Klaipėdietis Sergejus Maslobojevas: „Nesustosiu tol, kol nepateksiu į geriausių pasaulio sportininkų dešimtuką“

Tačiau Sergejus Maslobojevas, pravardžiuojamas Kuvalda, nė kiek nesipuikuoja: „Lietuvoje žvaigždžių nėra ir negali būti, gi esame maža valstybė, kurią ne daug kas žino. Kam kažką vaidinti vieniems prieš kitus?“

Savaitgalį jis tapo atviro Vilniaus miesto kikbokso čempionato, vykusio jo sporto klube „Sparta Gym“, nugalėtoju, pagrindinėje kovoje teisėjų sprendimu įveikęs principinį varžovą Mindaugą Sakalauską.

Šiuo metu S. Maslobojevas ruošiasi turnyrui Prancūzijoje, kur kausis dėl WKN federacijos Europos čempiono vardo. Vėliau, vasarą, laukia kelionė į Braziliją ir pasaulio kikbokso čempionatas.

Pasiruošimo etape kovotojas treniruojasi dukart per dieną, tačiau net ir tada randa laiko trenerio darbui, kuriuo itin džiaugiasi. Apie tai, asmeninį gyvenimą, jaunimo požiūrį į kovos menus ir ateities siekius – S. Maslobojevas papasakojo nuoširdžiame interviu sporto portalui SportIN.lt.

– Kokios nuotaikos po jūsų sporto klube savaitgalį įvykusio atviro Vilniaus miesto kikbokso čempionato „Vilnius Open 2013“?

– Ačiū, nuotaikos labai geros. Turnyras buvo puikus, kovos labai gražios, o kovotojai parodė aukšto lygio meistriškumą.

– Kiek laiko jūs ir kiti jūsų klubo kovotojai skyrėte pasiruošimui

– Negalėčiau teigti, kad ruošėmės labai ilgai, nes iki sausio 7-osios visi atostogavome. Sportuoti po švenčių pradėjome palengva, bet, kaip ir kiekvienoms varžyboms, ruošėmės visi kartu bei labai atsakingai.

– Kokius tikslus kėlėte ir kaip pavyko juos įgyvendinti?

– Svarbiausia, žinoma, buvo kova su Mindaugu Sakalausku. Nors ji vyko visai ne taip, kaip tikėjausi, džiugu, kad baigėsi sėkmingai. Abu įgavome patirties prieš ateinantį sezoną ir artimiausias kovas.

– Turnyrą stebėjo nemažai žiūrovų, tai įkvėpė? Kieno palaikymas svarbiausias jums?

– Na, sakoma, kad namuose ir savos sienos padeda... Bet kai esi vienas ringe, kai nėra komandos draugų, kurie galėtų padėti ar ištaisyti klaidas, kartais ir namų atmosfera sugeba pakišti koją. Asmeniškai man, svarbiausias – komandos bei šeimos narių palaikymas. Manau, kad tik jie gali tikrai nuoširdžiai mane palaikyti.

– Jūsų varžybų bei turnyrų grafikas tikrai įtemptesnis nei daugelio kitų Lietuvos sportininkų. Kaip pavyksta tai suderinti dar ir su trenerio darbu? Ar tai neišvargina?

– Ruošiantis varžyboms tenka sportuoti du kartus per dieną, o tarp treniruočių tikrai nėra laiko poilsiui, nes turiu lėkti į užsiėmimus, kuriuos vedu net dviems sportininkų grupėms. Esu sukaupęs daug žinių bei patirties ir noriu jas perduoti savo mokiniams, todėl su kiekvienu iš jų stengiuosi praleisti kuo daugiau laiko treniruočių metu. Tai, be abejo, labai išvargina, tačiau viską atperka mintis, jog laikui bėgant užaugs nauja stipri komanda, kuri pakeis mus. Todėl džiaugiuosi galėdamas prisidėti prie to.

– Kaip geriausiai pailsite ir atsipalaiduojate?

– Pastaruoju metu, kai tik pajuntu įtampą, grįžtu į savo gimtąjį miestą – Klaipėdą. Namai vis tiek lieka namais, visada malonu čia sugrįžti, pasimatyti su draugais, tėvais, padėti į šoną telefoną, nenaršyti internete, o tiesiog ilsėtis.

Kai laiko grįžti namo neatrandu, pailsiu bendraudamas su išsilavinusiais bei protingais žmonėmis. Labai gerai jaučiuosi po to tokių malonių pokalbių prie skanios arbatos puodelio.

– Labiausiai poilsio, tikriausiai, norėjosi po neseniai jūsų laimėto, Lenkijoje vykusio bokso turnyro „Bigger’s Better“. Kiek laiko ir jėgų reikėjo paaaukoti, kad iškovotum šią pergalę?

– Tikrai taip. Po šių varžybų prireikė net atostogų. Nuo rugpjūčio vidurio pradėjau treniruotis ir ruoštis sezonui. Varžybos vykdavo kas 2–3 savaites, todėl visą tą laiką turėjau būti geros formos ir atsipalaidavimui laiko nelikdavo. Po viso šito grąžinau sau šią skolą ir gerai pailsėjau.

– Tokios pergalės įkvepia ir padeda žengti pirmyn, tačiau tuo pačiu didina ir aplinkinių lūkesčius. Kuo dar žadi nustebinti mus per 2013 metus? Kokius tikslus išsikėlei sau?

– Sutinku, kad kuo geriau tau sekasi, tuo daugiau žmonės iš tavęs tikisi. Šiuo metu koncentruojuosi į pasiruošimą kovoms, kurios vyks Prancūzijoje, kovo 30 dieną. Ten teks susikauti dėl WKN federacijos Europos čempiono vardo. Vėliau, vasarą, laukia pasaulio kikbokso čempionatas Brazilijoje. Kol kas mano planai tokie.

– Pergalės gerai, bet gyvenime visi patiriame ir pralaimėjimų. Kaip juos išgyventi ir išlikti stipriu?

– Manau, svarbiausia – nepamiršti, kad gyvenimas nesustoja ties vienu pralaimėjimu ar nusivylimu. Artimųjų palaikymas padeda viską ištverti ir žengti toliau, jie yra mano varomoji jėga!

– Esate dar jaunas, bet jūsų gyvenime jau netrūko šlovės akimirkų. Ar tai neišlepino jūsų, kaip asmenybės? Ar sunku atskirti gyvenimą sporte nuo paprastojo? Kaip atsirinkti tikrus žmones, draugus?

– Kalbant apie puikybę, manau, kad kol kas ji manęs nepalietė. Džiaugiuosi dėl to, nes „užmigti ant laurų“ būtų didelė klaida. Negaliu sustoti tobulėti kaip sportininkas ir kaip asmenybė. Gyvenime teko sutikti ne vieną „netikrą“ žmogų ir su juo pasidalinti net duonos kąsniu. Bet laikui bėgant, išmokau teisingai įvertinti ir atsirinkti žmones. Lietuvoje žvaigždžių nėra ir negali būti, gi esame maža valstybė, kurią ne daug kas žino. Kam kažką vaidinti vieniems prieš kitus? Geriau elgtis atvirkščiai – draugauti ir padėti vienas kitam, kai užklumpa bėda, o ne puikuotis.

– Dabar trumpai žvilgtelėkite penketą metų į priekį ir pasakykite, kaip įsivaizduojate savo asmeninį bei kovotojo gyvenimą?

– Jei būtum paklaususi to prieš metus, būčiau atsakęs, jog neįsivaizduoju. Tada dar galėjau susikrauti lagaminą ir bet kada išskristi į kitą šalį. Ilsėtis, dirbti ar tiesiog gyventi, nesvarbu... Bet dabar situacija šiek tiek pasikeitė. Perėjęs į „Sparta Gym“ klubą, pajutau stabilumą, radau ne tik puikius sporto partnerius, bet ir nepakeičiamus draugus. Myliu ir vertinu juos, todėl nenoriu niekur išvykti. Visus planus noriu įgyvendinti čia ir su jais.

Nepamirštu ir to, kad esu treneris, jaučiu atsakomybę prieš žmones, su kuriais dirbu. Stengiuosi būti kompetentingu treneriu ir lyg „antru tėčiu“ savo jauniesiems auklėtiniams.

Ko reikia dar? Belieka sukurti šeimą ir tęsti sportinę karjerą. Nesustosiu tol, kol nepateksiu į geriausių pasaulio sportininkų dešimtuką!

– Matydami jūsų ir kitų sėkmingų sportininkų pavyzdį, daugelis jaunuolių norėtų rinktis tokį kelią, tačiau ne visi išdrįsta. Kaip paskatintumėte tai padaryti?

– Reikia kuo mažiau klausyti kitų ir pasikliauti savimi! Jei manai, kad gali – nebesvarstyk, tiesiog ateik ir pabandyk. Daug jaunuolių ateina su tėvų palyda, bijodami, kad juos sužalos ar nuskriaus. Taip toli gražu nėra! Mūsų kolektyvas be galo draugiškas. Naujokus, visų pirma, mokome judesių ir supratimo, tik po to leidžiame mautis pirštines. Didžiausia problema ta, kad daugelis mano, jog viskas vyksta atvirkščiai. Todėl pasikartosiu – jei atsirado noras, ateik, bandyk, juk nieko neprarasi, galbūt kaip tik atrasi save, pakeisi požiūrį į gyvenimą ir sportą.

– Ar talentas sportui turi būti įgimtas, ar galima viską pasiekti dideliu darbu ir noru?

– Neveltui yra sakoma, kad čempionais ne gimstama, o tampama! Visko galima išmokti, bet jei prie to žmogus dar turi ir talentą, tai tik pagreitina bei palengvina jo kelią.

– Keletu sakinių apibūdinkite bokso ir kitų kovos menų ateitį Lietuvoje, savo akimis.

– Pradėjau sportuoti maždaug prieš aštuonerius metus, o Lietuvoje tada dar mažai kas kalbėjo apie kikboksą. Šiuo metu viena iš kikbokso atšakų K-1, yra viena iš labiausiai populiarėjančių sporto šakų pasaulyje. Džiugu, kad ir Lietuva neatsilieka. Susidomėjimas kovos menų sporto klubais ir lankomumas juose taip pat auga. Tikiu, kad ateis tokia diena, kai Lietuviai suvienys jėgas, dalinsis patirtimi ir mes turėsime labai perspektyvią, galbūt net pasaulinio lygio komandą! Tada pasikeistų ir žmonių požiūris į kovos menus, jų reikšmę. Būtų taip gera žinoti, kad lietuviai dievina ne vien tik krepšinį...

– Ko palinkėtumėte pradedantiems ir galbūt ateityje jūsų pergales kartojantiems kovotojams?

– Visų pirma, noriu pasidžiaugti tuo, kad tokių vaikinų ir merginų vis daugėja. Jie sparčiai tobulėja, kas yra sveikintina. Linkiu niekuomet nenuleisti rankų, kad ir kokie sunkumai užkluptų, nesvarbu, tai įvyks sporte ar asmeniniame gyvenime. Didžiausios Jiems sėkmės ir ryžto siekiant tikslų bei garsinant Lietuvos, kaip mažos, bet stiprios ir kovingos šalies, vardą!