Remiantis tarnybos surinktais duomenimis, maždaug prieš dešimtmetį ekspertai pradėjo tyrinėti šelfiniame Brento ledyne, ties Vedelio jūra susisiekiančiame su Koutso Žeme, atsiradusius įtrūkimus.
Įvertinus prognozes apie tai, kad ledkalnis tikrai atsklis, čia veikianti britų poliarinė stotis „Halley" jau 2016 metais buvo patraukta į kontinento gilumą 23 kilometrus.
Nepaisant perspėjimų, 1550 kvadratinių kilometrų ploto ir maždaug 150 metrų storio ledkalnis dar beveik 7 metus laikėsi vietoje.
BAS teigimu, galutinai nuo šelfo jis atsiskyrė sausio 22 d. tarp 19 ir 20 pasaulinio koordinuoto laiko valandos (nuo 21 iki 22 val. Lietuvos laiku), prasidėjus pavasariniam atodrėkiui.
BAS ekspertai nesieja šio įvykio su visuotiniais klimato pokyčiais.
Pasak jų, tai galima priskirti natūraliems, antarktiniame šelfe vykstantiems, procesams.
Be to, tai jau antras didelio ledkalnis atsiskyrimas šioje kontinento dalyje per pastaruosius porą metų. Pirmas ledkalnis nuo to paties Antarktidos šelfo atskilo 2021 metais.
Jo plotas sudarė 1270 kvadratinių kilometrų, kas maždaug 20 kartų viršija Niujorke esančios Manheteno salos arba tris kartus viršija Vilniaus plotą (jis siekia 401 kvadratinį kilometrą).
Šiuo metu skaitomiausi
Šiuo metu skaitomiausi
Šiuo metu skaitomiausi
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą