Po ketverių metų - trys savaitės futbolo

XIV Europos futbolo čempionatas prasideda šįvakar ir tęsis iki liepos 1-osios. 31 rungtynės, mažiausiai 2790 minučių arba 46 valandos - tiek laiko šiai sporto šakai neabejingi žmonės jau suplanavo ir planų niekam nevalia griauti.

Grupių varžybos vyks 19 ir 21.45 val., dauguma iš jų tiesiogiai rodys oficialus čempionato transliuotojas Lietuvoje nacionalinė TV. Laikas - tiesiog nuostabus sirgaliams Lietuvoje: bus galima neskubant grįžti iš darbo, o pasibaigus rungtynėms lieka užtektinai laiko išsimiegoti. Nors neabejotinai šio čempionato metu bus ir tokių susitikimų, po kurių sunkiai seksis užmigti - gal netikėtai pralaimės mylima komanda, gal kažkam rungtynių baigtis palaidos viltį laimėti stambią sumą lažybų punkte.

Favoritai - ispanai

Ką prognozuoja Lietuvos bukmekeriai? Anot jų pasiūlymų, prieš ketverius metus iškovotą čempionų titulą apgins Ispanijos futbolininkai, kurių šansai vertinami 1:3,7. Panašus koeficientas suteikiamas ir vokiečiams, prie favoritų taip pat priskiraimos Olandijos, Anglijos, Italijos ir Prancūzijos nacionalinės rinktinės. Mažiausia galimybė tapti Europos futbolo karaliais suteikiama po papildomo atrankos turnyro į čempionatą prasibrovusiems airiams. Jeigu triumfuotų jie, tai kiekvienas pastatytas litas pasidaugintų 80-100 kartų.

Tačiau tai tik prognozės. Prisiminkime 2004-uosius, kai Europos čempione tapo visų nuvertinta Graikija. O kaip 1992-ieji, kai taurę į viršų kėlė paskutinę minutę į čempionatą patekę danai? Pastarieji šiemet žais vadinamojoje mirtininkų grupėje su olandais, vokiečiais ir portugalais. Beje, šios grupės delegato eis buvęs Lietuvos futbolo federacijos prezidentas Liutauras Varanavičius.

Ir nors Lietuva vadinama trijų milijonų krepšinio ekspertų šalimi, tokių pačių futbolo specialistų taip pat netrūksta: šiomis dienomis ne kartą teko išgirsti apie draugų ir kolegų kompanijose rengiamus totalizatorius ar tarpusavio lažybas - visi turi savo favoritus ir yra įsitikinę savo teisumu.

Kas klydo - skaudančia galva pripažins liepos 2-osios ryte.

Visai šalia

Tokio lygio turnyras šiemet vyksta kaip niekad arti Lietuvos. Čempionato dalyvius Lenkijoje priims Varšuva, Gdanskas, Vroclavas ir Poznanė, Ukrainoje - Kijevas, Doneckas, Charkivas ir Lvovas. Kijevo, Charkivo ir Poznanės stadionai ruošaintis čempionatui buvo rekonstruoti, likusiuose miestuose pastatyti nauji. Visose arenose vienu metu, pagal UEFA reikalavimus, varžybas galėtų stebėti net 345 tūkst. žiūrovų, todėl milijardus eurų į stadionus ir kitą infrastruktūrą investavę varžybų šeimininkai tikisi, jog investicijos atsipirks ir dar pavyks uždirbti.

Nuo Klaipėdos iki artimiausio stadiono Gdanske - tik 5 val. trukmės kelionė automobiliu. Tiesa, dalis maršruto - Lenkijos keliais, o vairuotojai žino, ką tai reiškia.

Kas rinksis Ukrainą, tam teks sukarti apie tūkstantį kilometrų iki Lvovo arba Kijevo. Reikės ir daugiau pinigų: šios šalies apgyvendinimo įstaigos jau spėjo pagarsėti kai plėšikai. Pavyzdžiui, čempionato metu už nakvynę gali tekti pakloti net visą vidutiniškai uždirbančio lietuvio mėnesio algą.

Reikia pavyzdžių - prašom (rezervacija birželio 9 d.): nakvynė viešbučio Lvove teritorijoje pastatytoje palapinėje - nuo 240 Lt, lova 32 vietų bendrabutyje - nuo 200 Lt, viešbutyje 16 km atstumu nuo miesto - 875-1304 Lt. Palyginimui, vienoje iš turtingiausių Europos valstybėje Šveicarijoje, kurioje čempionatas vyko prieš ketverius metus, nakvynė bendroje patalpoje fanų kaimelyje Ženevoje kainavo 18 eurų (62 Lt), į šią sumą dar buvo įskaičiuotas dienos bilietas visam mieste važinėjančiam viešajam transportui (vien jo vertė 20 frankų - 57 Lt), padovanota rėmėjų anklodė, pirmosios pagalbos rinkinys bei suvenyras.

Vienos Vokietijos radijo stoties žurnalistai, vykę daryti reportažo apie Ukrainos šalies pasiruošimą čempionatui, pataria turėti smulkių eurų kupiūrų. Jų esą reikės tam, kad "reikalus greičiau tvarkytų" šios šalies pareigūnai - muitininkai ir kelių policininkai. Tai, beje, gana praktiškas patarimas - kas buvo Ukrainoje, tas vokiečiams pritars.

Baimė ir boikotai

Nors čempionatą organizuojanti UEFA tikina, jog žaidėjų ir sirgalių saugumas bus užtikrintas, Vakarai į Europos Rytus žvelgia su baime, tarsi į kokus laukinius barbarus.

Didžiausią galvos skausmą kelia Lenkijos sirgaliai, vadinamieji "ultros". Jų kultūra puikiai pažįstama ir Lietuvos futbolo sirgaliams. Pernai kovą, draugiškų rungtynių Lietuva - Lenkija metu jie tikrąja žodžio prasme nusiaubė Kauno S. Dariaus ir S. Girėno stadioną. 2007 metais Lietuvos sostinėje buvo nutrauktos UEFA Intertoto taurės II etapo rungtynės tarp Vilniaus "Vėtros" ir Varšuvos "Legia" - agresyvių lenkų minia išbėgo į stadiono aikštę ir susirėmė su policija.

Pernai Lietuvos pareigūnai tikrino mūsų šalį kertančius Krokuvos "Wisla" sirgalius, automobiliais vykusius į Rygą. Rasta peilių, kastetų ir netgi kardas.

BBC televizija neseniai demonstravo dokumentinį filmą ne tik apie šios šalies, bet ir Ukrainos sirgalius. Jie parodyti kaip didžiausi smurtaujantys nacionalistai, fašistai, rasistai. Filmą pamatęs buvęs Anglijos rinktinės kapitonas Solas Campbellas teištarė: "Likite namuose. Žiūrėkite čempionatą per televizorių. Net nerizikuokit... nes galite į namus sugrįžti karstuose." Tiesa, britai pamiršo paminėti kultinį filmą "Futbolo chuliganai" - tikrais faktais paremta juosta apie Anglijos sirgalius. Kas vyksta ten? Sirgaliai tikrai ne angelai, greičiau velniai, kurių susidūrimai ne kartą baigėsi žmonių žūtimis.

Olandijos televizijų eteriuose šiuo metu sukasi reklama, kurios metu taip pat siūloma nevažiuoti į Ukrainą ir žiūrėti varžybas per televizorių. Šiuo atveju - dėl gana pikantiškos priežasties: esą vedę vyrai neasilaikys prieš patrauklių Ukrainos moterų grožį ir sulaužys santuokos įžadus. Ir šįkart taip pat turėtų pritarti tie, kurie buvo Ukrainoje (į interneto vaizdų paiešką įveskite "ukraine women").

Dėl to, kad kalinama buvusi Ukrainos premjerė Julija Tymošenko, čempionatą boikotuos aukščiausios Prancūzijos valdžios atstovai. Gal ir gerai, jų vietas užims tie, kuriems futbolas iš tikrųjų rūpi.

Vėl laikas vyrų aistrai

TARPUKARIS. 1937 05 29 Klaipėdoje septinto pėstininkų pulko kariai žaidžia futbolą su SSSR laivo "Marat" komanda. Lietuvos centrinio valstybės archyvo nuotr.

Palengva šylantis oras, atostogų nuojauta ir Europos futbolo čempionatas atneša optimistines nuotaikas futbolo aistruolių tarpe. Minios sirgalių deja nebetraukia į Klaipėdos "Atlanto" stadioną, tačiau tokiuose Lietuvos miesteliuose, kaip Gargždai ar Pakruojis, futbolas tampa vis svarbesne miestelio gyvenimo dalimi.

Politinės aistros, kylančios dėl Europos futbolo čempionato Ukrainoje ir Lenkijoje, lenkų pasieniečių atnaujinta kontrolė pasienyje bijantis agresyvių sirgalių, subruzdimas apie totalizatorių punktus vėl įrodo, kad futbolas pasaulyje yra žaidimas numeris vienas.

Tačiau tas žaidimas numeris vienas nuo nepriklausomybės paskelbimo Lietuvoje laikų neišbrenda iš nuolatinės krizės. Žemės ūkis atsigavo, baldų ir maisto pramonė bei Lietuvos vežėjai užkariavo Europą, krepšininkai yra pasaulio komandų elite, rankininkai veržiasi į Europos komandų elitą (liko tik rungtynės su Lenkija), tik futbolas lieka duobėje.

2012 m. Lietuvos futbolo federacijos vadovų rinkimai atrodo kaip farsas. Nacionalinio stadiono griaučiai Vilniuje kontrastuoja su lankytojų apgultu "Akropoliu", nors turėtų būti atvirkščiai. Byrantis Kauno Dariaus ir Girėno stadionas nebeatitinka europinių kriterijų. Klaipėdoje per dešimtmetį išnyko du stadionai, kadangi žemė, ant kurios jie stovėjo, buvo priskirta uosto rezervinei teritorijai ir tapo krovos kompanijų ir terminalų "grobiu". Uostas miestui ar miestas uostui?

Centrinis "Atlanto" stadionas, matęs tūkstantines sirgalių minias, vegetuoja apsuptas sėkmingai pelnus didinančių uosto krovos kompanijų, kurių skleidžiami kvapai ir kietosios dalelės sportininkų organizmo būklės nepagerina. Pats Klaipėdos "Atlantas" užtikrintai velkasi Lietuvos futbolo čempionato pabaigoje, o namų rungtynes pradėjo Gargžduose stebint kelioms dešimtims žiūrovų.

Klaipėda įveikė "Ajax"

Tuo metu prieš Antrąjį pasaulinį karą į Klaipėdos kareivinių kiemą stebėti vietos komandų rungtynių susirinkdavo iki 500 žiūrovų.

Iki Antrojo pasaulinio karo Klaipėdos futbolo komandos Lietuvoje diktavo madas 1925 m. už Bomelsvitės rajono pastatytame stadione. Klaipėdos komanda "K.S.S" 1926 m. sudaryta iš Klaipėdos įgulos ir sporto sąjungos "Šarūnas" žaidėjų ne tik tapdavo Lietuvos čempionais, bet ir sugebėdavo įveikti Estijos ir Latvijos čempionus - Talino "Estonia" ir Rygos "Olimpija".

1938 m. stebint gausių žiūrovų būriui, Kauno stadione Klaipėdos futbolo rinktinė, sudaryta iš "K.S.S" ir Klaipėdos "Šarūno" žaidėjų 4:1 įveikė Amsterdamo "Ajax" klubą. Kai kas gali pasakyti, kad "Ajax" tada buvo ne tas futbolo pasaulio grandas, kokiu yra dabar, tačiau 1938 m. jis buvo Olandijos vicečempionas, o 1931, 1932, 1934, 1937 ir 1939 m. buvo sėkmingiausia prieškario Olandijos komanda.

Šlovingieji "Atlanto" laikai

1945 m. Klaipėdoje buvo suburta "Audros" komanda, kuri dalyvavo miesto čempionate. Komanda keitė pavadinimus - "Švyturys", "Žalgiris", "Trinyčiai", "Baltija", kol 1962 m. ją, pasivadinusią "Granitu", pradėjo remti Klaipėdos statybos trestas.

Sovietų Sąjungoje sportas nebuvo laikomas profesionaliu užsiėmimu, tad žaidėjai spardė kamuolį, bet tuo pačiu metu buvo "įdarbinti" šaltkalviais, tekintojais, mūrinininkais. Po poros metų "Granitas", palaikomas daugiatūkstantinės minios Klaipėdoje čempionato "B" klasėje užėmė pirmą vietą, o žaidėjai gavo SSRS sporto meistrų vardus. 1970 m. komandą pradėjo remti Žvejybos laivynas ir prasidėjo šlovingieji "Atlanto" laikai antroje SSRS futbolo lygoje.

Nuo 1970 m. šešis sezonus Sovietų Sąjungos antrojoje lygoje vienoje grupėje rungtyniavo dvi Lietuvos komandos - Klaipėdos "Atlantas" ir Vilniaus "Žalgiris", o 1974 m. "Atlantas" net aplenkė vilniečius, bet geriausi komandos žaidėjai tokie kaip Eugenijus Raibovas ar Šendelis Giršovičius nuolat buvo priverstinai kviečiami į Vilniaus "Žalgirio" klubą.

Tai laikais buvo rekonstruotas stadionas, o "Atlanto" komandai buvo pastatytas viešbutis.

Rungtynės Klaipėdos miesto stadione sutraukdavo tūkstančius žmonių. Pilni autobusai iš Gargždų, Šilutės, Palangos traukdavo Sportininkų gatve į stadioną, kuris talpindavo dvylika tūkstančių žmonių. Ir dažnai būdavo apypilnis. Stadiono prieigose šnerves kuteno šašlyko kvapas, ilgose eilėse sirgaliai stumdėsi prie bilietų, vaikai susijaudinę laukdavo autobuso su žaidėjais, vyrai gerdavo alų ar apšilimui tribūnose per rankas perleisdavo stipresnio gėrimo buteliuką, kuris krisdavo čia pat po tribūnomis.

Tai buvo laikai, kuriuos galima apibūdinti citata iš 1932 m. Ilfo ir Petrovo feljetono: "Baisi paprastų piliečių padėtis tokiomis dienomis. Visus susisiekimo kelius yra okupavę mėgėjai. Mostaguodami rankomis ir garsiai spėliodami, kaip vyks būsimasis žaidimas, jie užgrobia tramvajus, grindinius, šaligatvius, automobilius, taksi ir maldaujamais veidais su ašaromis akyse prašo šoferio juos nuvežti į stadioną. Aplamai laimingieji, turį bilietus (dažniau gamyklų komitetus organizuoti) šiokiu ar tokiu būdu sėlina prie stadiono. Čia jų laukia dar skaitlingesnės minios. Tai neorganizuoti žiūrovai, kurie bilietų negavo ir negaus. Atėjo jie, tikėdamiesi stebuklo.

Sumetimai visai paprasti: kurio nors iš tų tūkstančių susirgs žmona ar bičiulis. "Juk atsitinka šitaip", - svajoja neorganizuotas žiūrovas. Ir tas "kuris nors" parduos bilietą. Ar staiga koks pusprotis individas, prasiveržęs iki pat šiaurinės tribūnos, persigalvos, staiga kas nors nepanorės eiti į rungtynes. Ir taip pat parduos savo bilietą. Bet veltui neorganizuotasis žiūrovas meilikaujančiai žvilgčioja į akis organizuotajam žiūrovui ir kužda:

- Ar neturite atliekamo bilietuko?

Viskas veltui. Žmonos ir bičiuliai tokią dieną neserga, o puspročių individų apskritai nesimato. Tvirtinama, beje, kad kažkoks originalas yra pasiūlęs laisvą bilietą į centrinę tribūną. Vos tik jis apie tai pranešęs, kaip bematant nugrimzdęs neorganizuotų žiūrovų minioje. Kokias dvi minutes minia sunkiai trepinėjo ir plūkėsi, o kai visi išsiskirstė įraudusiais veidais, įvykio vietoje buvo rastos tik dvi švarko sagos ir pelenų krūvelė. Taip iki šiol niekas ir nežino, kur dingo neapdairusis bilieto savininkas."

Iki 1984 m. "Atlantas" buvo vidutiniokas Sovietų sąjungos II lygos čempionate, tačiau 1985 m. čempionate Klaipėdos komanda išsiveržė į lyderius ir savo grupėje užtikrintai užėmė 1-ąją vietą. Vėlyvą rudenį buvo laimėtas pereinamasis turnyras ir pagaliau buvo pasiektas išsvajotasis tikslas - komanda gavo teisę rungtyniauti Sovietų sąjungos čempionato I lygoje, iš kurios, tiesa, iškrito jau kitais metais.

Devintojo dešimtmečio viduryje Sovietų Sąjungoje stadionai virto politinės kovos arenomis. Vilniaus "Žalgirio" sirgalių tautinės nuotaikos buvo ryškesnės, bet ir Sportininkų gatvėje, vedančioje iš stadiono, vyko sirgalių manifestacijos. 1990 m. Lietuvos komandos atsisakė žaisti SSRS čempionatuose, tais pačiais metais Žvejybos laivynas atsisakė remti "Atlanto" klubą.

Neprilygstam latviams ir estams

Pradėjo byrėti ne tik stadionai, subyrėjo Vilniaus "Žalgirio", Sovietų sąjungos aukščiausioje lygoje nuolat užimdavusio aukštas vietas, komanda. Geriausi žaidėjai išsivažinėjo, futbolo sistema buvo privatizuota "majonezo verslininkų".

Lietuvos rinktinė retkarčiais blykstelėdavo puikiu žaidimu - lygiosios su tokiais grandais kaip Vokietija ar Italija, pergalė prieš Austriją ir Rumuniją, tačiau tuoj smukdavo į duobę. Lietuvos rinktinė nė karto neperžengė kvalifikacinio etapo, o jos rezultatai neprilygo Latvijos, kuri pateko į finalinį Europos čempionato etapą Portugalijoje ir Estijos, kuri vos nepateko į 2012 m. finalinį etapą Ukrainoje ir Lenkijoje, pasiekimams.

Praėjusią savaitę Lietuvos rinktinė pralaimėjo Latvijai net 0:5, nors turėjo dviem žaidėjais daugiau. Ką čia ir pasakysi. Ar tik prisiminimuose liko laikai, kai Vilniaus "Žalgiris" įveikė "FC Goteborg" futbolo klubą, Klaipėdos "Atlantas" - Maskvos "Spartaką", o rinktinė išvykoje Rumuniją 3:0?

Įvairių profesijų klaipėdiečių pasiteiravome, kurią komandą jie laiko čempionato favoritais.

"Norisi stebuklo"

Vytautas ČEPAS, Klaipėdos vicemeras

 "Norėčiau, kad laimėtų danai, bet jie nelaimės, laimės olandai. Taip, kaip 1988 metais - žaidė atsipalaidavę, užtikrinti psichologiškai. Žinoma, gražu žiūrėti, kaip žaidžia vokiečiai, prancūzai, italai ar anglai - tautos, kurios futbolui skiria milijardus, bet aš visada sergu už tokias nedideles valstybes - jų pergalės yra kaip stebuklas."

"Sprogs" ukrainiečiai"

Igoris IVANOVAS, Klaipėdos apskrities VPK operatyvaus valdymo skyriaus viršininkas

"Manau, kad savo triumfą pakartos ispanai. Tai nėra komanda, kuriai simpatizuoju, bet matau, kaip žaidžia šios rinktinės futbolininkai, ypač tie, kurie atstovauja "FC Barcelona" klubui. Šio čempionato metu turėtų "sporgti" ukrainiečiai - vis dėlto jie šeimininkai, su jais žaisti bus tikrai sunku. Taip pat manyčiau, kad finale žais olandai."

"Olandijos rinktinė įspūdinga"

Gintaras VAIČEKAUSKAS, "Balticum TV" laidos "Reidas" redaktorius

 "Nors visą sąmoningą gyvenimą sergu už olandus, čempionatą laimės ispanai, finale "patvarkę" vokiečius 2:1. Olandai dėl trečios vietos nugalės italus, gal net 3:0. Anglų, prancūzų, portugalų, juolab lenkų, rusų, ukrainiečių tame ketverte nematau... Nors aišku, dar slapta viliuosi, kad finale žais olandai ir vokiečiai ir laimės olandai. Čia tik prognozės, čia tik žaidimas, tad tegu tie te nesupyksta, jeigu būsiu šovęs pro šalį, bet Olandijos rinktinė įspūdinga, kaip visada..."

"Visada - už prancūzus"

Palmira MARTINKIENĖ, Klaipėdos apygardos prokuratūros atstovė spaudai

"Labai seniai simpatizuoju prancūzams - dar nuo tų laikų, kai komandoje žaidė Michelis Platinis. Nors nežinau, kokio pajėgumo šiuo metu yra prancūzai, vistiek už juos sirgsiu - kai pamatysiu pirmąsias rungtynes, galėsiu daugiau pasakyti. Čempionato laukiu, net dalyvauju šeimos narių organizuojamame totalizatoriuje."

"Gaila, nėra lietuvių"

Laurynas MIKALAUSKAS, Klaipėdos "Neptūno" krepšininkas

"Kas laimės - prognozuoti sunku, o šiaip tai man patinka Anglijos rinktinė, todėl ir norėčiau, kad jie laimėtų. Gaila, nedalyvauja Lietuva, tada nekiltų klausimų, už ką sirgti."

"Laimės ispanai"

Benas PETREIKIS, "Žemaitijos dragūno" rankininkas

"Čempionato labai laukiu, manau, kad jį laimės ispanai. Visada sirgau už šios šalies futbolą, palaikau ne tik rinktinę, bet ir klubą "FC Barcelona". Gražiai jie žaidžia."

Europos futbolo čempionato varžybų tvarkaraštis (Lietuvos laiku)

Birželio 8 d.
19 val. Lenkija - Graikija
21.45 val. Rusija - Čekija
Birželio 9 d.
19 val. Olandija - Danija
21.45 val. Vokietija - Portugalija
Birželio 10 d.
19 val. Ispanija - Italija
21.45 val. Airija - Kroatija
Birželio 11 d.
19 val. Prancūzija - Anglija
21.45 val. Ukraina - Švedija
Birželio 12 d.
19 val. Graikija - Čekija
21.45 val. Lenkija - Rusija
Birželio 13 d.
19 val. Danija - Portugalija
21.45 val. Olandija - Vokietija
Birželio 14 d.
19 val. Italija - Kroatija
21.45 val. Ispanija - Airija
Birželio 15 d.
19 val. Ukraina - Prancūzija
21.45 val. Švedija - Anglija
Birželio 16 d.
19 val. Čekija - Lenkija
21.45 val. Graikija - Rusija
Birželio 17 d.
19 val. Danija - Vokietija
21.45 val. Portugalija-Olandija
Birželio 18 d.
19 val. Kroatija - Ispanija
21.45 val. Italija - Airija
Birželio 19 d.
19 val. Anglija - Ukraina
21.45 val. Švedija - Prancūzija

KETVIRTFINALIAI

Birželio 21 d.
21.45 val. A1 - B2
Birželio 22 d.
21.45 val. B1 - A2
Birželio 23 d.
21.45 val. C1 - D2
Birželio 24 d.
21.45 val. D1 - C2

PUSFINALIAI

Birželio 27 d.
21.45 val. A1/B2 - C1/D2
Birželio 28 d.
21.45 val. B1/A2 - D1/C2

FINALAS

Liepos 1 d., 21.45 val.