Kretingos rankiniui – 40 gyvenimo metų

Gimęs ir augęs Kretingoje, kurį laiką mokęsis Eišiškių sporto mokykloje, į Kretingą A. Pranaitis sugrįžo 1979 m. „Mokydamasis dabartiniame Lietuvos sporto universitete sutikau Rimantą Butkevičių, Juozą Mažeiką – jie ir patarė grįžti gimtinėn, o aš pasirinkau tą sporto šaką, kurią geriausiai išmaniau, – rankinį“, – prisiminė treneris, kuris prieš daugelį metų pradėjo kaupti archyvą, susijusį su Kretingos merginų rankiniu. Jame – komandos, žaidėjų pasiekimai, sportinė veikla, ir visa tai, tikisi A. Pranaitis, kada nors turėtų sugulti netgi į atskirą leidinį, kuris atspindės tą Kretingos rajono istorijos tarpsnį, su kuriuo treneris tiesiogiai susijęs.

„Tikrasis trenerio darbas prasideda padirbėjus mažiausiai 5–10 metų – tik tada pradedi suprasti, kur esi ir kas esi. Turi praeiti nemažai laiko, kad įrodytum, jog esi vertas trenerio vardo“, – remdamasis savo patirtimi kalbėjo A. Pranaitis.

Rankiniu jį sudomino Eišiškių sporto mokykloje dirbęs Lietuvos nusipelnęs treneris Antanas Ratkevičius. A. Pranaičiui teko žaisti ir aukščiausioje vyrų rankinio lygoje, ir tuo metu Eišiškėse, apskritai – tame krašte, rankinis buvo labai populiarus. Tai paskatino ir mokytis, ir siekti karjeros būtent toje srityje, o tuometiniame Lietuvos kūno kultūros institute A. Pranaitis buvo vienas pirmųjų studentų, įstojęs mokytis su kolūkio siuntimu. „Tik po to ne vienas suprato, kad tokia rekomendacija – geras koziris, kad būtų lengviau įstoti į aukštąją mokyklą“, – pasvarstė treneris, kurio darbo pradžioje rankinis buvo populiarus ir Kretingoje: rajono rankinio pirmenybėse žaidė 8 vyrų komandos, o pirmoji moterų rankinio komanda A. Pranaičio buvo suburta buvusiame Žemės ūkio technikume. Ši komanda kelerius metus iš eilės buvo šalies technikumų spartakiados prizininkė.

„Dirbti nebuvo sunku: technikume mokėsi daug sportui gabių merginų, o ir, tarkim, vėliau užtekdavo vienos moksleivių varžybose „Drąsūs, stiprūs, vikrūs“ dalyvaujančios klasės, kad surinktum gerą komandą. Dabar – viskas atvirkščiai: mokiniai, tiek berniukai, tiek mergaitės, turi labai daug pasiūlos įvairioms veikloms, tad prikviesti vaikus į komandinį sportą – nebūtinai rankinį – yra rimtas iššūkis treneriams, ir tai jaučiasi visoje Lietuvoje“, – savo pastebėjimais pasidalino A. Pranaitis.

Jis tvirtino, kad dirbdamas treneriu, visada jautė didelę atsakomybę ir suprato, kad treneris turi būti idealas vaikams: „Norint turėti gerą komandą, ir pačiam su savimi reikia daug dirbti, gludinti charakterį – su merginomis niekada nebuvo lengva. Buvo momentų, kada norėjosi viską mesti, bet auklėtinės ir sulaikydavo – rengdavau apklausas, kurios padėdavo apsispręsti. Visko yra buvę – ir ašarų, ir atsiprašymų, ir pokalbių.“

Anot A. Pranaičio, per 40 jo darbo metų Kretingoje sąlygos sportuoti taip ir nepagerėjo, tad, siekiant rezultato, gelbėdavo pačių merginų gabumai sportui ir noras siekti rezultato. „Salės kol kas vis tebelaukiu, nors daug kas klausinėja, ar man bereikia dirbti. Šis klausimas – be atsakymo: yra komanda, yra moterų lygoje norinčių žaisti rankininkių, galų gale – man svarbu yra principas, kad reikia išlaikyti šitą sporto šaką, nors pamainos gali ir nebūti“, – apgailestavo treneris, tuo pačiu pripažindamas, kad tos merginos, kurios lankė rankinio treniruotes ir siekė rezultato, kažko pasiekė ir gyvenime – vis dėlto sportas ugdo charakterį, asmenybei suteikia stiprumo.

Išlaikydamas grįžtamąjį ryšį su savo auklėtinėmis, A. Pranaitis pasidžiaugė jų idėja sugrįžti į šalies moterų rankinio lygą: buvusios Kretingos sporto mokyklos auklėtinės rankininkės, sugrįžusios į Kretingą, buriasi į komandą, treniruotėms ir laukia sporto komplekso statybos pabaigtuvių. „Yra apie 15 žaidėjų, kurios norėtų sugrįžti į rankinio aikštę. Manau, kad tai įmanoma, be to, tokia komanda būtų labai geras pavyzdys dabartinėms Kretingos sporto mokyklos rankininkėms, žengiančioms pirmuosius žingsnius – jos turėtų, į ką lygiuotis“, – neabejojo A. Pranaitis.

Šiais metais šalies moterų lygoje už Klaipėdos komandą žaidžia jo išugdytos rankininkės Fausta Abrutytė, Laura Šeputytė, Šiauliuose rankininkių karjerą tęsia 6 kretingiškės, Garliavoje – Vilgita Idzelytė.

Merginų rankinis Kretingoje kūrė savas sportines tradicijas, viena kurių – 15 metų rengtas tarptautinis „Rados taurės“ turnyras, kuriame kretingiškės devynis kartus užėmė I vietą. „Prie šios tradicijos prisidėjo verslininkė Rada Matulevičienė, įdėjusi labai daug pastangų, kad turnyro viešnios iš Kretingos išsivežtų kuo geriausius įspūdžius“, – gerą žodį rėmėjai skyrė A. Pranaitis, vildamasis, kad po kelerių metų bus galima kalbėti ir apie pasikeitusias sporto sąlygas Kretingoje, ir apie rankiniui skirtą leidinį.

---

Algimanto Pranaičio sudarytas geriausių žaidėjų penketas ir komandų trejetas:

1. Fausta Abrutytė: Lietuvos merginų rinktinių U-16, U-17, U-18, U-19 narė, dalyvavusi Europos čempionatuose, atrankos varžybose, tarptautiniuose turnyruose – Vengrijoje, Švedijoje, Gruzijoje, Čekijoje, Ispanijoje; 2013, 2015 ir 2016 m. – geriausia Kretingos SM sportininkė, 2015/2016 m. Lietuvos moterų rankinio čempionato III v. laimėtoja.

2. Vartininkė Lina Drąsutytė-Meškauskienė: 2000 m. – Lietuvos jaunučių čempionė; 2006 m. – Lietuvos moterų rankinio čempionate – III v. su Kauno KKA; 2006 m. – Pasaulio studenčių rankinio čempionate Lenkijoje – III v.

3. Ramunė Poškutė: 2014/15 – Lietuvos rinktinės narė, tarptautinio merginų U-18 rankinio turnyro Švedijoje dalyvė, 2015 m. Europos jaunių merginų U-17 čempionato Gruzijoje dalyvė, 2018/2019 m. Lietuvos moterų rankinio I lygos rezultatyviausia žaidėja, atstovavusi Šiaulių komandai.

4. Kornelija Norvilaitė: 2014 m. Lietuvos moterų rankinio čempionato II v. laimėtoja su „HC Garliava-Cascada SM“; 2016 m. Universiados pasaulinių studentų varžybų vicečempionė su LSU komanda (Kroatijoje); 2018 m. Universiados Portugalijoje dalyvė su LSU komanda.

5.Vilgita Idzelytė: perspektyvi rankininkė, atstovaujanti Garliavos komandai; 2018–2019 m. Lietuvos rinktinės U-17 narė; 2019 m. Europos paplūdimio rankinio čempionato Lenkijoje dalyvė – VIII v. tarp 14 šalių komandų.

Sąrašą galėtų tęsti ne viena dešimtis rankininkių, tarp kurių – ir dabar klubuose žaidžiančios Jurga Zeigytė, Milda Drungytė, Živilė Steckytė ir kt.

Komandos:

1. Gimusių 1985/1986 m. komanda – geriausia visų laikų komanda, 2000 m. tapusi Lietuvos jaunučių čempione. Čempionėmis tapo: Lina Zobernytė, Eglė Gaučytė, Živilė Steckytė, Jurga Zeigytė, Viktorija Stuopelytė, Aušra Lukošiūtė, Lina Drąsutytė, Milda Drungytė, Raimonda Sandaraitė, Greta Gajauskaitė, Monika Dirmeitytė, Asta Žilytė. Lietuvos mergaičių rankinio pirmenybėse jos 1997, 1998, 1999 m. užėmė II v., 1996 m., 2001 m. – III v. Lietuvos paplūdimio rankinio čempionės 1997, 1998, 2000, 2001 m., įvairių tarptautinių turnyrų Pasvalyje, Lenkijoje, Panevėžyje nugalėtojos ir prizininkės. Anot trenerio, ši komanda nežinojo, ką reiškia pralaimėti.

2. Gimusių 1996/1999 m. komanda: 2011 m. Lietuvos pirmenybėse – II v., 2012 m. Lietuvos jaunučių žaidynėse – III v., 2009 m. turnyre Švedijoje – Mažosios taurės II v., 2014 m. Lietuvos rankinio pirmenybėse, 2015 m. Lietuvos jaunimo U-19 čempionate – III v., 2015 m. Lietuvos rankinio čempionato U-17 II diviziono nugalėtoja, tarptautinių turnyrų laimėtoja.

3. Gimusių 1990/1991 m. tarptautinių turnyrų Latvijoje, Vokietijoje, Italijoje, Ispanijoje, Baltarusijoje dalyvė, 2006 m. XV tarptautiniame Baltijos rankinio festivalyje Lenkijoje – III v., 2008 m. Ispanijoje tarp 31 kom. – IX v.

---

FAKTAI

1. Kretingos rankininkių komanda Lietuvos moterų rankinio I lygoje 1996 m. tarp 12 komandų užėmė I v. 1995 m. Lietuvos moterų rankinio LRT Mažosios taurės varžybose – II v. tarp 15 komandų.

2. Iš viso Lietuvos moksleivių pirmenybių, čempionatų, žaidynių finale dalyvauta 32 kartus, iš kurių kartą užimta I v., po 11 kartų – II ir III v., 9 kartai – IV v. Lietuvos paplūdimio turnyruose dalyvauta 17 kartų, iš kurių 13 sykių užimta I v.

3. Nuolat dalyvauta išvykose: pabuvota Latvijoje, Estijoje, Baltarusijoje, Rusijoje, Lenkijoje, Vokietijoje, Belgijoje, Italijoje, Ispanijoje, Švedijoje. Lietuvoje dalyvauta per 50 turnyrų, 20 kartų – I v.