Atskleidė tikrąją Vokietijos kariuomenės padėtį: labai, labai blogai

E. Högl pažymėjo, kad praėjus metams po to, kai buvo paskelbta apie 100 mlrd. eurų fondo, skirto kariuomenei modernizuoti, „nebuvo išleistas nė vienas euras ar centas“.

Leidinys pateikia keletą minimos ataskaitos svarbiausių akcentų.

Infrastruktūra:

Vokietijos kareivinės yra avarinės būklės. Arba, kaip rašoma E. Högl ataskaitoje: „Per daug Vokietijos kariuomenės kareivinių yra apgailėtinos būklės. Jei dabartinis tempas ir esamos sąlygos nesikeis, vien dabartinei Bundesvero infrastruktūrai visiškai modernizuoti prireiktų maždaug pusės amžiaus.“

Ar tai ir yra ta Zeitenwende, apie kurią visi kalba? Kaip iššifruojama ataskaitoje, kalbama apie „savaime suprantamus dalykus, tokius kaip veikiantys tualetai, švarūs dušai, poilsio kambariai, karių virtuvės ir belaidis internetas“.

Personalas:

Kalbant apie moteris kareives, „15 proc. kvota, kurią pagal Kareivių lygybės įstatymą reikia įvykdyti visose profesijose, išskyrus medicinos tarnybą, 2022 m. buvo 9,50 proc.“

Kaip pažymima ataskaitoje – be to, kad paminėta, jog vis dar nepakanka tinkamai pritaikytų apsauginių liemenių karėms – vidinis Bundesvero tyrimas parodė, kad trečdalis seksualinio priekabiavimo atvejų „įvyksta apsvaigus nuo alkoholio, o 80 proc. nukentėjusiųjų yra moterys“.

Strategija:

Bundesveras persiorientuoja į nacionalinę ir aljanso gynybą ir vis labiau įsitraukia į NATO rytinį flangą. Kaip teigiama E. Högl ataskaitose, tai „neišvengiamai sumažins Bundesvero veiksmų laisvę dalyvauti konfliktuose kituose žemynuose, atsižvelgiant į ribotus išteklius“.

Kitaip tariant, Rusijos agresyvus karas Ukrainoje ir nauja geopolitinė situacija gali lemti mažesnį Vokietijos ginkluotųjų pajėgų operacijų užsienyje skaičių.

Ginkluotė:

tačiau norint apginti rytinį NATO flangą, reikia ginklų ir – ne mažiau svarbu – amunicijos. „Juo labiau nerimą kelia tai, kad Bundesverui jau daugelį metų trūksta šaudmenų.

Dėl dešimtmečius trukusio taupymo jis užsakinėjo vis mažiau šaudmenų ir mažino šaudmenų atsargas, po to gynybos pramonė sumažino savo gamybos pajėgumus.“

Būtent visą tai teks spręsti naujajam Vokietijos kariuomenės vadui Carstenas Breueris. Gynybos ministras Borisas Pistorius penktadienį priėmė 58-erių generolą savo ministerijos komplekse Berlyne, buvo išrikiuota garbės sargyba. C. Breueris pakeitė Eberhardą Zorną, kuris ketvirtadienį po penkerių metų baigė tarnybą.

J. Breueris iki šiol vadovavo Vokietijos ginkluotųjų pajėgų teritorinės vadovybės komandai, kuri buvo įsteigta po Rusijos invazijos į Ukrainą. Prieš tai jis buvo kovos su koronavirusu štabo vadovas federalinėje kanceliarijoje.

B. Pistorijaus pasiūlytas C. Breueris yra „geras pasirinkimas“, sakė vyriausybės atstovas Steffenas Hebestreitas. Keturių žvaigždučių generolas esą gali pasigirti ilga ir sėkminga karjera Bundesvere. Kancleris Olafas Scholzas, anot atstovo, „labai sveikino“ paskyrimą.

Tapęs šalies kariuomenės vadu, C. Breueris taip pat talkins priimant svarbius sprendimus Gynybos ministerijoje ir patarinės kancleriui kariniais klausimais.

alfa.lt