Laurynas Grigelis: "Pasiilgstu gimtosios Klaipėdos"

L. Grigelis, prieš kelias dienas Vilniuje laimėjęs 24-ąjį tarptautinį Lietuvos Prezidento taurės vyrų turnyrą, bendraudamas su Klaipėdos teniso bendruomene neslėpė geros nuotaikos, tačiau nė kiek nesipuikavo, iš jo sklido nuoširdumas ir šiluma.

"Žvaigžde tikrai nesijaučiu, tačiau malonu, kad teniso populiarumas Lietuvoje sparčiai auga. Džiugu, kad ir aš su Ričardu Berankiu esu prisidėjęs prie to kilimo", - šypsodamasis kalbėjo perspektyvusis tenisininkas.

L. Grigelis sutiko "Vakarų ekspresui" papasakoti apie sportinio kelio pradžią Klaipėdoje, apie dabartinį gyvenimą Italijoje, klajones po užsienio šalis, laisvalaikį ir teniso sporto užkulisius.

Persipjovė kaklą

Laurynai, papasakokite, kaip susidomėjote tenisu?

Tėveliai atsitiktinai laikraštyje perskaitė skelbimą, jog vasarai ieškoma naujų teniso žaidėjų. Su tėveliais nusprendėme ateiti ir pabandyti. Man tuomet buvo vos šešeri metukai.

Treniruotės vyko šalia Skulptūrų parko esančiuose teniso kortuose. Dar pamenu, kad per pirmąją treniruotę bėgau ir užkliuvau už tinklo vielos, persipjoviau ar nusibrozdinau kaklą. Tai tada net tėveliams ištariau, kad daugiau teniso nebežaisiu, bet visgi žaidžiu iki šiol ir man neblogai sekasi (šypsosi - Aut. past.).

Kur Klaipėdoje gyvenote? Ar toli tekdavo keliauti iki treniruočių?

Gyvenau Kooperacijos gatvėje, mokiausi Sendvario pagrindinėje mokykloje, o treniruotės vykdavo šalia Skulptūrų parko esančiuose teniso kortuose. Pirmoji mano trenerė - Valdonė Povilionienė.

Pamenu, kad tuomet tenisas nebuvo populiarus, aš, prieš pradėdamas sportuoti, nieko apie šį žaidimą nežinojau. Tikrai nemaniau, kad ateityje tapsiu tenisininku, tiesiog man patiko žaisti, gerai leisti laiką su draugais.

Ar iškart per treniruotes išsiskyrėte iš bendraamžių?

Iš pradžių treniravausi du kartus per savaitę, tačiau mane greitai perkėlė į vyresniųjų grupę ir jau vyko intensyvesnės treniruotės.

Į treniruotes - 90 km

Jūsų kilimas į teniso viršūnę prasidėjo prieš dešimtmetį, kai išvykote gyventi į Italiją. Kaip manote, ar Klaipėdoje būtų pavykę pasiekti panašių rezultatų?

Turbūt ne, kadangi mano trenerė Valdonė Povilionienė tuo metu nusprendė padaryti pertrauką. Nebeturėjau kur treniruotis. Gali būti, kad jei nebūčiau išvykęs iš Lietuvos, būčiau netapęs tenisininku.

Gerai, kad tėveliai nusprendė, kad turiu žaisti, ir išvykome į Italiją. Esu jiems už tai dėkingas.

Papasakok, kada prasidėjo jūsų kilimas į sporto viršūnę?

Kai Italijoje pradėjau žaisti tarp keturiolikmečių ir šešiolikmečių. Netrukus tarp šešiolikmečių Europoje likau trečias ir vis dažniau ryždavausi kovoti tarp vyrų. Tai mane ir užgrūdino.

2008 metais pradėjau dirbti su "Future talents" agentūra ir nuo tada rezultatai ėmė sparčiai gerėti. Nuo to laiko man buvo paskirtas asmeninis teniso ir asmeninis fizinio pasirengimo treneris. Iki tol Italijos teniso akademijoje vienas treneris dirbdavo su 3-4 žaidėjais.

2009 metais patekau į geriausiųjų žaidėjų 500-uką, o dar vėliau - ir į 180-tuką. Pernai man sekėsi kiek prasčiau ir nukritau į 490 vietą. Du mėnesius - sausį ir vasarį - gydžiausi riešo traumą. Lyg ir riešas nebeskaudėjo, tačiau baimė liko. Ji neleisdavo žaisti taip, kaip žaidžiau, prieš traumą. Apskritai po traumos buvo sunku grįžti, kai rezultatai prastėja - dingsta pasitikėjimas savimi.

APLANKĖ VAIKUS. Laurynas Grigelis Klaipėdoje laiko tuščiai nešvaistė - pirmadienį jis lankėsi "Klaipėdos vaikų teniso akademijoje" (Kretingos g. 38) ir vaikams pažėrė virtinę patarimų, papasakojo apie teniso sporto užkulisius. Eimanto CHACHLOVO nuotr.

Bet pernykštis sezonas man suteikė labai daug naudingų pamokų. Juk labiau žmones pamoko ne pergalės, o pralaimėjimai. Nuolat su treneriu analizuojame klaidas, nors tai tikrai nėra malonu. Visada klaidas norisi kuo greičiau pamiršti, tačiau tai galima padaryti tik įdėmiai jas išanalizavus. Tik tokiu būdu galima kilti į viršų. Stengiuosi klaidų nebekartoti.

Nieko nepadarysi, būna gyvenime atkarpų, kai nesiseka. Metus ar dvejus. Reikia tai išgyventi, jokiu būdu negalima nuleisti rankų ar palūžti. Buvo tenisininkų, kurie iškrito iš šimtuko, bet sugrįžo po dvejų-trejų metų. Todėl nors ir nesiseka, niekada nenuleidžiu nosies ir bandau susigrąžinti turėtas pozicijas ir net žengti į priekį. Tikiu, kad man tai pavyks padaryti.

Papasakokite apie gyvenimą Italijoje.

Dabar gyvenu netoli Bergamo, Costa di Mezzate miestelyje. Į treniruotes greitkeliu tenka važiuoti maždaug 90 km. Tai užtrunka apie valandą į vieną pusę. Gyvenu su tėveliais, tačiau ketinu persikraustyti arčiau treniruočių vietos. Turbūt nuo spalio mėnesio kelsiuosi į kitą vietą ir gyvensiu jau vienas. Jau ieškausi sau buto. Tėveliai lieka gyventi tame pačiame miestelyje.

Vos nepasiklydo Klaipėdoje

Kaip leidžiate laisvalaikį?

Laiko laisvalaikiui ir pramogoms lieka mažai. Treniruotė, poilsis ir vėl treniruotė. Dažnai vykstu į turnyrus, lėktuvai, traukiniai, kuprinė ir viešbučiai - dažni mano palydovai. Būna net taip, kad daugiau nei mėnesį dėl turnyrų gausos nebūnu namuose. Galbūt dėl to ir neturiu merginos, tiesiog per atstumą būtų sunku palaikyti artimus ryšius.

Kartais besiruošiant turnyrui būna laisvas sekmadienis, tačiau eiti su draugais žaisti krepšinį taip pat nesinori, reikia pailsėti.

Prieš dvejus metus pamėgau go-kartus. Kai randu laisvo laiko, einu važinėtis. Norėjau net savo nusipirkti, bet pagalvojau, kad dar anksti. Mėgstu sėdėti su draugais, kalbėtis, žiūrėti filmus, klausytis muzikos.

PASIRAŠĖ. Vaikai, norintys gauti pasaulyje garsaus tenisininko Lauryno Grigelio parašą, lūkuriavo eilėje. Vieni prašė pasirašyti ant marškinėlių, kiti - ant kamuoliukų. Eimanto CHACHLOVO nuotr.

Ar nepasiilgstate gimtosios Lietuvos?

Labai pasiilgstu Lietuvos ir Klaipėdos. Man čia malonu grįžti, smagu apžiūrėti kortus, kuriuose pradėjau sportinį kelią, pasivaikščioti po Klaipėdos gatves. Miestas keičiasi, gražėja. Net sutrikau, kai reikėjo įvažiuoti į Klaipėdą, buvau pripratęs važiuoti per Jakų žiedą, o štai jau stovi didžiulis tiltas. Net nežinojau, kur čia reikia sukti... (juokiasi - Aut. past.).

Ar nekyla minčių ilgesniam laikui ar net visam grįžti į Lietuvą?

Į Lietuvą kaskart grįžtu per turnyrus maždaug 2-3 savaitėms, ilgiau būti negaliu - laukia nauji turnyrai. Tokia jau sportininko dalia. Kol kas visam laikui į Lietuvą grįžti tikrai neplanuoju, o kas bus, kai baigsiu sportininko karjerą, - matysime. Kaip sakoma: "Niekada nesakyk niekada". Jei grįžčiau į Lietuvą, tai rinkčiausi gyvenimą Klaipėdoje arba Vilniuje.

Gimtadienis - draugų būryje

Rugpjūčio 14 dieną jums sukaks 22-eji. Kaip žadate švęsti gimtadienį?

Mano geriausias draugas, kuris gyvena Italijoje, yra gimęs rugpjūčio 16 dieną. Taigi mes nusprendėme gimtadienius atšvęsti rugpjūčio 15 dieną. Tai tarpinė diena tarp mūsų gimtadienių. Tiesiog planuojame susirinkti pas draugą namuose, ten yra baseinas, jauki aplinka, pasikviesime bičiulių ir tiesiog be didelių iškilmių pabūsime visi būryje.

Dėl įvairių turnyrų gimtadienių nesu šventęs turbūt jau septynerius metus, šįkart turėsiu laisvą dieną, tai kodėl gi nepabuvus su draugais? Dažnai kelionėse tenka būti vienam, tad pasiilgstu draugų kompanijos.

Ar nebūna skaudu, kai bendraamžiai eina į vakarėlius, diskotekas, naktinius klubus, gali atsipalaiduoti, švęsti, o jūs to daryti negalite, kadangi reikia laikytis režimo ar tiesiog būnate išvykęs į varžybas?

Kartais kyla įvairių minčių. Jei sąžiningai, kažkiek trūksta to, ką gali nevaržomi daryti mano bendraamžiai.

Tačiau aš puikiai suprantu, kad dėl sporto turiu paaukoti kažkiek jaunystės pramogų, linksmybių. Aš pasirinkau savo kelią ir tuo nesiskundžiu.

Aš keliauju po pasaulį, aplankiau daug šalių, daug mačiau: beliko tik aplankyti Pietų Ameriką.

Dabar mano pagrindinis tikslas - gerai žaisti tenisą. Gal kai man bus 30 ar daugiau metų, nereikės nieko daryti. Būsiu jau užsitikrinęs ateitį. Dabar belieka tik intensyviai dirbti ir keliauti savo svajonių išsipildymo keliu.

Kokia jums būtų geriausia gimtadienio dovana?

Aš prieš kelias dienas pats sau pasidovanojau gimtadienio dovaną, Vilniuje laimėjęs Lietuvos Prezidento taurės turnyrą. To lietuviams nėra pavykę padaryti 13 metų. Laimėti gimtinėje prie savų sirgalių - dvigubas džiaugsmas. Tai man puikiausia dovana.

Apie kitokias dovanas nemąstau, man tiesiog patinka siurprizai.

Ilgiausias mačas - 4,5 valandos

Kiek ilgiausiai ir trumpiausiai yra trukusi jūsų viena teniso dvikova?

Ilgiausiai - 4,5 valandos, kuomet prieš trejus metus Vilniuje vyko Daviso taurės varžybos. Trumpiausia kova truko 31 minut3 prieš 5-6 savaites Slovėnijoje.

Įdomu, kokios mintys verda galvoje, kai dvikova vyksta daugiau nei 4 valandas?

Kai žaidi, tuomet dingsta laiko nuovoka, tiesiog susikoncentruoji į dvikovą ir stengiesi kuo geriau sužaisti kiekvieną atkarpą. Kai žaidi Lietuvoje, palaikomas savų sirgalių, tuomet atsiranda net papildoma motyvacija. Tiesa, per Daviso taurės varžybas, kurios man truko daugiau nei keturias valandas, pabaigoje buvo pradėję traukti raumenis. Jei dvikova būtų dar užsitęsusi, nežinia, kuom viskas būtų pasibaigę.

Koks oras parankiausias tenisui?

Man netrukdo nei karščiai, nei šalčiai. Prie to esu pripratęs. tik mane kažkiek erzina drėgmė, tuomet kamuoliukas sušlampa, išsiplečia ir prasčiau lekia. Jei manęs paklaustų, kokiomis sąlygomis aš labiausiai nenorėčiau žaisti, tai atsakyčiau, jog per lietų. O šiaip aš ir prie 40 laipsnių karščio galiu prisitaikyti.

Nuo 2010 metų rugsėjo jus treniruoja 37-erių treneris Džiuzepas Mengas (Giuseppe Menga). Kaip su juo sutariate?

Aikštelėje esame žaidėjas ir treneris. Tačiau už kortų ribų tampame bičiuliais. Kartais ir dvejetų varžybose sužaidžiame.

Bendrauju su trenerio šeima. Būna, kad pasilieku pas juos nakvoti, kai nesinori 90 km važiuoti po treniruotės namo. Galima sakyti, kad su jo vaikais užaugau.

Ankstesnis mano treneris Viljamas Rotas (William Rota) buvo dar jaunesnis. Jam dabar - 26-eri. Tačiau kai pasiekiau ketvirtą šimtuką, pamačiau, kad tas treneris man daugiau duoti nebegali. Jis pats taip pat tą suprato.

Įkvėpė NBA žvaigždės

Iš ko semiatės įkvėpimo?

Mane visuomet įkvepia lyderiai, kurie, net ir pasiekę puikių rezultatų, toliau iš širdies dirba su dvigubu įkvėpimu.

Teko dalyvauti "Grand slam" varžybose ir matyti, kaip žaidėjai, esantys dvidešimtuke, lieja prakaitą. Dirba tikrai negailėdami savęs... to neįmanoma nepastebėti.

Man labai patinka krepšinis ir teko skaityti knygą apie NBA žaidėjus Larį Biordą (Larry Bird) ir Medžiką Džionsoną (Magic Johnson). Jie jau kitą dieną, po iškovotų NBA čempionų žiedų, plušėjo treniruotėse, nors kiti komandos draugai norėjo švęsti ir džiaugtis naujais titulais. Žaidėjai pasakė: "Mes negalime švęsti, kadangi turime pradėti ruoštis ateinančiam sezonui ir būti dar pajėgesni nei šiemet."

Tai pats taip pat esate juodadarbis? Kiek valandų per dieną treniruojatės?

Per pasiruošimo sezonui ciklą - po 6-7 valandas per dieną. Maždaug 3-3,5 valandos teniso ir bemaž tiek pat fizinio pasiruošimo treniruotėms. Panašiai kaip eilinių žmonių darbo valandos.

Kai vyksta turnyrai, žinoma, treniruojuosi mažiau, kadangi negaliu būti pavargęs.

Norint kažko pasiekti, riekia įdėti daug darbo. Dabar nebėra taip, kaip buvo prieš 15 metų, vien talento nebeužtenka. Dabar turi būti 100 procentų pasiruošęs tiek fiziškai, tiek psichologiškai, kitu atveju tikėtis iškovoti svarių pergalių net neverta.

Kokios tavęs laukia artimiausios varžybos?

Dar tiksliai nežinau. Varžybų kalendorius įtemptas, su treneriu pasitarsime ir nuspręsime, kuriose varžybose dalyvauti. Varžybų maratonas prasidės po trijų savaičių. Žinau, kad daug varžybų bus Europoje.

Vizitinė kortelė

Vardas: Laurynas
Pavardė: Grigelis
Ūgis: 184 cm.
Svoris: 75 kg.
Gimimo data: 1991 08 14.
Išsilavinimas: vidurinis.
Šeimyninė padėtis: nevedęs.
Pirmasis treneris: Valdonė Povilionienė.
Saldžiausia pergalė: Daviso taurės turnyre Vilniuje prieš trejus metus pavyko nugalėti anglus. Dar ir dabar, kai nėra nuotaikos, įsijungiu vaizdo įrašą, pasižiūriu ir nuotaika pagerėja. Tos akimirkos suvirpina mano širdį.
Talentingiausias tenisininkas: Rodčeris Federeris (Roger Federer)
Mėgstamiausias patiekalas: lietuviški cepelinai ir itališki makaronai.
Gyvenimo kredo: "Gyvenk šia diena".
Talentingiausias aktorius: Al Pačino (Alfredo James Pacino).
Labiausiai "vežantis" muzikos kūrinys: priklauso nuo nuotaikos. Prieš mačą, jei noriu užsivesti - klausausi amerikietiško repo, jei atsipalaiduoti - lėtesnės, ramesnės muzikos.
Gyvenimo žygdarbis, sukėlęs daugiausiai adrenalino: pergalė Daviso taurės turnyre.
Svajonių automobilis: dabar vairuoju tėčio "Alfa Romeo 166", tačiau planuoju pirkti savo automobilį. Dar negaliu sau leisti pirkti automobilio už 50 tūkstančių eurų, tad reikės rinktis pagal kainą. Patinka Audi A3, BMW.
Idealios atostogos pagal Lauryną Grigelį: būti su draugais, pavyzdžiui, prie jūros, kur šilta, ir visiems kartu gerai leisti laiką. Pasiilgstu draugų, nes nuolat į varžybas keliauju vienas.
Niekada neišdrįstum... gal šokti su parašiutu. Norėjau šiemet tai padaryti, bet neišdrįsau. Gal kitąmet tai įgyvendinsiu.
Didžiausia su tenisu susijusi svajonė: patekti į geriausiųjų 50-uką ir žaisti visose keturiose "Grand slam" centrinėse aikštėse.