Kapitonas tiki Lietuvos regbio ateitimi

Po nesėkmingo pasirodymo 2012-2014 m. Europos tautų taurės varžybose iš 2A diviziono iškritę Lietuvos regbininkai užsibūti žemesnėje grupėje neplanuoja. Praėjusį rudenį lietuviai 34:15 įveikė Andorą ir 38:29 palaužė Vengriją, o šį pavasarį pratęsė pergalių seriją. Balandžio 25 d. Vilniuje Lietuvos regbio rinktinė net 46:11 sutriuškino latvius, o praėjusį šeštadienį svečiuose 26:20 nugalėjo ir antrą vietą grupėje užimančius Kipro regbininkus. 20 taškų po pirmo rato surinkę lietuviai užtikrintai pirmauja 2B divizione. Rinktinės kapitonas Žygimantas Radžius tiki, kad komandai pavyks išsaugoti lyderės pozicijas. „Mes esame pajėgūs grįžti į aukštesnį divizioną ir tikiu, kad niekas mums nesutrukdys tai padaryti“, - sako Šiaulių „BaltRex - Šiauliai“ ekipoje žaidžiantis 24 metų sportininkas.

- Ko reikia, kad sėkmė pirmajame rate nepakištų kojos atsakomuosiuose mačuose? - pasiteiravo „Sporto gyvenimas“ Žygimanto RADŽIAUS.

- Turime išlikti susikaupę, laikytis trenerio nurodymų ir sėkmė bus mūsų pusėje. Tikiuosi, kad bus lengviau, nes su galingą žaidimą demonstruojančiomis Kipro bei Andoros rinktinėmis žaisime namuose. Pirmajame rate sunkiausiai sekėsi rungtynėse su Kipru. Praėjusį šeštadienį išvykoje vykusiose rungtynėse laimėjome tik po permainingos kovos. Kipro regbininkai iki rungtynių su mumis savo aikštelėje nebuvo pralaimėję nė vienų varžybų net septynerius metus iš eilės. Žinoma, jie į Lietuvą atvažiuos pikti ir sieks revanšo, bet tikiu, kad, įveikę juos išvykoje, nenusileisime ir savo žiūrovų akivaizdoje. Be to, antrajame rate išvykos laukia į Vengriją ir Latviją.

- Žinome, kad Lietuvos rinktinei brangiai kainavo rungtynės su Kipru. Antrajame kėlinyje dėl traumų buvo pakeisti keli žaidėjai, o skaudžiausią traumą patyrė geriausias 2014 m. Lietuvoje žaidžiantis regbininkas Justinas Vasiliauskas. Kaip manote, ar iki rudens visi žaidėjai spės išsigydyti pirmojo rato mačuose patirtas traumas?

- Iš tiesų, šiuo metu turime ir didesnių praradimų, ir nedidelių traumų. Ko gero, rimčiausią traumą patyrė J.Vasiliauskas. Jam diagnozuotas priekinių kelio raiščių trūkimas ir įplyšęs meniskas. Justinui buvo atlikta operacija, šiuo metu jis gydomas ligoninėje Kaune, o reabilitacija gali užtrukti nuo 6 iki 8 mėnesių. Raumens plyšimą patyrė Donatas Vilimavičius. Tikimės, kad šią traumą išgydyti pavyks per porą mėnesių. Juliui Sutkui plyšo čiurnos sausgyslė - jo sugrįžimas taip pat priklausys nuo gydytojų darbo ir sugebėjimų. Tai - didžiausi mūsų praradimai. Dar keli žaidėjai yra patyrę nedideles traumas, bet jie visi jau galės rungtyniauti šeštadienio derbyje Šiauliuose tarp vietos „BaltRex - Šiaulių“ ir „Vairo - Kalvio“.

- Kas kelia didžiausią nerimą prieš atsakomuosius mačus?

- Pirmojo rato susitikimuose visuomet gerai pasirodydavome pirmajame kėlinyje, tačiau antroji mačo dalis klostydavosi sunkiau. Analizuosime galimas priežastis ir stengsimės demonstruoti stabilų žaidimą. Sieksime gerinti pasirodymą grumiantis, tobulinti žaidimą tiek puolant, tiek ginantis. Žvelgiame jau ne tik į antrajame rate laukiančius varžovus. Pagrindinis mūsų tikslas - sugrįžti į aukštesnį divizioną, iš kurio iškritome pernai. Akivaizdu, kad turime daug ką patobulinti, nes dabartinis mūsų lygis dar yra per žemas kovoms aukštesniame divizione. Privalome pasiekti tokį lygį, kad patekę į aukštesnį divizioną jame pasirodytume kuo geriau. Ten mūsų lauktų Kroatija, Malta, Izraelis, Čekija ir Šveicarija, o su tokiais varžovais reikia demonstruoti maksimaliai gerą žaidimą. Šiuo metu ten lyderiauja čekai, o ant iškritimo ribos yra Izraelio regbininkai.

- Kaip vertinate Lietuvos rinktinės galimybes sugrįžti į Europos tautų taurės 2A divizioną?

- Tai yra realus siekis. Po pirmojo rato rungtynių nuo artimiausių varžovų esame atsiplėšę 11 taškų, tad nežinau, kas turėtų įvykti, kad mes šio tikslo neįgyvendintume. Grupės nugalėtoja iškart pelno teisę rungtyniauti aukštesniame divizione, o antrąją vietą užėmusi komanda dėl tokios teisės turi kautis su priešpaskutinėje aukštesnio diviziono vietoje likusia komanda.

- Kokią įtaką Lietuvos regbiui daro mūsų sportininkus treniruojantys užsienio specialistai?

- Iš stiprių regbio valstybių į Lietuvą patirtimi pasidalyti atvykę užsienio specialistai yra tikriausiai pats geriausias faktorius, koks tik yra buvęs per visą mūsų šalies regbio istoriją. Tai, kad Lietuvos rinktinę šiuo metu treniruoja vienai aukščiausių pasaulyje lygų atstovaujantis treneris iš Pietų Afrikos Respublikos Ntandas Manijošas (Ntando Manyosha), atveria sportininkams didžiules galimybes tobulėti. Su jo atėjimu pasikeitė viskas: treniruočių sistema, rinktinės žaidimo braižas... Nenoriu sakyti, kad Lietuvos treneriai yra blogi - tiesiog jiems, kaip ir žaidėjams, dar reikia labai daug dirbti, tobulėti. O N.Manijošas ir atvyko su ta intencija, kad savo žinias perduotų mūsų žaidėjams bei treneriams. Pajėgių užsienio specialistų žinios labai praverstų ir Lietuvos klubams.

 - Esate Lietuvos regbio-15 rinktinės kapitonas. Šios pareigos - daugiau garbė, įvertinimas ar įpareigojimas?

- Rinktinės kapitono pareigos man buvo patikėtos vos prieš kelias savaites. Kaip kapitonas debiutavau varžybose su Latvija. Kapitono pareigos pirmiausia yra labai didelė atsakomybė, nes kapitonas yra ne vien žaidėjas, bet ir tiesioginis trenerio asistentas aikštėje. Šias pareigas einantis sportininkas turi nepriekaištingai žinoti visus derinius, strateguoti komandos veiksmus atakų metu. Treneris į aikštę juk neišbėgs - jo nurodymus komandos draugams turiu perdavinėti aš.

- Ar neapmaudu, kad į profesionalų regbį siekiantis prasibrauti mūsų šalies jaunimas Lietuvoje tokios galimybės neturi, o šią svajonę įgyvendinti gali tik regbio akademijose užsienyje?

- Galimybė mokytis regbio akademijose Pietų Afrikos Respublikoje ar Didžiojoje Britanijoje yra labai gera, nes dar prieš 3-4 metus mes apie tai net negalėjome svajoti. Dabar ten išvykę 18-mečiai įgis ir aukštąjį mokslą, ir regbio žinių, padėsiančių siekti profesionalo karjeros. Kada tokias sąlygas turėsime Lietuvoje? Kai pasikeis valstybės investicijų politika, šiuo metu orientuota remti tik vieną sporto šaką. Reikia rodyti stabiliai aukštus rezultatus ir išlaukti, kol išmuš ir regbio valanda. Tačiau kol kas Lietuvos regbio-15 rinktinei tapti profesionalia komanda būtų labai sudėtinga. Kur kas realesnė tokia tikimybė regbio-7 rinktinei. Regbis-7 yra olimpinė sporto šaka, o mūsų šalies rinktinė pernai pateko į Europos „Grand Prix“ pirmenybes, kuriose teks susigrumti su geriausiais Senojo žemyno regbininkais. Pirmas šių pirmenybių turas Prancūzijoje prasidės jau kitą mėnesį, o mūsų pogrupyje bus tokios šalys kaip Velsas, Prancūzija, Belgija. Ten jau tikrai bus ką veikti.

- Gal Lietuvoje didesnį dėmesį ir reikėtų sutelkti į regbio-7 pirmenybes?

- Dabar ir bandoma tai daryti. Bet šiaip pasaulyje regbis-15 yra daug populiaresnis už regbį-7. Pagal žiūrovų susidomėjimą ir rėmėjų skaičių regbio-15 pasaulio čempionatas yra trečias renginys po vasaros olimpiados ir pasaulio futbolo čempionato.

- Kas lemia, kad tarp profesionalių pasaulio regbininkų tėra vos vienas kitas Lietuvos atstovas?

- Profesionaliai regbį žaidžia ir iš to gyvena tik du mūsų šalies atstovai - Prancūzijoje rungtyniaujantis Karolis Navickas ir Ignas Darkintis, žaidžiantis Jungtinėje Karalystėje. Yra žaidėjų, kurie žaidžia Anglijos klubuose, tačiau pagrindinį atlyginimą gauna dirbdami kitus darbus. Jungtinėje Karalystėje besimokantiems Jonui Mikalčiui ir Dovydui Taujanskui apmokėtos studijos koledže, nekainuoja pragyvenimas, jiems mokamos stipendijos. Baigę studijas koledže jie greičiausiai papildys profesionalių sportininkų gretas. Šiuo metu dar penki jauni žaidėjai yra išvažiavę į Pietų Afriką. Jie ten žaidžia regbį mokydamiesi mokyklose, kurių kiekviena turi bent po tris regbio komandas. Paskui jie studijuos Pietų Afrikos universitetuose, regbio akademijose. Lygis ten - gana aukštas, todėl po 4-5 metų, kai sugrįš išvažiavusieji, mes turėsime labai stiprią rinktinę. Rungtyniaujant Lietuvoje tokių galimybių tobulėti nėra. Čia dominuoja du Šiaulių klubai - „Vairas - Kalvis“ ir „BaltRex - Šiauliai“, tad per metus būna vos 3-4 aukšto lygio varžybos. Užsienyje tiek pat aukšto lygio varžybų būna per mėnesį.

- Pernai „Baltrex - Šiauliai“ nutraukė ilgus metus trukusį „Vairo - Kalvio“ viešpatavimą Lietuvos čempionate, triumfavo Lietuvos ir Baltijos regbio-7 čempionatuose. Lengviau iškovoti titulą ar jį apginti?

- Rungtynės su „Vairu - Kalviu“ visuomet būna rinktinės lygio varžybos. Abiejų komandų meistriškumas yra panašus, todėl intriga išlieka iki paskutinių susitikimo minučių. Pernai mes įrodėme savo pranašumą, laimėjome visus įmanomus titulus, šiemet bandysime juos apginti. Žinoma, titulą sunkiau apginti nei iškovoti. Tačiau „Vairas - Kalvis“ yra įrodęs, kad čempionų titulą savo rankose išlaikyti įmanoma ir daug metų iš eilės. „Baltrex - Šiauliai“ šiemet pavyko suburti jauną ir labai stiprią komandą, tad sieksime padaryti tą patį, kas jau yra pavykę ir „Vairui - Kalviui“. Šį savaitgalį su „Vairu - Kalviu“ greičiausiai žaisime net du kartus - šeštadienį Lietuvos regbio-15 taurės pirmenybėse, o sekmadienį mūsų keliai turėtų susikirsti Lietuvos regbio-7 čempionato pirmajame ture Panevėžyje.

- Jūs pats ne tik žaidžiate, bet ir treniruojate vaikus. Ar noriai juos semtis regbio paslapčių išleidžia tėvai?

- Tėvai, prisižiūrėję įvairių vaizdelių internete, aišku, šiek tiek prisibijo dėl atžalų saugumo. Tačiau traumų tikimybė vaikų regbyje yra lygiai tokia pati kaip ir vaikų krepšinyje ar futbole, o gal dar net ir mažesnė. Treniruoju dvi grupes - 15-mečius bei 12-13 metų jaunuosius regbininkus. Pats sportuoti pradėjau būdamas 9-erių. Regbis yra pirmoji ir vienintelė mano kultivuota sporto šaka, jis man tiesiog įaugęs į kraują. Dauguma atėjusių į regbio treniruotes su šia sporto šaka draugauja ilgus metus. Regbis nesunkiai perprantamas ne tik vaikams, bet ir suaugusiesiems, iki pažinties su regbiu užsiiminėjusiems kitomis sporto šakomis.

Parengta pagal dienraščio „Respublika“ priedą „Sporto gyvenimas“