Po baseiną kiekviename mieste

Olimpinės čempionės plaukikės Rūtos Meilutytės šlovės spinduliuose nusprendę pasišildyti politikai žada Lietuvą apstatyti baseinais. Po vieną - kiekviename iš didžiųjų miestų. Dėl nacionalinio baseino pagrindinė kova užvirė tarp Vilniaus ir Klaipėdos. Vyriausybė planuoja didžiausią šalies baseiną statyti uostamiestyje, tačiau sostinės politikai siūlo jį įrengti šalia Nacionalinio stadiono griaučių.

Klaipėda sugalvojo pirma

Vyriausybėje bręsta planai iki 2016-ųjų uostamiestyje pastatyti 50 metrų baseiną su sveikatingumo centru. Jo statybas ruošiamasi pripažinti valstybei svarbiu ekonominiu projektu.

Ūkio ministerijos parengtame projekto nutarime nurodoma, kad į plaukimo baseiną bus investuojama ne mažiau kaip 38 mln. litų. Jis bus 50 metrų ilgio ir 25 metrų pločio, atitiks Tarptautinės plaukimo federacijos reikalavimus.

Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas „Respublikai“ pasakojo, kad plaukimo baseiną sugalvota statyti dar prieš metus, o Ūkio ministerija jau yra parengusi projekto galimybių studiją. „Pastačius „Švyturio“ areną Taikos prospekto ir Dubysos gatvės sankirtoje buvo apsispręsta, kad ši vieta baseinui geriausia. Tačiau planai statyti baseiną įgavo kontūrus ne taip seniai, kai Vyriausybė apsisprendė, kad bus siūloma šį objektą pripažinti valstybei svarbiu objektu. Tai palengvintų finansavimo realizavimą“, - sakė jis.

Tiesa, plaukimo baseiną statysianti uostamiesčio savivaldybė dar nėra grąžinusi skolų už pernai iškilusią „Švyturio“ areną. Pradinė jos statybos kaina buvo 55 mln. litų, tačiau dėl papildomų darbų išaugo beveik 20 mln. litų. Tam, kad grąžintų skolas arenos statytojams, Klaipėdos valdžia paėmė 17 mln. litų paskolų. „Nesiskolinome daugiau, nei buvo numatyta“, - pasiteisino V.Grubliauskas.

Jis sakė, kad baseino statyboms paskolų neprireiktų - esą būtų galima pasinaudoti Europos struktūrinių fondų parama.

Vilnius statys prie stadiono griaučių

Praėjusį trečiadienį Vilniaus Rotušės aikštėje, sveikindamas plaukimo olimpinę čempionę R.Meilutytę, sostinės vicemeras Romas Adomavičius viešai pasižadėjo, kad greitu metu baseinas atsiras ir Vilniuje.

Tačiau paaiškėjo, kad tokie R.Adomavičiaus pažadai tėra „rimti pamąstymai“, o ne Vyriausybės pritarimo sulaukęs projektas.

Sostinės vicemeras „Respublikai“ aiškino, kad plaukimo baseinas galėtų atsirasti prieš 20 metų pradėtame statyti (ir dar nebaigtame) Nacionaliniame stadione Ukmergės gatvėje. Dabar jį siūlomą pavadinti Sporto ir kultūros kompleksu.

V.Adomavičius nesiryžo spėti, kiek investicijų reiktų tokiam dideliam statiniui, tačiau pripažino, kad sporto kompleksas kainuotų kur kas brangiau nei futbolo stadionas (jo apskaičiuota vertė 2008 m. buvo 450 mln. litų).

120 mln. litų valstybei jau kainavo dūlėti pradėję stadiono griaučiai. Tačiau dėl tokio nuostolio R.Adomavičius bėdos nemato: esą jų nušluoti neteks.

„Visas tas konstrukcijas reikia panaudoti. Tai visai realu. Atvykę užsienio inžinieriai sakė, kad yra galimybių jas panaudoti ir tai padaryti netgi būtina. Be abejo, reikia užbetonuoti tas trūkstamas dalis, kurios iki šiol neužbetonuotos. Rūdija armatūra, kyla grėsmė, kad joms pradėjus irti sumažės keliamoji galia“, - įtikinėjo R.Adomavičius. Jis pridūrė, kad šiems darbams atlikti reiktų 10 mln. litų ir kad dėl jų Vyriausybė turėtų apsispręsti nedelsdama.

Be to, vicemeras tikino, kad nei Vyriausybei, nei savivaldybei į naujo sporto komplekso statybas investuoti nereiks. Esą atsiras tarptautiniai investuotojai ir su jais bus sudaryta koncesijos sutartis.

Klaipėda ar Vilnius?

R.Adomavičius taip pat rado argumentų, kodėl Nacionalinis baseinas turėtų iškilti ne uostamiestyje, o sostinėje.

„Klaipėda ar Vilnius? Aš manau, kad čia turėtų pasirinkti Vyriausybė ir Seimas. Vertinant pagal gyventojų skaičių ir pagal galimybes, norėtųsi, kad toks baseinas būtų Vilniuje. Suprantame ir Klaipėdos argumentus, kodėl ir jiems to paties norėtųsi. Čia reikėtų apsispręsti, kur būtų didesnis turistų skaičius, kurie lankysis tame baseine“, - kalbėjo mero pavaduotojas.

Tuo tarpu V.Grubliauskas įsitikinęs, kad Klaipėdos miesto baseinų būklė yra apverktina, todėl čia investicijų ypač reikia: „Klaipėda baseinų požiūriu yra visiškai nuskriausta. Su visa pagarba kolegoms sakau, kad Klaipėda šiuo klausimu turėtų būti neginčytinas prioritetas“.

Kaunas baigia rekonstruoti

Kauno mero Andriaus Kupčinsko teigimu, šių metų rudenį turėtų pradėti veikti už 21 mln. litų rekonstruojamas Girstučio komplekso baseinas.

„Jau yra sumontuota nauja, didžiulė - 50 metrų ilgio, 4 eilių - vonia. Šalia įrengtas nedidelis apšilimo baseinėlis - 4 eilių ir 25 metrų, sūkurinės vonios, kelios pirtelės, treniruoklių salytė. Belieka tik apdailos darbai, derinamos spalvos“, - pasakojo laikinosios sostinės meras.

Jis sakė nesuprantantis Lietuvos plaukimo federacijos priekaištų, esą baseinas neatitiks keliamų tarptautinių standartų.

„Reikia nepamiršti, kad mes nestatėme naujo baseino. Jei Vilnius ar Klaipėda pasistatys olimpinių standartų baseinus su 10 takų, mes tik sveikinsime. Tačiau aš netikiu, kad dėl to olimpinės žaidynės vyks Lietuvoje. Esmė ta, kad mūsų šalyje tiesiog labai trūksta baseinų. Jei kol kas būsime moderniausias baseinas šalyje, ir tai jau bus laimėjimas. Mūsų tikslas buvo iš to, ką turime, padaryti tai, ką galime“, - teigė A.Kupčinskas.

Pakaktų dviejų

Lietuvos plaukimo federacijos prezidentė Ilona Zuozienė įsitikinusi, kad Lietuvai pakaktų dviejų tarptautinius standartus atitinkančių baseinų. Ji taip pat pridūrė, kad savivaldybės prieš žadėdamos pastatyti baseinus turėtų rimtai įvertinti galimybes juos išlaikyti.

„Baseinai - brangus sporto įrenginys. Turint didelį baseiną - finansinė našta miestui labai padidėja. Praktika rodo, kad baseinas niekada neuždirbs tiek pinigų, kad galėtų pats išsilaikyti. Iš savivaldybių būtinos dotacijos jiems išlaikyti. Norėtųsi, kad bent vieną Nacionalinį baseiną tikrai turėtume“, - sakė ji.

Parengta pagal dienraštį "Respublika"