Studentų sportas finansavimu pranoko olimpinį

Lietuva į Europos universiadą siunčia didesnę delegaciją nei į Londono olimpines žaidynes. Ir finansavimas vienam renginiui skirtas kur kas dosnesnis nei daugeliui sporto šakų visiems metams - apie pusę milijono. Bet gal vis dėlto tai - menkniekis? Deja. Pavyzdžiui, 7 kartus pasaulio ir 7 kartus Europos čempionais tapęs Klaipėdos universiteto sportinių šokių ansamblis „Žuvėdra“ apie tokią paramą galėtų tik pasvajoti. Per trejus metus iš valstybės jiems buvo atseikėti vargani 70 tūkst. litų.

Varžosi dėl kiekybės

Šiandien Kordoboje (Ispanijoje) prasideda pirmosios Europos studentų žaidynės, kuriose dalyvaus 147 universitetai iš 32 šalių. Jos truks iki liepos 23 d.

Jei ne sportiniais laimėjimais, tai bent delegacijos narių skaičiumi Lietuva pasivaržyti galės. Siunčiame net 150 žmonių (15 komandų iš 7 aukštųjų mokyklų), kai kaimynai estai šiame renginyje išvis nedalyvauja, o latviai siunčia tik vieną vienintelę komandą. Kur kas geriau gyvenantys suomiai į universiadą deleguoja viso labo kelias komandas.

Beje, į aukštesnio lygio renginį - pernai vasarą Kinijoje, Šenzenio mieste, vykusią 26-ąją pasaulio universiadą - išleidome mažiau sportininkų - tik 90. Net į Londono vasaros olimpines žaidynes siųsime palyginti kuklią delegaciją - maždaug 60 sportininkų (tikslus skaičius paaiškės šį penktadienį).

Lietuvos studentų sporto asociacijos prezidentas, Lietuvos kūno kultūros akademijos Studentų sporto ir laisvalaikio centro direktorius Česlovas Garbaliauskas gyrėsi, kad pagal delegacijos narių skaičių Europos studentų žaidynėse būsime tarp lyderių.

„Džiaugiuosi, kad Lietuvos atstovų dalyvavimui universiadoje daug dėmesio skyrė Švietimo ir mokslo ministerija. Iš viso į Kordobą išvyko apie 150 žmonių delegacija. Palyginkime, Estija nedalyvaus šiose žaidynėse, o Latvija siunčia vos vieną komandą. Universiadoje dalyvaus 32 šalys, mes pagal delegacijos dydį esame aštunti. Iš 10 sporto šakų mes tik regbio ir moterų futbolo varžybose nedalyvausime. Pirmoje vietoje yra portugalai, antroje - ispanai“, - apie Lietuvos „laimėjimus“ pasakojo jis. Lietuvos aukštųjų mokyklų komandos universiadoje rungsis krepšinio, badmintono, futbolo, salės futbolo, tinklinio, paplūdimio tinklinio, teniso, stalo teniso sporto šakose.

Tik ar visos universitetų komandos yra vertos kelialapio į universiadą? Č.Garbaliauskas buvo užtikrintas tik dėl Vytauto Didžiojo universiteto krepšinio rinktinės. „Jie jau šiokį tokį įdirbį turi: penkis kartus tapo Europos universitetų krepšinio čempionais. Manau, šansų ir čia turi. O kitos studentiškos komandos... Jos nežinomos - negali pasakyti, kokios jos bus“, - svarstė asociacijos prezidentas.

Pinigų yra!

Beje, dalyvavimą šiose žaidynėse parėmė Švietimo ir mokslo ministerija. Šiam renginiui ir Baltijos šalių studentų sporto žaidynėms (SELL), vykusioms Suomijoje šių metų gegužę, buvo skirtas 1 mln. litų.

„Dalyvavimas universiadoje išties yra brangus - su nakvyne, maitinimu, 60 eurų (207 litai - red. past.) vienam žmogui per dieną. Ministerija finansuoja ir nuvykimą, ir dalyvavimą“, - paaiškino Č.Garbaliauskas.

Jis pridūrė, kad nė vieno nepelnytai vykstančio į sporto renginį nėra: „Praktiškai „turistų“ nė vieno nėra, vyksta treneriai, teisėjai, vienas kitas vadovas. Čia viskas labai sužiūrėta“.

Pinigų nėra!

Jei ministerija taip lengvai rado milijoną studentų sportui, kodėl skundžiamasi, kad trūksta pinigų bendrojo lavinimo mokykloms finansuoti? 5 mln. litų pritrūko ir būsimiems medikams rengti. Ateinantį rudenį bus finansuotos tik 385 naujų rezidentų studijos, kai Sveikatos apsaugos ministerija prašė finansuoti 410, mat jau dabar Lietuvoje jaučiamas medikų stygius.

Šiemet, švietimo ir mokslo srities finansavimui sumažėjus 146 mln. litų, buvo sugalvota atsisakyti net Dainų šventės. Ji vis dėlto įvyko, tačiau Švietimo ir mokslo ministerija „išdrebėjo“ vos 2,5 mln. litų (daug ar mažai, kai renginyje dalyvavo 20 tūkst. dalyvių, o universiadoje už pusę milijono dalyvauja 150?).

Milijono litų keliems sporto renginiams pavydėtų daugelis sporto federacijų. Iš viso šiemet iš Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondo sporto projektams įgyvendinti skirta 9,4 mln. litų. Daugiausia - lengvajai atletikai - 812 tūkst. litų visiems metams. Tačiau net ir tokia suma neprilygsta skirtai kelioms studentų sporto žaidynėms. Štai šiuolaikinei penkiakovei skirtas finansavimas metams - 642 tūkst. litų, o sportiniams šokiams, kurie Lietuvą garsina visame pasaulyje, - tik 202 tūkst. litų.

Pasaulį stebinanti „Žuvėdra“ apie milijoną litų nedrįsta nė pasvajoti

Klaipėdos universiteto sportinių šokių ansamblis „Žuvėdra“ - taip pat universiteto komanda, tačiau jiems dalyvaujant pasaulio ir Europos čempionatuose jokio finansavimo neskiriama. Vienas iš kolektyvo vadovų Romualdas Idzelevičius neslėpė apmaudo dėl tokio valdžios požiūrio.

Per trejus metus visos „Žuvėdrai“ skirtos lėšos - vos 70 tūkst. litų (40 tūkst. iš Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondo, o 30 tūkst. - iš Klaipėdos miesto savivaldybės).

„Trejiems metams gauname tokią sumą, o mūsų metinis biudžetas, jei dalyvaujame pasaulio ar žemyno čempionatuose, - maždaug 280 tūkst. litų. Tokios sumos reikia, kad atstovaudami Lietuvai galėtume kur nors nakvoti, susimokėti už drabužius, muziką ir kitus dalykus. Bandėme prašyti didesnės paramos, tačiau niekam nepatinka, kad verkiame“, - pasakojo sportinių šokių treneris.

Jis atviravo, kad kiekvienas artėjantis čempionatas kolektyvo vadovams - galvos skausmas ne tik dėl pasiruošimo, bet ir dėl lėšų stygiaus. Ansamblio vadovams Romualdui ir Skaitutei Idzelevičiams patiems tenka ieškoti rėmėjų. Be to, Lietuvos vardą garsinantiems šokėjams už dalyvavimą konkursuose nemažai tenka primokėti ir patiems.

Taupant lėšas pasaulio ir Europos čempionams tenka keliauti pragariškomis sąlygomis, autobuse susispaudus po 40 žmonių, o kelionės trunka net po kelias paras.

Nors „Žuvėdra“ net 7 kartus yra tapusi pasaulio čempione (o tiek pat ir Europos), apie solidžias premijas gali tik pasvajoti. Ne vieną aukso medalį į Lietuvą parvežusiems šokėjams ilgą laiką nebuvo atsilyginama. Išimtis padaryta tik pernai gruodį, kai Lotynų Amerikos sportinių šokių ansamblių pasaulio čempione tapusiai „Žuvėdros“ pirmajai komandai Vyriausybė skyrė 50 tūkst. litų premiją. Tačiau ir tokia suma ansambliui - kaip katino ašaros, mat ją padalijus šokėjams kiekvienas gavo tik po 2500 litų.

Pasak R.Idzelevičiaus, šokėjai negauna net studentiškų stipendijų.

Ansamblio vadovas atviravo, kad jam ir žmonai ne kartą buvo nusvirusios rankos bandant kovoti su vėjo malūnais. „Tačiau dažnai pažįstami paskatina nenuleisti rankų. Sako, tiek pastangų įdėjote, taip sekasi, kam jums pasiduoti“, - teigė jis.

„Sunku suprasti, kai mėgėjų sportui skiriami dideli pinigai, o profesionalams trūksta lėšų. Štai kad ir Šiauliuose vakar pasibaigusios mėgėjų pasaulio sporto žaidynėms TAFISA - joms išmesti milžiniški pinigai (5 mln. litų - red. past.), o tie, kurie iš tikrųjų ką nors laimi, atstovauja Lietuvai, negauna nieko“, - apgailestavo R.Idzelevičius.