Sporto psichologija – ne tik sportininkams

Sporto psichologija – ne tik sportininkams

Spor­to psi­cho­lo­gas And­rius Stoč­kus sa­ko, kad mū­sų ša­ly­je spor­ti­nin­kai ir tre­ne­riai dar ma­žai dė­me­sio ski­ria pro­to tre­ni­ruo­tei, ta­čiau jei­gu ne­pa­si­se­ka, vis­ką lin­kę nu­ra­šy­ti bū­tent psi­cho­lo­gi­jai.

Spe­cia­lis­tų yra, dar­bo vie­tų – ne

A. Stoč­kus spor­to psi­cho­lo­gi­jos stu­di­jas bai­gė Lie­tu­vos spor­to uni­ver­si­te­te.

A. Stoč­kus sa­ko, kad su­si­do­mė­ji­mas spor­to psi­cho­lo­gi­ja yra ne­ma­žas ir Lie­tu­vo­je pa­ruo­šia­ma pa­kan­ka­mai spe­cia­lis­tų, bet jie po stu­di­jų ne­gau­na dar­bo pa­gal iš­si­la­vi­ni­mą, nė­ra su­kur­ta dar­bo vie­tų.

„JAV olim­pi­nis ko­mi­te­tas dar 1984 me­tais į ša­lies rink­ti­nės su­dė­tį ša­lia gy­dy­to­jų, tre­ne­rių, ki­tų spe­cia­lis­tų įtrau­kė ir spor­to psi­cho­lo­gą. Lie­tu­vos tau­ti­nis olim­pi­nis ko­mi­te­tas tai pa­da­rė tik per­nai. Spor­to psi­cho­lo­gė spor­ti­nin­kus ly­dė­jo į Rio de Ža­nei­ro olim­pia­dą. Bet ge­riau vė­liau, ne­gu nie­ka­da“, – per­mai­no­mis džiau­gia­si spe­cia­lis­tas.

Psi­cho­lo­go rei­kia tik ne­vy­kė­liams?

Paš­ne­ko­vas sa­ko, kad tre­ne­riai ga­li mi­nu­čių, gra­mų ar mi­li­met­rų tiks­lu­mu pa­sa­ky­ti spor­ti­nin­ko įveik­tus fi­zi­nius krū­vius, o jei pa­klaus­tum, kiek va­lan­dų per me­tus sky­rė psi­cho­lo­gi­jai, var­gu ar ga­lė­tų ką at­sa­ky­ti. Ta­čiau jei­gu ne­pa­si­se­ka var­žy­bo­se, la­bai daž­nai vis­kas nu­ra­šo­ma psi­cho­lo­gi­jai.

„Daž­nai ten­ka iš­girs­ti tre­ne­rius sa­kant, kad spor­ti­nin­kas pa­ts tu­ri su­si­tvar­ky­ti. Bet čia tas pa­ts, kas pa­sa­ky­tum, kad žmo­gus tu­ri pa­ts iš­sio­pe­ruo­ti“, – pa­ly­gi­na A. Stoč­kus.

„Tre­ne­ris tre­ni­ruo­ja kū­ną, o spor­to psi­cho­lo­gas – pro­tą. Vis­kas gims­ta gal­vo­je, o ne rau­me­ny­se. Spor­ti­nin­kas yra pa­tran­ka, vi­sas spor­ti­nis ren­gi­mas – už­tai­sas, bet jei­gu var­žy­bų die­ną neuž­de­ga­me dag­čio, pa­tran­ka nei­šau­na“, – pa­žy­mi psi­cho­lo­gas.

A. Stoč­kaus įsi­ti­ki­ni­mu, per me­tus tre­ne­riams pa­kak­tų skir­ti bent 20 va­lan­dų spor­to psi­cho­lo­gi­jai ir re­zul­ta­tai jau bū­tų ge­res­ni. Ta­čiau vis dar ga­jūs mi­tai, kad psi­cho­lo­gas įlįs į „dū­šią“ ar­ba kad jų pa­gal­bos rei­kia tik ne­vy­kė­liams.

Kai nu­vargs­ta kū­nas, pa­si­duo­da ir pro­tas

Spe­cia­lis­tas pa­tei­kia spor­to psi­cho­lo­gi­jos api­brė­ži­mą. Tai – psi­cho­lo­gi­jos kryp­tis, nag­ri­nė­jan­ti spor­ti­nin­ko psi­chi­kos dės­nin­gu­mus, ku­rie pa­si­reiš­kia spe­ci­fi­nė­mis spor­ti­nės veik­los są­ly­go­mis. O tos są­ly­gos – tai tre­ni­ruo­tė, var­žy­bos, aukš­čiau­si re­zul­ta­tai.

„Kal­bant apie spor­to psi­cho­lo­gi­ją, rei­kia iš­skir­ti kū­no kul­tū­ros ir spor­to są­vo­kas. Kū­no kul­tū­ra – tai svei­ka­ta, o spor­tas su svei­ka­ta ne­tu­ri nie­ko bend­ro. Skam­ba bai­siai, bet tai tie­sa. Kai iš sa­vęs spau­di 110 pro­cen­tų, ne­ga­li ti­kė­tis, kad tai teiks di­de­lį džiaugs­mą. Kai vargs­ta kū­nas, vargs­ta ir pro­tas. To­dėl sa­kau, kad spor­te pa­grin­di­nis dė­me­sys tu­ri bū­ti krei­pia­mas į psi­cho­lo­gi­ją, o tik pa­skui į ki­tus da­ly­kus“, – sa­ko spe­cia­lis­tas.

Šis moks­las taip pat aiš­ki­na­si, ko­dėl vie­ni spor­ti­nin­kai ge­res­nių re­zul­ta­tų pa­sie­kia dirb­da­mi gru­pė­je, ki­ti – in­di­vi­dua­liai, ko­dėl at­si­ran­da prieš­star­ti­nis jau­du­lys ir kaip su juo tvar­ky­tis, ko­dėl nuo blo­gų tre­ne­rio ir spor­ti­nin­ko san­ty­kių pra­stė­ja spor­ti­nin­ko re­zul­ta­tai, ir dau­ge­liu ki­tų da­ly­kų.

Spor­to psi­cho­lo­gi­ja pa­de­da at­pa­žin­ti bū­se­nas, ku­rias spor­ti­nin­kai pa­ti­ria tre­ni­ruo­čių, var­žy­bų me­tu, pa­ty­rus sėk­mę ar ne­sėk­mę. Prak­ti­nė psi­cho­lo­gi­jos pu­sė – pa­de­da su­ma­žin­ti jau­du­lį, ne­ri­mą, nu­si­vy­li­mą, apa­ti­ją ir net skaus­mą.

Pa­sak psi­cho­lo­go, vi­siš­kai iš­veng­ti jau­du­lio prieš var­žy­bas neį­ma­no­ma, o ir ne­rei­kia, nes tam tik­ras stre­so ly­gis mo­bi­li­zuo­ja žmo­gų ir yra bū­ti­nas ge­ram pa­si­ro­dy­mui.

Kai stre­sas per di­de­lis, jis nu­var­gi­na pro­tą.

„Sa­vo auk­lė­ti­niams sa­kau, kad gal­va – kaip kom­piu­te­ris, jei­gu per di­de­lis ap­kro­vi­mas, jis pra­de­da strig­ti“, – sa­ko A. Stoč­kus.

Dar vie­na svar­bi spor­to psi­cho­lo­gi­jos sri­tis – psi­cho­diag­nos­ti­ka. Pra­dė­jus dirb­ti su vai­ku, svar­bu įver­tin­ti ne tik jo fi­zi­nį, bet ir psi­cho­lo­gi­nį pa­jė­gu­mą.

„Spor­to gim­na­zi­jo­je tu­ri­me įran­gos, su ku­ria ga­li­me nu­sta­ty­ti, ko­kiai spor­to ša­kai vai­kas su­tver­tas. Ir psi­cho­lo­gas tu­ri me­to­di­kų, tes­tų, ku­riais ga­li­ma įver­tin­ti, kaip su vai­ku dirb­ti, bend­rau­ti, kaip jį mo­ty­vuo­ti, ko­kios spor­to ša­kos, ko­man­di­nės ar in­di­vi­dua­lios, jam la­biau tin­ka“, – sa­ko spe­cia­lis­tas.

Psi­cho­lo­go rei­kia ne tik spor­ti­nin­kui

La­bai svar­bus psi­cho­lo­gi­niu as­pek­tu yra spor­ti­nin­ko, jo tė­vų ir tre­ne­rio bend­ra­dar­bia­vi­mas, nes bend­ra­vi­mas – vi­sa ko pa­grin­das.

„Kar­tais ma­tai, kad psi­cho­lo­go rei­kia vi­siems, iš­sky­rus spor­ti­nin­ką. Tre­ne­ris prieš var­žy­bas jau­di­na­si la­biau už spor­ti­nin­ką ar­ba ne­ma­to sa­vo auk­lė­ti­nio pa­žan­gos, nors ji yra. Tė­vai per daug ti­ki­si iš sa­vo vai­ko, neat­siž­vel­gia į jo po­rei­kius, sie­kia, kad vai­kas įgy­ven­din­tų jų sva­jo­nes“, – pro­ble­mas var­di­ja psi­cho­lo­gas.

Pa­sak spe­cia­lis­to, yra tre­ne­rių, ku­rie – ge­ri psi­cho­lo­gai, bet jų ma­žu­ma. Daž­niau­siai tre­ne­riai tik įsi­vaiz­duo­ja esą ge­ri psi­cho­lo­gai ir, no­rė­da­mi ge­ro, pa­da­ro la­bai daug blo­go.

„Kar­tais svar­biau­sias tre­ne­rio dar­bas prieš var­žy­bas – ne­kal­bė­ti su spor­ti­nin­ku. Bet jie vis tiek li­pa ant to pa­ties grėb­lio. Žiū­rėk, nu­si­ve­dė prieš var­žy­bas, pa­kal­bė­jo, ir jau spor­ti­nin­kas kaip ne­sa­vas.

Ki­ti tre­ne­riai po blo­go pa­si­ro­dy­mo sten­gia­si ap­šauk­ti, įžeis­ti spor­ti­nin­ką, tar­si no­rė­da­mi su­kel­ti jo spor­ti­nį pyk­tį. Taip, tai vei­kia... vie­nam iš tūks­tan­čio, o ki­tiems tie­siog nu­mu­ša sa­vi­ver­tę, nu­žu­do as­me­ny­bę“, – kri­ti­kos ne­gai­li spor­to psi­cho­lo­gas.

To­kių klai­dų A. Stoč­kui daž­nai ten­ka ma­ty­ti.

„Mes to­kie per­fek­cio­nis­tai! Jau dar­že­li­nu­kus no­ri­me pa­da­ry­ti spor­ti­nin­kais, rei­ka­lau­ja­me iš jų re­zul­ta­tų, kai tuo tar­pu vi­sas pa­sau­lis to­kio am­žiaus dar tik žai­džia. Mū­sų jau­nu­čiai, jau­niai la­bai stip­rūs, bet kai atei­na lai­kas ro­dy­ti re­zul­ta­tus jau­ni­mo, suau­gu­sių­jų am­žiaus ka­te­go­ri­jo­je, jų ne­be­lie­ka. Spor­ti­nin­kai jau bū­na per­de­gę. Psi­cho­lo­gai tu­rė­tų orien­tuo­ti tre­ne­rius į veik­lą, ku­ri ne­ža­lo­tų jų auk­lė­ti­nių ir iš­sau­go­tų jų po­ten­cia­lą kuo il­ges­niam lai­kui“, – pa­ste­bi spe­cia­lis­tas.

A. Stoč­kus me­ta ak­me­nį ir į žur­na­lis­tų dar­žą. Prieš kiek­vie­ną olim­pia­dą, svar­bų čem­pio­na­tą pro­fe­sio­na­lūs spor­ti­nin­kai pa­ti­ria ne­ma­žą stre­są dėl įvai­rių pa­si­sa­ky­mų, pa­svars­ty­mų spau­do­je, te­le­vi­zi­jo­je, ra­di­ju­je: ar jiems pa­si­seks lai­mė­ti, ar ne­pa­si­seks, ar iš vi­so jie ver­ti da­ly­vau­ti to­kio aukš­to ly­gio var­žy­bo­se ir pa­na­šiai.

Mo­ko sa­vi­tai­gos

Pa­sak spor­to psi­cho­lo­go, yra tech­ni­kų, me­to­di­kų, ku­rios mo­ko at­si­ri­bo­ti, su­si­kaup­ti, kon­cent­ruo­ti dė­me­sį į tam tik­rą veik­lą, pa­vyz­džiui, įmes­ti bau­das, kai vi­sa are­na gau­džia nuo triukš­mo.

Dar yra sa­vi­tai­gos tre­ni­ruo­tės, ku­rių me­tu iš­moks­ta­ma su­stab­dy­ti min­tis, at­pa­lai­duo­ti rau­me­nis ir net pra­plės­ti krau­ja­gys­les.

„To ga­li­ma iš­mok­ti, bet ne per die­ną. Ka­dan­gi tai pro­to tre­ni­ruo­tė, tai il­ga­lai­kis ir nuo­sek­lus pro­ce­sas. Pa­kan­ka tam skir­ti per die­ną bent 15 mi­nu­čių, ir per po­rą mė­ne­sių ga­li­ma įval­dy­ti šią tech­ni­ką“, – sa­ko psi­cho­lo­gas.

Įval­džius at­si­pa­lai­da­vi­mo tech­ni­ką, per pen­kias mi­nu­tes ga­li­ma taip pail­sė­ti, lyg bū­tum va­lan­dą nu­mi­gęs. O jau­čiant stre­są prieš var­žy­bas, min­ti­mis sa­ve ga­li­ma nu­kel­ti ten, kur ge­ra, šil­ta ir ra­mu.

Min­ti­mis net ga­li­ma pa­si­kar­to­ti die­ną da­ry­tą tre­ni­ruo­tę. „Moks­liš­kai įro­dy­ta, kad tai pa­de­da stip­rin­ti mo­to­ri­nius įgū­džius“, – sa­ko psi­cho­lo­gas.

Vie­na iš spor­to psi­cho­lo­gi­jos sri­čių yra ir skaus­mo įvei­ka – ge­bė­ji­mas nu­kreip­ti min­tis ki­tur ir „pa­mirš­ti“ skaus­mą.

A. Stoč­kus at­krei­pia dė­me­sį, kad šių tech­ni­kų ir me­to­di­kų ne­rei­kia pai­nio­ti su jo­ga ar su hip­no­ze.

Pa­sak A. Stoč­kaus, vie­no­se spor­to ša­ko­se la­bai svar­bu ge­rai star­tuo­ti, nes re­zul­ta­tas pa­sie­kia­mas vos per ke­lias se­kun­dės ar net šim­tą­sias se­kun­dės da­lis, pa­vyz­džiui, plau­ki­me, dis­ko me­ti­me, trum­pų dis­tan­ci­jų bė­gi­me. Ki­tiems spor­ti­nin­kams rei­kia dirb­ti va­lan­dą ar net ke­lias, kad pa­siek­tų fi­ni­šą, pa­vyz­džiui, ma­ra­to­no bė­gi­mas, te­ni­sas. Tad skir­tin­gų spor­to ša­kų spor­ti­nin­kai iš­gy­ve­na skir­tin­gas psi­cho­lo­gi­nes bū­se­nas prieš var­žy­bas ir jų me­tu.

„Tin­ka­mas psi­cho­lo­gi­nis pa­si­ruo­ši­mas – tai pa­pil­do­mas gink­las. Rung­ty­niau­jant aukš­ta­me lyg­me­ny­je, var­žo­vai daž­niau­siai yra ly­gia­ver­čiai, ir nu­ga­li tas, ku­ris bū­na ge­riau pa­si­ruo­šęs psi­cho­lo­giš­kai“, – sa­ko psi­cho­lo­gas.

Pa­sak A. Stoč­kaus, spor­to psi­cho­lo­gi­ja ga­li daug kuo pa­dė­ti, ta­čiau spor­ti­nin­kai ir tre­ne­riai ne­re­tai nu­si­vi­lia, nes rei­kia įdė­ti pa­stan­gų. „At­ro­do, atei­si pas psi­cho­lo­gą, ir jis vis­ką pa­da­rys, o pa­si­ro­do, rei­kės pa­čiam dirb­ti“, – sa­ko pa­šne­ko­vas.

Psi­cho­lo­gi­ja tu­rė­tų ei­ti vi­so spor­ti­nio pa­si­ruo­ši­mo me­tu, o ne tik tuo­met, kai ne­si­se­ka.

„Kar­tais spor­ti­nin­kai su­kren­ta į „duo­bes“ ir iš jų neiš­li­pa. Kal­bė­ki­me pra­gma­tiš­kai – vals­ty­bė mo­ka di­džiu­lius pi­ni­gus spor­ti­nin­kų ren­gi­mui ir, jei dėl kaž­ko­kių neaiš­kių prie­žas­čių spor­ti­nin­kas po 20 me­tų ren­gi­mo pra­dings­ta, tai jau nu­si­kal­ti­mas. Žmo­gus mū­sų ša­ly­je tu­rė­tų bū­ti ver­ty­bė, nes jų nė­ra daug. Ga­li­me tu­rė­ti pui­kių spe­cia­lis­tų, bet jei­gu lai­ku ne­su­tei­kia­me pa­gal­bos, jų ne­lie­ka“, – sa­ko psi­cho­lo­gas.

A. Stoč­kus sva­jo­ja, kad atei­ty­je kiek­vie­na spor­to ša­ka tu­rė­tų spor­to psi­cho­lo­gą, o pa­ti spor­to psi­cho­lo­gi­ja bū­tų toks pat įpras­tas da­ly­kas kaip pra­mankš­ta, tre­ni­ruo­tė, mi­ty­ba ir re­ži­mas.

Šiuo metu skaitomiausi

Skaitomiausi portalai

Šiuo metu skaitomiausi

Šiuo metu skaitomiausi

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder