Žydrūnas Savickas nori motyvuoti vaikus

Džiaugsmas vaikams

Penkiskart pasaulio čempionas šį sezoną dar nedalyvavo nė viename turnyre. Jis praleido ir prestižines „Arnold Strongman Classic“ varžybas, kurių nugalėtoju yra tapęs šešis kartus. Praeitas sezonas buvo labai įtemptas, todėl šiemet Ž. Savickas ketina mažinti varžybų skaičių. Svarbiausi tikslai bus apginti planetos čempiono titulą ir pagerinti rąsto kėlimo pasaulio rekordą.

Be varžybų, yra ir daug kitų veiklų. Ž. Savickas dirba savo vardo sporto klube, yra Vilniaus miesto tarybos narys. Vis dėlto laiko nudžiuginti vaikus kartais atsiranda. Antakalnyje esančios Prancūzų vidurinės mokyklos auklėtiniai stipriausią pasaulio žmogų pasitiko ovacijomis ir klausimais. Moksleiviai sužinojo, kad Žydrūnas jau vaikystėje buvo aukštesnis ir tvirtesnis už bendraamžius, kad jis vienintelis savo šeimoje tapo sportininku, kad paauglystėje jo herojumi buvo Arnoldas Švarcenegeris (Arnold Schwarzenegger). Ž. Savickas atskleidė, kad geriausi visų laikų sportininkai, jo nuomone, yra golfo žaidėjas Taigeris Vudsas (Tiger Woods), krepšininkas Maiklas Džordanas (Michael Jordan) ir futbolininkas Pelė.

Vaikus domino ir galiūno mitybos ypatumai. „Prieš varžybas valgau daug angliavandenių turinčio maisto. Tada stengiuosi nevartoti daug mėsos“, - pasakojo Ž. Savickas. Anot jo, siekti pergalių padeda užsispyrimas, reikia ir gero psichologinio pasirengimo. „Nemanau, kad tapęs sportininku ką nors paaukojau, nes pasirinkau tai, ką man patinka daryti. Galbūt bendraamžiams atrodė kitaip, jie labiau mėgo vakarėlius. Bet kai susitinkame dabar, po 20 metų, man atrodo, kad mano kelias buvo geresnis“, - teigė Ž. Savickas.

Kvietimų netrūksta

Patenkinęs vaikų smalsumą ir parodęs jiems keletą pratimų, galiūnas atsakė ir į „Sporto gyvenimo“ klausimus.

- Ar dažnai tenka lankytis mokyklose, bendrauti su vaikais?

- Kvietimų turiu, bet yra išdėliota eilė, nes dėl laiko stokos sunku visur suspėti. Jei atsiliepčiau į visus prašymus, reikėtų važinėti kasdien. Vilniuje yra paprasčiau, bet dažnai kvietimai būna iš atokiausių Lietuvos miestelių. Ten tenka sugaišti visą dieną. Jei paprašo, stengiuosi bent jau per tuos metus kada nors surasti laiko. Mažiausiai kartą per mėnesį mokyklose apsilankau.

- Lengvai randate bendrą kalbą su vaikais?

- Su jais rasti bendrą kalbą lengviausia, nes jie yra paprasti, į pasaulį žiūri tyromis akimis. Labai lengva kalbėtis su žmonėmis, kurie neturi kaukių.

- Kokio tikitės rezultato iš šių apsilankymų?

- Apsilankymų būna įvairių. Čia buvo tiesiog susitikimas, tačiau kartais būna mokomieji susitikimai. Bandome pasiekti, kad vaikai daugiau užsiimtų sportu, būtų sveikesni, nerūkytų ir negertų. Norisi juos motyvuoti. Jei iš šimto vaikų bent vienas kitą dieną ateis į kokį nors sporto būrelį arba nepradės gerti ir rūkyti, bus gerai.

- Įsivaizduojate save dirbantį fizinio lavinimo mokytoju?

- Esu juo dirbęs. Tai yra mano specialybė. Dirbau savaitę per praktiką. Buvo labai sunku. Galbūt kada nors tai būtų įdomus darbas, bet dabar tikrai nerasčiau laiko. Beje, nemažai galiūnų pasaulyje dirba fizinio lavinimo treneriais, pavyzdžiui, lenkas Kšištofas Radzikovskis (Krzysztof Radzikowski). Jiems gerai sekasi.

Pagalba tautiečiui

- Šiemet dar nedalyvavote nė vienose varžybose. Kodėl?

- Pirmos varžybos bus komandinis Baltijos čempionatas gegužės 11 d. Vilniuje. Su Vytautu Lalu ir Vidu Blekaičiu atstovausime Lietuvai. Praeitą sezoną turėjau 18 varžybų. Sezonas baigėsi lapkričio pabaigoje. Jei kovo pradžioje būtų prasidėjęs naujas, nebūčiau turėjęs laiko atsigauti. Nutariau, kad reikia pailsėti ir susikoncentruoti pasaulio čempionatui. Pernai laimėjau viską, ką norėjau, todėl šiemet reikia pasirinkti. Visada visko nelaimėsi.

- Traumos nebuvo viena iš priežasčių pradėti sezoną vėliau?

- Smulkių traumų po sezono buvo, nes jis buvo ilgas. Dėl to ir reikėjo laiko „remontui“. Rimtų traumų nėra. Po sezono buvo pora išlaužtų pirštų, kažkur kažkas patempta. Tokių dalykų būna.

- Į kovo pradžioje Kolambuso mieste (JAV) vykusį „Arnold Strongman Classic“ turnyrą nuvažiavote, bet nestartavote. Taip ir buvo planuota?

- Neturėjau ten vykti. Kolambuse dalyvavau filmo apie galiūnų sportą premjeroje. Kūrėjai paskutiniu momentu mane pakvietė. Atvykau į premjerą, o į festivalį užsukau tik šalia to.

- Festivalio globėjas A. Švarcenegeris nepriekaištavo, kad nedalyvaujate varžybose?

- Ne. Manau, jis patenkintas, kad aš leidžiu ir kitiems dalyvauti. V. Lalas mane labai gerai pakeitė ir laimėjo turnyrą. Gerai susiklostė, kad aš ten atsidūriau ir kai kur jam pagelbėjau. Teisėjai bandė jį nustumti nuo nugalėtojo pakylos. V. Lalui neįskaitė bandymo, kurį turėjo įskaityti. Aš padaviau apeliaciją, ir ji buvo patenkinta.

Lietuviai - stipriausi

- Nustebino tai, kad V. Lalas tapo nugalėtoju?

- Ne, aš žinojau, kad jis laimės, nes jis šiandien yra stipriausias. Jis pernai buvo antras Europoje ir pasaulyje. Tai nėra koks nors atsitiktinumas. Kur aš nedalyvauju, jis būna pirmas, kur dalyvauju - antras. Vytautas turėtų laimėti ir Europos čempionatą, jei aš nedalyvausiu. Manau, ir pasaulyje mes susigrumsime dėl pirmos vietos.

- Esate sakęs, kad norite dar kartą laimėti „arnoldą“. Požiūris nepasikeitė, šis turnyras jums dar nėra tik istorija?

- Kažkaip pastaraisiais metais labiau palinkau prie pasaulio čempiono titulų kolekcionavimo. Šie turnyrai supanašėjo. Anksčiau „arnoldas“ buvo tokios varžybos, kur buvo labai sunkios rungtys. Pasaulio čempionatas būdavo lengvesnis. Dabar abu turnyrai vienodai sunkūs, iš esmės niekuo nesiskiria. Pasaulio čempionatas tampa svarbesnis, nes mano rėmėjus labiau domina būtent jis.

- Galbūt Kolambuse pamatėte naujų stiprių konkurentų?

- Šiame sporte nėra taip, kad kas nors greitai atsirastų. Aišku, Amerikoje tokių atvejų būna, bet tie visi greitai atsiradę yra traumuoti. Maikas Dženkinsas (Mike Jenkins) traumuotas, Derekas Paundstounas (Derek Poundstone) - irgi. Brajanas Šo (Bryan Shaw) turi problemų - viena jo ranka nelaiko svorio. Stipriausias iš naujųjų galiūnų yra islandas Hafturas Bjornsonas (Hafthor Bjornsson). Jo ūgis - 208 cm, svoris - maždaug 200 kg. Pasaulyje jis buvo trečias. Manau, kad aš, V. Lalas ir islandas esame trys stipriausi šiuo metu.

Rekordinis rąstas

- Šiemet jau neplanuojate tokio didelio varžybų skaičiaus?

- Neplanuoju. Pernai laimėjau 17 iš 18 varžybų. Prieš dvejus metus buvo 11 varžybų, 10 iš jų laimėjau. 2005 ir 2008 m. esu laimėjęs visas varžybas. 2005 m. jų buvo 17, o 2008 m. - 20. Pernai 18 varžybų buvo per daug. Tikrai tiek neplanavau, bet taip jau susiklostė. 10 varžybų būtų per akis.

- Ar pasaulio rekordai atskirose rungtyse yra tarp jūsų tikslų?

- Šiemet esu nusitaikęs į rąsto kėlimo pasaulio rekordą, nes turiu du varžovus, kurie labai priartėjo. M. Dženkinsui nedaug trūksta iki 220 kg svorio, K. Radzikovskis kelia maždaug 215 kg (Žydrūno rekordas yra 220 kg - red. past.). Reikia truputį pasitreniruoti. Lyg ir viskas gražiai sekasi, taigi šiemet galbūt pamatysime naują rekordą.

- Problemų dėl motyvacijos dar neiškyla?

- Ne, šiemet motyvacija pamažu didėja. Manau, kad bus pati ta per varžybas.

- Jaučiate varžybų alkį po ilgos pertraukos?

- Ta pertrauka nėra labai ilga. Kai kuriems sportininkams sezonas baigiasi rugsėjį. Jiems periodas būna ilgesnis. Aš startavau beveik visose varžybose, todėl buvo sunku.