Klaipėdai reikia daugiau olimpiečių

Pagrindinis tikslas, kad ateityje iš klaipėdiečių olimpinėse žaidynėse dalyvautų ne vienas, kaip 2016 metų Rio de Žaneiro olimpinėse žaidynėse (dalyvavo tik sunkiaatletis Aurimas Didžbalis. Jis į Klaipėdą parvežė bronzos medalį), o bent trys keturi sportininkai iš kelių skirtingų sporto šakų.

"Buvo laikai, kai Klaipėdai olimpinėse žaidynėse atstovavo keturiolika sportininkų iš šešių skirtingų sporto šakų. Jei mes norime turėti daugiau olimpiečių, turime susimąstyti, kaip juos išlaikyti ir sudaryti jiems tinkamas sąlygas sportuoti mūsų mieste. Per metus maždaug 500 eurų vienam aukšto meistriškumo sportininkui nepakanka. Reikia išspręsti šį klausimą", - sakė "Viesulo" sporto centro direktoriaus pavaduotojas olimpinės pamainos ugdymui Rimantas Vitkus.

Jam antrino ir Klaipėdos visuomeninės sporto tarybos pirmininkas Liudvikas Mileška.

"Norėtųsi, kad Klaipėdoje būtų išugdyta daugiau ne tik olimpiečių, bet ir Europos, pasaulio čempionatų prizininkų, tarptautinių turnyrų nugalėtojų. Turime sportininkams sudaryti tokias sąlygas, kad jie norėtų čia gyventi ir sportuoti, nekiltų minčių išvažiuoti, kad jų nenuviliotų kitų Lietuvos miestų atstovai. Šiauliai ir Panevėžys turi sporto gimnazijas, o mūsų mieste tokios nėra. Turime ir apie tai susimąstyti. Turime dėti visas pastangas, kad aukščiausio lygio sportininkai garsintų mūsų miestą puikiais pasiekimais", - teigė L. Mileška.

Klaipėdos mero Vytauto Grubliausko pavaduotoja Judita Simonavičiūtė pabrėžė, kad aukšto meistriškumo sportininkai, arba kitaip tariant, savo tarptautiniais pasiekimais išgarsėję atletai, tokie kaip olimpietis sunkiaatletis Aurimas Didžbalis bei kitų sporto šakų lyderiai, padeda į sportą pritraukti daugiau vaikų, jaunimo.

"Juk per masiškumą ir išauga tie mūsų perliukai. Mieste reikalingi ir sporto šakų lyderiai, kad vaikai turėtų į ką lygiuotis", - aiškino ji.

Šiuo metu Klaipėdos sąrašuose yra 62 aukšto sportinio meistriškumo sportininkai. Klaipėdos savivaldybė pastaraisiais metais jų rengti skiria apie 20 tūkstančių eurų, dar nuolat ieškoma lėšų iš Lietuvos kūno kultūros ir sporto departamento (KKSD) fondų ir kitų šaltinių. Visais įmanomais būdais stengiasi padėti ir sporto federacijos.

"Baigiame parengti Klaipėdos aukšto sportinio meistriškumo analizę ir siūlymus. Juos dar diskusijoms pateiksime plačiajai sporto bendruomenei: sporto federacijoms, klubams, Sporto tarybai. Viską išgryninsime ir parengtą ketverių metų programą su finansavimo šaltiniais teiksime Klaipėdos miesto tarybai", - sakė J. Simonavičiūtė.

Darbo grupę, kuri analizuoja esamą aukšto sportinio meistriškumo situaciją ir rengia naują programą, sudaro 12 žmonių iš vietos valdininkų ir sporto bendruomenės sudaryta komisija. Darbo grupės vadovė - Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Ugdymo ir kultūros departamento direktore Nijolė Laužikienė.

Jau šį pavasarį ketinama sporto bendruomenei pateikti analizės išvadas ir teikiamus pasiūlymus.