"Lietuvos golfo rinkos tyrimas 2013": golfo žaidėjų sparčiai daugėja, tačiau iki kaimynų dar toli

Tokias įžvalgas atskleidė audito, mokesčių ir konsultacijų bendrovės „KPMG Baltics“ atliktas „Lietuvos golfo rinkos tyrimas 2013“, kurio metu buvo apklausti Lietuvos golfo klubų vadovai ir savininkai. Tai pirmasis Lietuvoje golfo industrijos tyrimas, kurio tikslas – geriau įvertinti Lietuvos golfo rinkos situaciją ir įžvelgti tendencijas bei plėtros potencialą.

„Lietuvos golfo rinkos tyrime 2013“ trys iš keturių apklaustų golfo aikštynų atstovų nurodė, kad per paskutiniuosius metus golfo klubų narių skaičius didėjo, o šiuo metu viename Lietuvos golfo aikštyne vidutiniškai golfą žaidžia apie 100 nuolatinių narių. Tiesa, aktyvių narių (žaidžiančių bent du kartus per savaitę) skaičius golfo klubuose smarkiai svyruoja ir sudaro 40 - 70 proc. nuo bendro narių skaičiaus.

Kaimynai lenkia lietuvius

Panašias tendencijas parodė ir šiemet atlikto tarptautinio KPMG tyrimo „Golf participation in Europe 2013“ rezultatai. Šiame tyrime apskaičiuota, kad Lietuvoje iš viso reguliariai golfą žaidžia 500 žaidėjų, kai Latvijoje – 900, o Estijoje šis skaičius viršija 2200.

„Lietuvos golfo industrija dar labai jauna ir tik žengia pirmuosius žingsnius, tačiau džiugina, kad per metus „žaliąją golfo žaidėjo kortą“ („Green Card” – pažymėjimą, suteikiantį teisę žaisti golfą bet kuriame aikštyne) išsilaikė net 279 Lietuvos žaidėjai. Nuo 2012 iki 2013 metų sezono pradžios golfą žaidžiančių žaidėjų padidėjo – 12 proc. Pagrindiniai Lietuvos golfo aikštynai planuoja pritraukti daugiau žaidėjų tiek iš Lietuvos, tiek ir užsienio. Šiuo metu Lietuvos golfo aikštynai niekuo nesusileidžia aplinkinių valstybių golfo aikštynams, o golfą, kaip įdomią ir prasmingą laisvalaikio pramogą atranda vis daugiau Lietuvos gyventojų“, - teigė vienas iš tyrimo iniciatorių „Europos centro golfo klubo“ vadovas Mindaugas Glinskis.

Didžiausias potencialas – Lietuvoje

„Lietuvos golfo rinkos tyrimas 2013“ parodė, kad 2014 metais visi Lietuvos golfo aikštynai planuoja pritraukti daugiau naujų žaidėjų. Pasak golfo klubų atstovų, didžiausias plėtros potencialas kol kas slypi vietos rinkoje – visi apklausos dalyviai pažymėjo, kad didžiausią augimo potencialą turi Lietuvos suaugusiųjų vyrų kategorija, taip pat perspektyvi yra vaikų ir jaunimo (iki 18 metų) kategorija.

Šiuo metu suaugusieji žaidėjai sudaro apie 86 proc. visų žaidėjų, apie 8 proc. senjorai, o 6 proc. vaikai ir jaunimas. Tyrimas taip pat parodė, kad kol kas golfas yra vyriškas žaidimas – tarp golfo klubų lankytojų moterys sudaro vos 10-15 proc. Dauguma golfo žaidėjų yra lietuviai – 90 proc., o tik kas dešimtas žaidėjas atvyksta iš užsienio.

Golfo turizmas skatina ekonomiką

„Tyrimas parodė, kad Lietuvos golfo klubai didžiausią perspektyvą mato vietos rinkoje – tai suprantama, nes Lietuvoje reguliariai golfą žaidžiančių žmonių yra nedaug, todėl ir augimo galimybės augti nuo mažos palyginamosios bazės yra didelės. Tačiau vietiniams golfo klubams nereiktų pamiršti golfo turizmo – atvykstančių golfo žaidėjų iš užsienio šalių skaičius sudaro dešimtadalį visų golfo žaidėjų. Be to, atvykę golfo mėgėjai iš užsienio viešnagės metu išleidžia nemažas lėšas ne tik golfo žaidimui, tačiau viešbučiams, maitinimui, laisvalaikiui“, - teigė „KPMG Baltics“ parneris Domantas Dabulis.

Tyrime dalyvavusius Lietuvos golfo klubus iš viso per metus aplanko 680 golfo žaidėjų iš užsienio – daugiausiai golfo žaidėjų atvyksta iš Skandinavijos šalių, Rusijos, Baltarusijos, Lenkijos, kaimyninių Baltijos šalių.

Golfo turistai Lietuvoje dažniausiai vieši 1-2 dienas, aplankydami kelis golfo aikštynus. Viename golfo klube užsieniečiai išleidžia apie 300 litų, taip pat naudojasi viešbučių, pramogų paslaugomis, todėl viešnagės metu per dieną išleidžia iki 1000 litų. Visi apklausti golfo klubai tvirtina, kad atvykstamojo golfo turizmo srityje, aktyviai bendradarbiauja su pramogų organizatoriais, viešbučiais, todėl golfo sukuriama pridėtinė vertė Lietuvos ekonomikai yra dar didesnė.

Kodėl lietuviams (ne)patinka golfas?

Paprašyti įvardinti pagrindines priežastis, dėl kurių lietuviai renkasi golfą, golfo aikštynų atstovai įvardijo gyventojų norą išbandyti šią Lietuvoje dar naują sporto šaką. Kita svarbi priežastis – draugų rekomendacijos. Tarp rečiau paminėtų priežasčių buvo įvardintos gilios pasaulinės golfo tradicijos, noras žaidimo metu užmegzti naujas pažintis.

Pagrindinėmis kliūtimis, kodėl Lietuvos gyventojai vengia išbandyti golfą, apklausos dalyviai vieningai įvardino informacijos apie šį žaidimą trūkumą bei nusistovėjusį stereotipą, kad golfas yra brangus sportas.

„Lietuvoje dar vyrauja įsitikinimas, kad golfas yra brangus žaidimas. Tačiau paskaičiuota, kad reguliariam golfo žaidimui reikia 2,5 karto mažiau lėšų, nei žaidžiant lauko tenisą. Taigi, išbandyti savo jėgas golfo lauke gali nemažai šalies gyventojų“, - teigė „Europos centro golfo klubo“ vadovas M. Glinskis.

Pasak M. Glinskio, reikia pasidžiaugti, kad Lietuvos golfo aikštynuose daugėjant naujų žaidėjų, daugėja ir šio žaidimo propaguotojų – žmonės vieną kartą pabandę pažaisti golfą, dažnai rekomenduoja šią laisvalaikio formą draugams, verslo partneriams. Taip pamažu Lietuvos golfo bendruomenė plečiasi.

Apie „Lietuvos golfo rinkos tyrimą 2013“

„Lietuvos golfo rinkos tyrimas 2013“ – pirmasis Lietuvoje golfo industrijos tyrimas, kurio tikslas – geriau įvertinti Lietuvos golfo rinkos situaciją ir įžvelgti tendencijas bei plėtros potencialą. Tyrimo metu apklausti šių Lietuvos golfo klubų vadovai: „Europos centro golfo klubas“, „National Golf Resort“, „The V Golf Club“ „Vilkės Golfo klubas“.