvirtadaliai danų.

Margretė gimė Kopenhagoje 1940 metų balandžio 16 dieną, praėjus vos savaitei po nacistinės Vokietijos įsiveržimo į Daniją.

Ilgainiui ji tapo vyriausia iš trijų seserų, tačiau kai gimė, Danijos paveldėjimo teisė draudė moterims paveldėti sostą.

Įstatymas buvo pakeistas 1953 metais po referendumo, spaudžiant vėlesnėms Danijos vyriausybėms, įsitikinusioms, kad būtina modernizuoti visuomenę.

„Kol nukrisiu“

Karalienė, šeimos ir pavaldinių meiliai pravardžiuojama Baltagalve, sugebėjo išlaikyti monarchijos aktualumą, nesumenkindama jos statuso.

2018 metais palaidojusi savo vyrą, prancūzų kilmės princą Henriką, ji ne kartą tvirtino, kad niekada nesitrauks iš savo pareigų.

„Sėdėsiu soste, kol nukrisiu“, – sakė ji. Danijoje nėra tradicijos atsisakyti sosto ir, atsižvelgiant į jos stiprią sveikatą, šis klausimas niekada nebuvo rimtai keliamas.

Gegužės mėnesį ji važinėjosi amerikietiškais kalneliais garsiajame Kopenhagos Tivolio pramogų parke, ant galvos saugiai pritvirtinusi savo skrybėlę.

Atėjus laikui, jos įpėdiniu turėtų tapti vyriausias sūnus, 54 metų kronprincas Frederikas.

Menų karalienė

Karalienė žibančiomis mėlynomis akimis ir plačia šypsena garsėja savo atsipalaidavimu ir žaismingumu, taip pat dalyvavimu Danijos kultūros gyvenime.

Kaip dailininkė, kostiumų ir dekoracijų kūrėja, ji ne kartą dirbo su Danijos karališkuoju baletu ir Danijos karališkuoju teatru.

Ji studijavo Kembridžo ir Sorbonos universitetuose, laisvai kalba angliškai, prancūziškai, vokiškai ir švediškai.

Ji yra dalyvavusi sudėtinguose vertimo projektuose, pavyzdžiui, 1981 metais, prisidengusi slapyvardžiu kartu su savo vyru prancūzu vertė į danų kalbą rašytojos Simone de Beauvoir knygą „Visi žmonės mirtingi“.

Tačiau pirmiausia visuomenės dėmesį patraukė jos tapyba ir piešiniai. Ji iliustravo keletą knygų, tarp jų 2002 metų danišką J. R. R. Tolkieno „Žiedų valdovo“ leidimą, o jos paveikslai eksponuojami Danijos ir užsienio muziejuose bei galerijose.