Klaipėdos mokyklose - senstanti kūno kultūra

Taigi, nors eilėje įsidarbinti kūno kultūros mokytojais laukia būrys jaunuolių, tačiau uostamiesčio mokyklose dirba toli gražu ne vienas pensijinio amžiaus sporto specialistas.

Dirba ir 70-mečiai

Pagal savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus pateiktus duomenis, iš viso Klaipėdos bendrojo lavinimo mokyklose dirba 80 kūno kultūros mokytojų.

Paanalizavus jų amžių, paaiškėjo, jog jauniausias uostamiestyje dirbantis sporto pedagogas - 31 metų. Iš viso kūno kultūros mokytojų iki 35 metų - vos keturi.

Tuo metu 50-mečių ir vyresnių mokytojų - net pusšimtis, iš jų net 18 yra perkopę 60 metų amžiaus ribą. Yra net vienas sporto pedagogas, sulaukęs daugiau nei 70 metų.

"Klaipėdoje kūno kultūros mokytojų amžiaus vidurkis yra tragiškai didelis, todėl itin stipriai jaučiamas tarybinis sporto skonis. Jauniems žmonėms beveik neįmanomą gauti darbo mokykloje šioje srityje, nes garbaus amžiaus kūno kultūros mokytojai kai kuriose mokyklose ruošiasi praleisti ir savo žilą senatvę", - "Vakarų ekspresui" sutartinai sakė neseniai Klaipėdos universitete Kūno kultūros ir sporto pedagogikos specialybę baigę ir Klaipėdos mokyklose praktikas atlikę jauni žmonės, dėl savaime suprantamų priežasčių nepanorę viešinti savo pavardžių.

NUOMONĖ. Anot kai kurių specialistų, mokyklose turėtų dirbti patyrusių ir jaunų kūno kultūros mokytojų derinys. ITAR-TASS/SCANPIX nuotr.

Mokytojas - su kvapeliu

Niekam ne paslaptis, kad yra kūno kultūros mokytojų, kurie vadovaujasi pasenusia sovietine logika: "Imkite kamuolį ir patys sportuokite."

Deja, bet vis dar pasitaiko atvejų, kai dalis kūno kultūros mokytojų stengiasi tik atbūti savo darbo valandas, o dėl vaikų sveikatos pernelyg nesuka galvos.

"Kai aš buvau moksleivis, mano vidurinėje mokykloje dirbo kūno kultūros mokytojas, kuris nevengdavo stikliuko, į pamokas ateidavo su alkoholio "kvapeliu" arba išvis nepasirodydavo. Iš draugų girdėdavau, kad panaši situacija buvo ir kitoje vidurinėje mokykloje. Kaip toks žmogus moksleiviui gali būti sporto autoritetas, jei pats nesusitvarko su savo gyvenimu?" - retoriškai klausė kūno kultūros ir sporto magistro laipsnį įgijęs ir asmeniniu fitneso treneriu Vilniuje dirbantis klaipėdietis Dalius Šmaižys.

Anot jo, pirmasis sporto mokytojas ar treneris vaikui yra labai svarbus.

"Tai lyg pavyzdys. Nuo kūno kultūros mokytojo daug priklauso, ar pavyks įskiepyti meilę sportui. Reikia sekti naujausią treniravimo metodiką, gilintis į naujausią sporto mokslo literatūrą. Yra tokių veteranų mokytojų, kurie mano, jog viską žino arba tiesiog jau tingi į tai gilintis. Mano nuomone, būtini ne tik praktiniai užsiėmimai, bet ir elementarios teorinės žinios, kurių trūksta mokykloje. Dažnas moksleivis nesunkiai geba išvardinti kompiuterio dalis, o savo kūno ir jame vykstančių procesų pakankamai nepažįsta. Turėtų aktyviau veikti popamokiniai sporto būreliai", - teigė sveikos gyvensenos šalininkas.

Į mokyklas - per pažintis?

Apie tai, kaip jaunam kūno kultūros ir sporto specialistui sudėtinga patekti į mokyklą, pasakojo ir klaipėdietė, sporto bei kūno kultūros magistrė Simona Motiekaitė. 27-erių mergina, šiuo metu vaikus mokanti plaukti Vokietijoje, teigė, kad atsilaisvinusios kūno kultūros mokytojų vietos Klaipėdoje yra užimamos tik per pažintis.

"Klaipėdoje baigusi studijas neieškojau kūno kultūros mokytojos darbo, bet iš kolegų girdėjau, kad tikrai sunku kur nors įsitvirtinti, jei tavęs niekas neužtaria", - teigė ji.

S. Motiekaitė pripažįsta, kad jauniems sporto specialistams mokyklose įsidarbinti yra sudėtinga, tačiau, anot jos, visada galima rasti išeičių.

"Baigus sporto ir kūno kultūros studijas yra galimybių dirbti sporto klube ar kokioje nors sporto mokykloje treneriu. Kas ieško - tas randa. Kita vertus, negi vyresnius mesi į gatvę? Būtų nežmoniška... Reikia suprasti ir tai, kad mokyklos irgi ne guminės - negali turėti dešimties kūno kultūros mokytojų", - sakė S. Motiekaitė.

Senjorai - tarp populiariausių

Martyno Mažvydo progimnazijos direktorius Vytautas Dumčius, kurio vadovaujamoje mokykloje du iš trijų dirbančių kūno kultūros mokytojų yra pensininkai, pabrėžė, jog svarbu ne amžius, o mokytojo charizma, entuziazmas, sugebėjimas su vaikais rasti bendrą kalbą.

"Mūsų kūno kultūros mokytojas Rimgaudas Rudinskas - 71-erių, Aleksas Petrikauskas - penkeriais metais jaunesnis. Jie vaikų labai gerbiami ir mylimi. Kai vykdomos moksleivių apklausos, šie mokytojai patenka tarp populiariausių visos mūsų mokyklos mokytojų. Be to, puikūs yra ir jų pasiekimai - nuolat būname tarp prizininkų Mero taurės varžybose, taip pat šiemet mūsų mokyklos merginų komanda buvo tarp Lietuvos prizininkių rankinio ir tinklinio varžybose. Galiu šiuos mokytojus tik pagirti ir jais pasidžiaugti", - kalbėjo V. Dumčius.

Jis užsiminė, kad kasmet sulaukia norinčiųjų jo vadovaujamoje mokykloje įsidarbinti jaunų kūno kultūros mokytojų.

"Pernai gavau kelis gyvenimo aprašymus, ankstesniais metais jų gaudavau krūvas. Prieš kurį laiką mūsų mokykloje kūno kultūrą vedė jaunos merginos, tačiau turbūt dėl nepatyrimo ir kompetencijos stokos prasidėjo nesutarimai ir su vaikais, ir su tėveliais. Dabar mokykloje dirbantys vyresni mokytojai yra patikimi ir jokių bėdų su jais nesu turėjęs", - sakė mokyklos direktorius.

Seminarai - dėl pliusiuko

Nuolat kūno kultūros mokytojams ir treneriams skirtus įvairius sporto seminarus lankantis D. Šmaižys pastebi, kad vyresnio amžiaus sporto specialistai dažnai nesigilina į šiuolaikines technologijas, nežengia koja kojon su mokslu.

"Kūno kultūros mokytojams reikia nuolat kelti kvalifikaciją - jie privalo išklausyti kelis seminarus. Dažnai pastebiu, kad pasitaiko tokių mokytojų, kurie į seminarus ateina tik tam, kad užsidėtų pliusiuką - paskaitų metu tarpusavyje plepa, iš kitų net sklinda alkoholio kvapas. Kartais susidaro įspūdis, kad jie į seminarus atvažiuoja tam, kad tik pašvęstų su kolegomis. Nesakau, kad taip daro visi, bet yra ir tokia kategorija", - sakė pokalbininkas.

Anot jo, šiuolaikinė kūno kultūra turi būti labiau individualizuota ir pritaikyta moksleivio poreikiams.

"Klasikinė mankšta ir krepšinis jau atgyveno. Reikia ieškoti įdomesnių ir patrauklesnių sportavimo formų. Turime atsisakyti pasenusių metodikų. Mokyklose turėtų dirbti patyrusių ir jaunų kūno kultūros mokytojų derinys. Tokiu būdu, manau, būtų paprasčiau vaikams įskiepyti meilę sportui. Juk sportas ne tik nauda sveikatai, bet ir protui. Moksliškai yra įrodyta, kad fizinis aktyvumas skatina ir protinės veiklos progresą", - teigė D. Šmaižys.

Informacija

Klaipėdos kūno kultūros mokytojų atlyginimas svyruoja nuo įgytos kategorijos ir pedagoginio darbo stažo. Pradedantysis kūno kultūros mokytojas, turintis aukštąjį išsilavinimą, už 18 savaitinių darbo valandų gauna 1 348 Lt (neatskaičius mokesčių), 15 metų ir daugiau darbo stažą turintis mokytojas - 1 903 Lt.

"Būna, kad pedagogai dirba daugiau valandų. Galima dirbti ir 36 savaitines valandas, tuomet atlyginimas šokteltų dvigubai, tačiau įprastai kūno kultūros mokytojams tokie krūviai netenka", - aiškino savivaldybės administracijos Švietimo įstaigų administravimo poskyrio vyresnioji specialistė Vida Brazienė.

15 metų ir didesnį pedagoginio darbo stažą turi net 65 iš 80 Klaipėdos kūno kultūros mokytojų. Iš jų 36 yra įgiję didesnį nei 30 metų pedagoginio darbo stažą.

"Jaunus specialistus nelabai įsileidžia"

Antanas LUKOŠEVIČIUS, Klaipėdos universiteto Kūno kultūros katedros vedėjas

Šiuo metu Klaipėdos universitete Kūno kultūros ir sporto pedagogiką studijuoja per 200 studentų: 128 dieninėse studijose, 77 - ištęstinėse studijose ir 16 magistrantų. Tai pati skaitlingiausia specialybė Pedagogikos fakultete. Šiemet kūno kultūros specialybę turėtų baigti 33 dieninių studijų, 19 ištęstinių studijų ir 3 magistrantūros studentai.

Dauguma ištęstinių studijų studentų jau dirba kūno kultūros mokytojais ar sporto treneriais, studijuoja pas mus tam, kad įgytų kvalifikaciją, daugiau patirties. Žinome, kad įsidarbinti Klaipėdos mokyklose jauniems sporto specialistams yra labai sudėtinga, kadangi nėra laisvų vietų, dirba ir pensijinio amžiaus mokytojai, jaunus specialistus nelabai įsileidžia.

Aplinkinių kaimo ar rajonų mokyklose yra laisvų darbo vietų, tačiau jauni žmonės keltis į kaimus nenori. Mūsų studentai po kiekvienų studijų metų atlieka praktikas mokyklose, tam yra skiriamas itin didelis dėmesys. Daugelis jaunų žmonių po studijų puikiai galėtų atlikti savo darbą, mūsų studentai praktikas atlieka labai gerai ar net puikiai - būna įvertinami devintukais ar dešimtukais.

Manyčiau, kad reikėtų keisti švietimo sistemą. Moksleiviams turėtų būti ne dvi savaitinės, kaip yra dabar, kūno kultūros pamokos, o keturios. Juk pastebima tendencija, kad moksleivių sveikata prastėja, šiuolaikinės technologijos, kompiuteriai daro ir neigiamą įtaką - jaunimas mažai juda, jam trūksta fizinio aktyvumo.

Nesakau, kad pensininkas kūno kultūros mokytojas yra labai blogai, tačiau kaip bebūtų, jaunas žmogus yra energingesnis, į darbą atkeliauja su nauju požiūriu, atsineša naujovių. Juk kūno kultūros mokytojui reikia parodyti ir fizinius pratimus, reikia ir pajudėti, pasportuoti. Manyčiau, kad mokyklose turėtų dirbti daugiau jaunų sporto specialistų.