Į draugijas, klubus, centrus buriasi ne tik gurmanai, barzdylos, kairiarankiai ar nudistai - buriasi ir tie, kurie mokosi išgyventi be civilizacijos arba praktiškai pritaikyti psichologijos laimėjimus; tie, kurie mokosi auginti vaikus arba orchidėjas...
"Vakarų ekspresas" tęsia įdomiausių Lietuvos klubų apžvalgą. Galbūt tarp jų atrasite tai, ko seniai ieškojote. Pradžia čia
Prieraišiosios tėvystės centras
Kas gali jungtis: visi, siekiantys dvasinio artumo ir pozityvių santykių su savo vaikais.
Veiklos tikslas: burti šeimų bendruomenę, teikti konsultacijas tėvystės klausimais.
Kontaktai: [email protected]
Prieš ketverius metus jį įsteigė keturios mamos dėl paprasčiausios priežasties: "Labai norėjome, kad Lietuvoje atsirastų erdvė, palanki, draugiška ir naudinga mamoms, tėčiams ir jų vaikams, - "Vakarų ekspresui" sakė dviejų vaikų mama, pagal profesiją - filologė Vitalija Pilipauskaitė-Butkienė. - Norėjome, kad šioje erdvėje mamos galėtų susitikti ir pajusti bendrystės jausmą. Kad čia jos rastų naujos informacijos, pažangių rekomendacijų apie vaikų auginimą ir auklėjimą. Kad galėtų dalintis abejonėmis ir sulaukti tarpusavio pagalbos - nuo "paskolinkit automobilinę kėdukę" iki "kas žinot gerą specialistą?".
Keturių mamų norai sulaukė didelio palaikymo, ir šiuo metu centras vienija per 400 bendraminčių.Po jo kepure natūraliai ėmė "specializuotis" mažesni susivienijimai, kaip antai Netobulų mamų klubas, Mano vystyklų klubas, Dvynukų tėvelių klubas, netgi Liaudies dainų klubas...
"Susitinkame su tėvais iš visos Lietuvos - dažniausiai virtualioje erdvėje, o vilniečiai - dažnai ir gyvai, - sakė tėvystės centro vadovė. - Ypač imlūs naujai informacijai tėvai, susilaukę pirmo vaikučio. Pastebime, kad vaikų Lietuvoje daugėja, kad šeimos vis atsakingiau ruošiasi nėštumui ir gimdymui, vis daugiau nori žinoti apie psichologinę pagalbą po gimdymo, sveiką šeimos mitybą, natūralų gyvenimo būdą ir pan. Smagu stebėti, kad tėvai nori padėti vieni kitiems. Džiugina ir tai, kad vis aktyviau į vaikų auginimą bei ugdymą įsitraukia ir tėčiai."
Prieraišiąja vadinama tėvystė, kuriai būdingas auklėjimas be prievartos, intuityvus, pozityvus ir humaniškas bendravimas su vaiku, besąlygiška meilė, pagarba, atjautos ugdymas. Šią sąvoką išpopuliarino amerikiečių medikai - slaugė Marta ir pediatras Viljamas Sirsai (Martha, William Sears), aštuonių vaikų tėvai, knygų autoriai. Prieraišumo teorijos pradininkas - anglų psichiatras ir psichoanalitikas Džonas Boulbis (John Bowlby).
Tarptautinė prieraišiosios tėvystės organizacija (Attachment Parenting International) yra suformulavusi 8 prieraišiosios tėvystės principus: pasirengti nėštumui, gimdymui ir tėvystei; maitinti su meile ir pagarba; jautriai reaguoti į vaiką; liesti; užtikrinti saugų miegą; užtikrinti nuolatinę ir meile pagrįstą priežiūrą; pasitelkti pozityvų auklėjimą; siekti asmeninio ir šeimos gyvenimo darnos; ieškoti ribų ir pusiausvyros.
NLP klubas
Kas gali jungtis: visi, kurie domisi taikomąja psichologija.
Veiklos tikslas: saviugda.
Kontaktai: [email protected]
Principus, kuriuos atrado NLP, šiandien skelbia visi sėkmės mokytojai, sugebantys stebuklingai padidinti jūsų pasitikėjimą savimi. Ar tas efektas ilgalaikis? Nepabandę - nesužinosite.
NLP klubo narių šiandien priskaičiuojama 6700. Jo vadovas Vitoldas Masalskis neabejoja, jog taikomosios psichologijos įgūdžiai gali padėti susikalbėti su savimi, gerinti santykius šeimoje ir netgi įvaldyti Eriksono hipnozę... (Nuotrauka iš asmeninio archyvo)
NLP, arba neurolingvistinis programavimas, yra viena progresyviausių taikomosios psichologijos krypčių. Jos pradininkai psichologas Ričardas Bendleris (Richard Bandler) ir lingvistas Džonas Grinderis (John Grinder), dar 20 a. aštuntąjį dešimtmetį apibendrinę didžiųjų psichoterapeutų Eriko Perlzo(Eric Pearls), Miltono Eriksono (Milton Erickson) ir Virdžinijos Satir (Virginia Satir) meistriškumo paslaptis, sukūrė vidinio informacijos vaizdo ir jo nusakymo žodžiais sąryšio algoritmus.
Žodis "neuro" rodo į mūsų elgsenos šaltinį - smegenyse užkoduotą informaciją apie išorinį pasaulį, o "programa" reiškia tikslią etapų, siekiant rezultato, seką. "Lingvistinis" pabrėžia kalbos, žodžių reikšmę mąstymui ir bendravimui.
NLP "tėvų" bei "krikštatėvių" (Robertas Diltsas ir kt.) dėka ši sistema nuolat tobulėjo ir plito. Šiandien jos principai plačiai naudojami dalykinio meistriškumo programose, psichoterapijoje, taip pat ir Lietuvoje.
NLP klubai šiuo metu veikia Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje. Klubo narių priskaičiuojama 6700. Tai yra ir įvairias sertifikacijas turintys NLP praktikai, ir tiesiog neurolingvistiniu programavimu besidomintys smalsuoliai. Susitikimai vyksta nuolat, kartą per mėnesį. Juos sudaro teorinė ir praktinė dalys. Teorinę dalį ir pratybas veda kviestiniai lektoriai arba patyrę klubo nariai.
Susitikimų metu tobulinami įgūdžiai bei komunikavimo technikos, ieškoma atsakymų į rūpimus klausimus.
Visus Lietuvoje veikiančius klubus vienija NLP centras. Jo vadovas psichologas Vitoldas Masalskis, dirbantis konsultacijų ir mokymų srityje, "Vakarų ekspresui" sakė, jog įvaldant NLP metodus galima sėkmingiau judėti savo tikslų link ir pagerinti gyvenimo kokybę.
Besidomintieji neurolingvistiniu programavimu, anot V. Masalskio, būrėsi į klubus nuo 2006 m., tačiau tuomet tai buvo vien personalų vadovai, skatinami profesinio intereso. Nuo 2010 m. šie susivienijimai transformavosi į NLP klubų tinklą.
"Dabar mūsų bendruomenę sudaro įvairių profesijų atstovai, ir netgi nebūtinai profesijų, nes praktine psichologija domisi ir namų šeimininkės, - sakė V. Masalskis. - Susitikimų temos taip pat įvairios: susikalbėjimas su savimi, santykiai šeimoje, bendravimas su vaikais, santykis su pinigais, netgi Eriksono hipnozė... Įdomu nutraukti mistikos skraistę ir patiems susipažinti su Eriksono teorija bei praktika. Ilgą laiką šios temos buvo nagrinėjamos uždarame specifiniame rate, jos nebuvo skirtos plačiajai visuomenei. Tačiau šiandien padėtis pasikeitė."
Ką gero mums gali duoti NLP? Remiantis tam tikromis į pasąmonę nukreiptomis technikomis, išmokyti greitai pakeisti savo emocinę būseną; pakeisti savo reakcijas į stresines situacijas; pakeisti santykį su praeityje traumavusiu įvykiu; pakeisti savo elgesį konfliktinėse situacijose... Kaip pastebėjote, kartojasi žodis "pakeisti".
Įsivaizduokime, jog kadaise padarėte avariją ir nuo to laiko nebegalite vairuoti. Jus gąsdina visi panašūs vaizdai, garsai ir net kvapai, keliantys asociacijas su buvusiu įvykiu. NLP moko mintyse sukurti pozityvų problemiškos situacijos vaizdą. Pakitus vidiniams resursams (situacijos ir savęs vaizdui), pasikeičia ir jūsų būsena bei elgesys. NLP tai vadina "inkaro" technika. Paprasčiau kalbant, pasitelkus "inkarą", sukuriamas sąlyginis refleksas.
Išorinis pasaulis yra teritorija, kurioje mes orientuojamės naudodamiesi savo žemėlapiu (savo pasaulio suvokimu, pasaulio vaizdiniu, pasaulėžiūra). Tačiau teritorija ir žemėlapis nėra vienas ir tas pats. Teritorijos pakeisti mes negalime, o žemėlapį - galime. Tai esminė NLP aksioma. Jeigu tam tikra vieta žemėlapyje pažymėta kaip "baisi miško tankynė", nebūtinai realiame pasaulyje šioje vietoje tikrai yra neįžengiamas miškas, nuo kurio reikia laikytis atokiai. Galbūt vaikystėje mama jus įtikino, jog ten baisu, ir jūs bijote tos vietos iki šiol. NLP sako: pažiūrėkim, kas gi ten tokio yra. Gal iš tikro nieko baisaus ir todėl savo žemėlapį vertėtų pakoreguoti?
Orchidėjininkų draugija
Kas gali jungtis: orchidėjų mylėtojai.
Veiklos tikslas: populiarinti gegužraibinių augalų auginimą, supažindinti visuomenę su Lietuvoje augančiomis jų rūšimis, padėti joms išlikti.
Kontaktai: [email protected]; [email protected]
Norint tapti šios draugijos nariu nebūtina turėti neaprėpiamo dydžio orchidėjų kolekciją ar didelę augintojo patirtį. Jeigu norite pabendrauti, pasidalinti mintimis, gerai praleisti laiką, apsikeisti augalais, dalyvauti parodose, ekspedicijose - Lietuvos orchidėjininkų draugija jus kviečia į savo būrį.
"Geriausias poilsis yra veiklos pakeitimas, - sakė K. Popovienė, orchidėjas auginanti 10 metų, o apskritai augalų pasaulyje gyvenanti jau keturis dešimtmečius. (Nuotrauka iš parodos Vilniuje "Augalų labirintai 2013". Puokštė rankoje - orchidėja Spiranthes odorata. Nuotraukos autorė Inga Masonaitė-Katilienė)
Šios draugijos pirmininkas Ramūnas Pileičikas "Vakarų ekspresui" pasakojo, kad bendraminčių būrys gyvuoja bene devintus metus, tačiau oficialiai, kaip juridinis asmuo, yra įregistruotas 2010 m. balandį. Šiandien čia susitelkę 40 oficialių narių ir apie 600 bendraminčių.
"Juridinio asmens statusas reikalingas rengiant parodas: fizinių asmenų grupė neturi tokių galimybių, kurias turi registruota organizacija, - sakė orchidėjininkas. - Bet mes neapsiribojame vien parodų organizavimu. Siekiame saugoti, tirti ir populiarinti gegužraibinių (Orchidaceae) šeimos augalus Lietuvoje bei už jos ribų, kelti savo kvalifikaciją, plėtoti ir dokumentuoti kolekcijas, dauginti ir platinti dirbtinėmis sąlygomis padaugintus augalus, remti mokslinę, gamtosauginę, švietėjišką, kultūrinę veiklą ir t. t. Žinoma, svarbiausias mūsų tikslas - orchidėjų kolekcionavimas ir auginimas.
"Pirmosios orchidėjininkų pažintys prasidėjo virtualioje erdvėje, vėliau panorome gyvo kontakto, dar vėliau pajutome poreikį prisistatyti visuomenei, - apie draugijos ištakas pasakojo jos valdybos narė Kristina Popovienė. - Branduolys susitelkęs Kaune ir Vilniuje, turime narių Suvalkijoje, Joniškyje, Kupiškyje, yra palaikančiųjų užsienyje. Klaipėdos kol kas nepasiekiame, nors bendraminčių yra ir uostamiestyje, ir Palangoje. Klaipėdiečiai mus kviečia organizuoti parodas, deja, riboja finansiniai niuansai: reikia kuro atvykti, patalpų parodai... Draugiją sudaro savanoriai, dirbantys laisvalaikiu, be atlygio, tad planus, susijusius su Klaipėda, atidedame ateičiai."
Optimistiškai nusiteikęs R. Pileičikas garantavo, kad klaipėdiečiai į draugiją įsilies jau netolimoje ateityje. "Augintojų yra tikrai nemažai, jie aktyviai dalyvauja forumo diskusijose, parodose, seminaruose", - sakė pokalbininkas.
Orchidėjininkai gražiai bendrauja su Lietuvos rožininkų draugija, sukulentų bei vabzdžiaėdžių augalų augintojais. "Palaikome ryšius ir su užsienio panašiomis organizacijomis. Labai draugiški ryšiai yra užsimezgę su Latvijos orchidėjininkų draugija LOEADA, dalyvaujame vieni kitų organizuojamose parodose. Taip pat bendraujame su Vokietijos, Olandijos, Italijos, Didžiosios Britanijos, Peru, Ekvadoro orchidėjų augintojais. Važiuojame į Europoje organizuojamas orchidėjų parodas..." - vardijo R. Pileičikas.
Lietuvos orchidėjininkų draugija leidžia žurnalą "Orchidėjos", kuriame aprašo gegužraibinius augalus, jų auginimą, istoriją, naujoves.
"Geriausias poilsis yra veiklos pakeitimas, - sakė K. Popovienė, orchidėjas auginanti 10 metų, o apskritai augalų pasaulyje gyvenanti jau keturis dešimtmečius. - Mano hobis nėra susijęs su profesija, jis toli nuo tiesioginio darbo."
Orchidėjininkų draugijoje yra ir informacinių technologijų specialistų, ir pedagogų, ir bankininkų... Beje, priklausymas draugijai neįpareigoja mylėti vien tik orchidėjas. "Mes auginame ir rožes, ir daržoves", - šypsojosi K. Popovienė, kurios pirmoji meilė buvo... kaktusai.
Paklausta, kuo ypatingos yra orchidėjos, K. Popovienė sakė: "Jos... kitokios." Lietuvoje auga 36 gegužraibinių augalų rūšys, pasaulyje - apie 30 000.
Orchidėjininkų paprašėme ir praktinių patarimų tiems, kurių rankose ši ypatinga gėlė atsidūrė pirmąkart. "Pirmiausiai, žinoma, reikėtų sužinoti, kokia tai rūšis, - sakė K. Popovienė. - Laikyti geriausiai tinka rytinė palangė. Pradedantiesiems patartina sodinti į permatomą vazonėlį, kad matytumėte šaknis. Jeigu šaknys tamsiai žalios - drėgmės netrūksta, jeigu baltos, sidabriškai pilkos - palaistykite."
Pokalbininkai pridūrė, jog daug naudingų praktinių patarimų, ką daryti ir ko nedaryti auginant orchidėjas, galima rasti draugijos tinklalapio www.orchids.lt forume. Čia orchidėjininkų bendruomenė dalijasi savo džiaugsmais, nusivylimais bei neįkainojama patirtimi...
Rašyti komentarą