Rytoj - istorinė krepšinio sukaktis

Nors 2003 m. Lietuvos rinktinė į čempionatą važiavo kaip vidutiniokė, ji privertė nusilenkti visą Europą - po 64 metų pertraukos Lietuva vėl iškovojo senojo žemyno čempionų titulą. Rinktinę išlydėjusi Klaipėdos vasaros estrada tada tiesiog ūžė nuo itin gausiai susirinkusių sirgalių minios bei įkvėpė tuometės rinktinės vyrus džiugiam žygdarbiui.

Nuo tos dienos tarp krepšinio ir sporto atstovų sklando šūkis: "Klaipėda - sėkmės miestas".

Simboliška, kad lygiai po dešimties metų Lietuvos krepšininkai vėl bus išlydimi į Slovėnijoje vyksiančias analogiškas pirmenybes. Tiesa, šįkart rinktinės palydėtuvės vyks Kaune.

"Reikia tikėtis, kad lygiai po dešimt metų Lietuvos vyrų rinktinė vėl taps Europos čempione ir sutiktuvės bus planuojamos jau Klaipėdoje. Tai būtų savotiška grąža ir pagarba Klaipėdai. Manau, kad ir klaipėdiečiai savo ruožtu tikrai nenuviltų - sutiktų krepšininkus išties šiltai ir audringai", - kalbėjo Lietuvos krepšinio federacijos (LFF) viceprezidentas klaipėdietis Rimantas Cibauskas.

ISTORINIS TROFĖJUS. Rimantas Cibauskas (kairėje) ir Antanas Sireika laiko 2003 metais Švedijoje iškovotą Europos krepšinio čempionų taurę. Tuomet A. Sireikos (kairėje) treniruojama Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė Senojo žemyno pirmenybėse triumfavo po 64 metų pertraukos.

Būtent jis 2003 m. organizavo tuometės Lietuvos rinktinės palydėtuves iš Klaipėdos į Švediją.

"Iki šiol akyse regiu smagias 2003 metų akimirkas, lyg tai būtų vykę vakar. Klaipėdos vasaros estrada skambėjo nuo krepšinio sirgalių šūksnių. Buvo tikra šventė. Mes krepšininkams dovanojome Lietuvos vėliavas. Sužadinome patriotizmo jausmą ir tai pasitvirtino. Pamenu, tuomet buvome sugalvoję šūkį: "Būk pirmas rugsėjo 1-ąją." Jis pasitvirtino visu šimtu procentų", - teigė R. Cibauskas.

Kai rinktinė buvo išlydėta iš Klaipėdos, mažai kas mąstė apie tokį triumfą. O jūs buvote iš tų, kurie spinduliavo optimizmu ir sakėte, kad galima siekti aukščiausių tikslų. Iš kur tokia nuojauta? - pasiteiravome R. Cibausko.

Jei kažką darai iš širdies, turi tuo tikėti. Jei netikėsi - nieko nepasieksi. Kai 2003 metais organizavau rinktinės išlydėtuves, giliai širdyje tikėjau ir jaučiau atkeliaujančią sėkmę. Nuojauta pasitvirtino. Juk Klaipėda - sėkmės miestas.

Norint kažką pasiekti, turime telktis ir būti vieningi. Tik būdami darnūs, tvirti lyg kumštis, galime nugalėti visus sunkumus.

Šiemet minima ir dar viena sukaktis - 2003 metais Klaipėdos skulptūrų parke įvyko pirmosios "Time Team" krepšinio aikštelės atidarymo iškilmės.

Taip, būtent nuo "Time Team" gatvės krepšinio aikštelės atidarymo Skulptūrų parke ir prasidėjo gatvės krepšinio aikštelių judėjimas, apėmęs visą Lietuvą. Jau turbūt atnaujinta per 100 aikštelių, iš jų Klaipėdoje - apie 30. Svarbiausia - ne kiek padarėme, o tai, kad savo pavyzdžiu pavyko išjudinti ir kitus. Galbūt todėl, kad kiekvieną atnaujintą aikštelę perdavėme į bendruomenių rankas jos yra prižiūrimos.

Manau, kad krepšinio aikštelių atnaujinimas neturėtų būti aklas procesas. Reikėtų atkreipti dėmesį į pačių gyventojų iniciatyvą. Nes žmonių požiūris į triukšmą yra skirtingas - vienus kamuolių bumbsėjimas erzina, o kitus, atvirkščiai - ramina, nes tuomet suaugusieji žino, kad jų vaikai sportuoja, o ne trainiojasi pakampėmis.

Per pastarąjį dešimtmetį Lietuvos krepšinio padėtis išties pasikeitė - didžiuosiuose miestuose pastatytos puikios krepšinio arenos, nuolat skamba lietuvių pasiekimai. Ar tai ne 2003-iųjų pergalės pasekmės?

2003 metų vyrų triumfas įkvėpė ir jaunimą. Viena iš ryškesnių pergalių pasiekta 2005 metais, kai Lietuvos vaikinų jaunimo rinktinė Argentinoje tapo pasaulio čempione. Merginų jaunimo rinktinė (iki 18 metų) 2008 metais tapo Europos čempione. 2011 metais pasaulio jaunimo (U-19) čempionate nenugalimi buvo Kazio Maksvyčio auklėtiniai su Jonu Valančiūnu priešaky.

Dar 2010 metais pasaulio čempionate Turkijoje vyrų rinktinė sugebėjo pelnyti bronzos medalius. Žibėjo ir Lietuvos studentų rinktinė - 2007 metais Tailande tapo universiados čempione, 2011 metais Kinijoje iškovoti bronzos medaliai. VDU ekipa - daugkartinė Europos studentų čempionė.

Galiu drąsiai teigti, kad tai - įspūdingų pergalių kelias, net pavadinčiau jį aukso laikotarpiu, kilstelėjusiu Lietuvos prestižą į aukštesnį lygmenį.

Manau, kad krepšinis gali drąsiai formuoti naujas tradicijas, įpročius.

Neseniai DNB banko analitikai, atlikę krepšinio poveikio Lietuvos ekonomikai studiją, atskleidė, kad antroji Lietuvos religija - krepšinis - kasmet šalies ūkiui atneša vidutiniškai po milijardą litų. Kaip vertinate tokius skaičius?

Tai - puiku. Pastebiu, kad krepšinio sezono metu miesteliuose, miestuose žmonės penktadieniais, šeštadieniais į krepšinio varžybas einama su šeimomis, pasikraunama emocijų, įdomiai praleidžiamas laisvalaikį. Vienas iš mūsų siekių - pritraukti šeimas, kad į varžybas eitų lyg į šventę. Tai mums po truputį pavyksta įgyvendinti.

Vien registruotų krepšininkų skaičius Lietuvoje siekia 25 tūkstančius, šalyje dirba 350 trenerių, o įskaičiavus mėgėjus, reguliariai krepšinį žaidžiančių Lietuvos gyventojų skaičius siekia 100 tūkstančių.

Skaičiuojama, kad vidutiniškai kiekvienas krepšinio žaidėjas savo pomėgiui per metus skiria 1,5 tūkstančio litų, kuriuos išleidžia salių nuomai, aprangai, kelionėms į treniruotes ar varžybas ir kitoms krepšinio reikmėms. Taigi, vien ši rinka per metus sudaro 150 milijonų litų..

Skaičiuojama, kad per pastaruosius 10 metų krepšinis į Lietuvos ūkį iš viso įnešė maždaug 8,7 milijardo litų. Taigi krepšinis suteikia ne tik ryškią emocinę, bet ir finansinę naudą.

Krepšinis tampa tarsi gerąja aura, kuri verčia pasidžiaugti, pamiršti bėdas, užklupusią krizę, įsikerojusį politinį cinizmą ir kitas negeroves. Kai šaliai blogai, reikia ieškoti dvasinių vertybių, į kažką atsiremti. Lietuviams krepšininkai tapo lyg artimi žmonės, lyg giminaičiai. Tai daugiau nei antroji religija.

Krepšininkai taip pat stengiasi atsigręžti į žmones, į vargą patiriančius vaikus - kuria įvairius fondus ir stengiasi pasidalinti savo sėkme su kitais. Tai taip pat džiugina.

Rytoj - ne tik minima istorinė Lietuvos krepšininkų palydų diena, bet ir moksleiviams prasideda nauji mokslo metai. Ką jums pačiam reiškia Rugsėjo 1-oji?

Man, kaip Lietuvos studentų krepšinio lygos prezidentui, ši diena - itin svarbi. Visada palaikau jaunąją kartą, akademinį jaunimą, kurie siekia aukštumų moksluose. Lietuvos studentų krepšinio lyga visuomet skatino ir skatins mokytis, siekti žinių. Esame įsteigę stipendijas geriausiai besimokantiems LSKL studentams. Visada skatiname studijuoti savo gimtojoje šalyje, o ne svetur.

Todėl norėčiau pasveikinti ir palinkėti kuo didžiausios sėkmės studentiškajai bendruomenei, žinoma, ir moksleiviams, Rugsėjo 1-osios proga. Tegul ši žinių, mokslo ir šviesos diena būna kupina pačių nuostabiausių įspūdžių.