Klaipėdiečiai irkluoja jau 125 metus

Vokiškas "Neptūnas"

Dar 1884 metų rugpjūčio 9 dieną 14 garbingų miesto ponų, vadovaujamų pirklio ir buriuotojo Karl Ditfrid, susirinko restorane "Mulleršden" ir įkūrė buriuotojų draugiją bei išrinko 5 narių komitetą, kuris rūpinosi buriavimo plėtojimu Memelyje. Ten, kur yra buriavimas, turėjo atsirasti ir irklavimas. Tad 1885 m. spalio 1 d. Emil Fechter sukvietė 14 miestelėnų ir įkūrė irkluotojų ir buriuotojų draugiją "Neptun".

Išaugos draugijos narių skaičiui, 1901 spalio 23 dieną nuspręsta atsiskirti nuo buriuotojų ir įkurti irkluotojų klubą "Neptun". Tuomet jau buvo iškelti uždaviniai siekti aukštesnių sportinių rezultatų, kelti fizinį sportininkų pasirengimą. Šis klubas, veikęs iki 1944 metų, priklausė ir Vokietijos irklavimo klubų sąjungai.

Tuo metu irkluotojai savo inventorių laikė šalia miesto pilies, prie Karlo bastiono pastatytoje medinėje patalpoje, o treniravosi Kuršių mariose, Vilhelmo kanale, Danės upėje.

Pavyzdžiui, 1928 metais "Neptūno" klube buvo 162 nariai (tiesa, iš jų - tik 50 aktyvūs), klubas turėjo 18 sportinių valčių. "Neptūno" sportinį lygį nusako faktas, kad 1929 metais klubui įstojus į Vokietijos irklavimo sąjungą, pagal taškų sistemą jis buvo įrašytas į antrąją vietą tarp 450 klubų.

Lietuviška "Santara"

1923 metais Klaipėdą prijungus prie Lietuvos, irkluoti pradėjo daugiau lietuvių. 1934 metais mieste buvo įkurtas antras irklavimo klubas - "Santara", - kurio pagrindą sudarė lietuviai. "Santara" taip pat turėjo patalpas pilies uostelio teritorijoje ir veikė iki II pasaulinio karo pradžios.

Vienas iš šio klubo įkūrėjų ir aktyvių veikėjų buvo Mikis Tendys, kuris buvo ne tik irkluotojas, bet ir gana garsus dviratininkas. Jis paruošė 1936 metų vyrų keturvietės su vairininku Lietuvos čempionus. Taip pat - moterų keturvietės su vairininku pirmosios tautinės olimpiados čempiones. Šios tautinės olimpiados irklavimo varžybos vyko Klaipėdoje, Kuršių mariose. Karo metu M. Tendys pasitraukė į vakarus, vėliau gyveno Amerikoje, ten ir palaidotas.

Pamirštos valtys

Antrojo pasaulinio karo metu akademinio irklavimo sportas Klaipėdoje visiškai sunyko, tad pokariu teko viską pradėti iš naujo.

1949 metais Mykolas Gelažius bei Stasys Arbušauskas Vilniuje žaidė ledo ritulį už Klaipėdos rinktinę ir stadione, po tribūnomis, pamatė užmestas dvi naujas "gigo" tipo keturvietes valtis. Tuometinės sporto valdžios paprašė, kad jos būtų atiduotos Klaipėdai akademiniam irklavimui atgaivinti. Valdžia sutiko.

1949 metų birželio 12 dieną grupė klaipėdiečių entuziastų - Stasys Arbušauskas ir Mykolas Gelažius (galima sakyti, tuometiniai irklavimo veteranai, mat jie savo sportinį kelią pradėjo dar prieš karą "Santaros" draugijos irklavimo klube), taip pat Mauragis, Leonas Lengvenis, Vytautas Rigertas, Rimantas Kalpokas, Ferdinandas Rankaitis, Vincas Daržinskas, Jonas Pavilionis, Romualdas Pranskevičius - su kuprinėmis ant pečių išvyko traukiniu į Vilnių ir Nerimi, Nemunu, Minija, Vilhelmo kanalu, Kuršių mariomis, Danės upe parplukdė rastąsias valtis. Kelionė su įvairiais nuotykiais truko 5 dienas.

Daugiausia prie pokario irklavimo atgaivinimo prisidėjo Mykolas Gelažius, Stasys Arbušauskas, Jonas Šablinskas, Leonas Lengvenis, Zofija Vaškytė, Vanda Palileikaitė-Daukantienė.

S. Arbušauskas irklavimo sportui vadovavo nuo 1949 iki 1967-ųjų, kai tragiškai žuvo.

Nemažą indėlį įnešė treneriai Liudvikas Mileška, Stasė Rukevičienė, Danielius Juozaitis, Jonas Marčiauskas, Jarutis Kanišauskas, Veronika Kerdokaitė-Žilinskienė. Nuo 1962 metų jau ne vienas klaipėdietis patekdavo į Lietuvos suaugusiųjų rinktinę, kur atstovaudavo Lietuvai TSRS čempionatuose.

Nuo 1975 metų irklavimo sportui Klaipėdoje buvo skiriamas didelis dėmesys, juo rūpinosi Klaipėdos miesto sporto komitetas, sporto draugijos "Žalgiris" ir "Dinamo". Buvo nupirkta daug sportinių valčių, siekiama aukštų rezultatų. Klaipėdiečiai Lietuvos rinktinės sudėtyje nuolat dalyvavo TSRS čempionatuose ir tarptautinėse varžybose, kur iškovodavo prizines vietas. O atstovaudami TSRS rinktinei užėmė prizines vietas pasaulio čempionatuose.

Klaipėdos irkluotojai prie žygį valtimis iš Vilniaus į Klaipėdą 1949-aisiais.

---

Danės regata

1968 metais tuometinis treneris Jonas Marčiauskas su grupele irkluotojų nusprendė rengti tarptautinę Danės regatą. Iki šiol šioje regatoje jau dalyvavo 16 šalių atstovai, ji plačiai žinoma tarp Europos irkluotojų.

Šiemet Danės regata vyks jau 42-ąjį kartą. Šįkart ji skirta Lietuvos irklavimo sporto 125 metų jubiliejui.

Garsiausi Klaipėdos irkluotojai LTSR laikotarpiu

Iki 1960 metų šiame sporte pasižymėjo Jonas Jaruševičius, Helmutas Frishmanas, Henrikas Kazlauskas, Eugenija Tamašauskaitė, Marytė Razauskaitė, Ona Mačiulytė, Zofija Vaškytė, Vanda Palileikaitė-Daukantienė, Jonas Daukantas, Mykolas Gelažius, Ferdinandas Rankaitis, Leonas Lengvenis, Zosė Šablinskaitė-Pitrėnienė, Stasys Arbušauskas, Vytenis Tumas, Edvardas Laurinaitis. Jie tapo daugkartiniais Lietuvos čempionais ir dalyvavo TSRS čempionatuose Lietuvos rinktinės sudėtyje.
1954 m. irklavimo sportas suaktyvėjo, įsiliejo daug jaunimo. 1955 m. atsiranda perspektyvūs sportininkai Edvardas ir Vincas Gelažiai, kurie pratęsė tėvo Mykolo tradicijas, tapo Lietuvos čempionais.
1959 m. Klaipėdos irkluotojai išplaukė į platesnius vandenis, pasireiškia ilgamečiai irkluotojai Algimantas Pocevičius, Edvardas Gelažius.
1960 m. Leningrade keturvietė - Romas Lazauskas, Antanas Rimševičius, Romas Čepulis, Gintautas Krutulis - iškovoja pirmą vietą. Tais pačiais metais Edvardas Gelažius, Vytenis Tumas, Edvardas Laurinaitis iškovoja Pabaltijo čempionų vardus.
Gražių pergalių 1960-1970 metais pasiekė Antanas Burbulis, Romas Lenkauskas, Algimantas Pocevičius, Jūratė Ingaunytė, Dana Krutulytė, Romualdas Ročys, Aloyzas Rindokas, Valius Petravičius, Algirdas Ginaitis, Romualdas Lankas, Vytas Gudelis, Liudvikas Mileška, Evaldas Bivilis.
Ne kartą Lietuvos rinktinei TSRS čempionatuose, tarptautinėse varžybose atstovavo Edvardas Smilingis, Vytautas Šešelgis, Aleksas Trakys, Gintautas Rimkus, Vytautas Paluckas, Romualdas ir Edvardas Bačauskai, Artūras Kairys, Ričardas ir Alvydas Gvazdaičiai.
Meistriškumą TSRS čempionatuose demonstravo keturvietės be vairininko įgula Rimantas Aušinskis, Ričardas Bukys, Kostas Simutis, Vytautas Sinkevičius - jie buvo įtraukti į TSRS rinktinės sudėtį.
Sėkmė varžybose lydėjo irkluotojus Airidą Bergaudą, Robertą Cirtautą, Gintarą Danį, Saulių Daraškevičių. Taip pat sėkmingai rinktinės sudėtyje startavo klaipėdietės Veronika Kerdokaitė-Žilinskienė, Irena Jagminaitė-Terechova, Rasa Busilaitė, Laima Daneikaitė, Laima ir Vida Bajoraitės ir kt.
Visus šiuos ir daug kitų aukštos klasės sportininkų nuo 1971 metų ugdo treneriai Stasė Rukevičienė ir Liudvikas Mileška.
Aukščiausi klaipėdiečių pasiekimai:
1981 m. Zigmantas Gudauskas TSRS rinktinės sudėtyje aštuonviečių valčių klasėje tapo pasaulio čempionu.
1985 m. Arūnas Jokšas keturviečių porinių valčių klasėje, jaunimo grupėje, pasaulio čempionate iškovojo pirmąją vietą.
1984 m. Kostas Simutis aštuonviečių valčių klasėje Pasaulio čempionate užėmė trečiąją vietą.

Klubo "Neptūnas" veikla

Nuo 1901 m. fiksuojamas irklavimo sporto pakilimas, rengiama daug varžybų. Aktyviai dirba klubo pirmininkas Maksas Pavlovskis. 1914 m. surengta pirmoji regata Kuršių mariose.
Pirmasis pasaulinis karas sustabdo irklavimo sporto plėtrą mieste, tačiau 1921 m., išrinkus naują klubo vadovybę, ji vėl labai suaktyvėja. Klubo susirinkimai vyksta Žvejų gatvėje buvusioje vyninėje. Klaipėdiečiai pradeda dalyvauti tarptautinėse varžybose: Kenigsberge, Tižėje, Rygoje, Dancige, Berlyne. 1923 m. klaipėdiečių keturvietė laimi regatas Karaliaučiuje ir Tilžėje.
1921 m. klubas įsilieja į Rytprūsių regatų draugiją, kurios tikslas buvo varžybų organizavimas.
1924 m. skelbimas: "Dėl Kenigsbergo regatos, kuri vyks Priegelio upėje 28 ir 29 birželio. Garlaivis "Hertka" plaukia iš Klaipėdos (pietinės prieplaukos) penktadienį 27 d. 5 val. ryto, iš Karaliaučiaus atgal pirmadienį liepos 30 d. 8 val. ryto." Regatoje dalyvavo 14 klubų, 62 komandos, 313 irkluotojų.
Pirmosios sezono varžybos Klaipėdoje vykdavo gegužės mėnesį: visi klubo nariai išplaukdavo į Danės upę iki Tauralaukio, varžybos vadinosi "Kiaušinių reisai". Pagal tradiciją, Tauralaukio smuklės savininkas vaišino kiaušiniene visą valties įgulą, kuri pirmoji atplaukia pradėdama sezoną.
1922-1939 m. labai aktyvus irklavimo sportui laikotarpis. Jo metu kuriasi daug įdomių tradicijų, pavyzdžiui, - valčių krikštijimo. Yra žinoma, kad, pavyzdžiui, 1923 m. pavasarį pakrikštytos 3 naujos valtys: keturvietė - "Dr. Denks", vienvietė - "Štange", dvivietė - "Dangė". Krikšto ceremoniją atliko 3 damos: Pawlovski, Weison ir Kramer.
1914, 1921, 1926 m. Klaipėdoje vyksta tarptautinės regatos. Pavyzdžiui, 1921 metų regatai pagerbti kino teatre "Apollo" buvo skirtas specialus kino seansas. Tai rodo, kad regata buvo svarbus miestui įvykis.
Iki 1939 m. klubo nariai dalyvauja turistiniuose žygiuose. Plaukia Kuršių mariomis, Vilhelmo kanalu, Nemuno delta į Karaliaučių ir atgal.