Europos žmonių, gyvenančių persodintų organų dėka, ir dializuojamųjų federacijos sporto žaidynėse Zagrebe Lietuvos atstovė laimėjo sidabrą!
Vakar žaidynėse dalyvavusi Lietuvos atstovė Irma Juodienė, 11 metų gyvenanti su persodintu, mamos dovanotu inkstu, mini maratono (3 km) rungtyje laimėjo antrąją vietą. Tai pirmasis medalis, kurį iš tarptautinių transplantuotųjų žaidynių laimėjo Lietuvos atstovas. „Bėgti buvo sunku dėl Zagrebe tvyrančio 42 laipsnių karščio“, – sakė moteris, – tačiau rezultatu esu patenkinta“. 3 km Irma nubėgo per 15 minučių.
Lietuvos asociacija „Gyvastis“, jungianti žmones, gyvenančius persodinto inksto, širdies, kepenų, plaučių dėka, arba tuos, kurie laukia transplantacijos, jau 18 metų priklauso Europos inkstų ligomis sergančių pacientų federacijai. Per pastaruosius keletą metų „Gyvastis“ tapo ir Pasaulio bei Europos transplantuotųjų žaidynių federacijų nare.
Tokių žaidynių tikslas – parodyti visuomenei, kad žmonės su persodintomis širdimis, inkstais, kepenimis, plaučiais gali gyventi visavertį gyvenimą, padėkoti donorų šeimos nariams bei gyviems donorams, dovanojusiems kam nors iš artimųjų inkstą arba dalį kepenų, taip pat atkreipti dėmesį į organų donorystę.
Lietuvos asociacija „Gyvastis“, pagerbdama donorus, išreikšdama pagarbą jų šeimos nariams priėmusiems sunkų sprendimą, primena, kad sunki liga, kai vienintelė galimybė gyventi yra kokio nors organo transplantacijos, gali ištikti kiekvieną. Pavyzdžiui, žaidynėse dalyvavusią Irmą inkstų nepakankamumas ištiko po gripo komplikacijos. Todėl organų donorystės propagavimas – vienas svarbiausių „Gyvasties“ tikslų.
Irmai inkstą dovanojo mama. Statistika teigia, kad gyvo donoro inkstas geriau prigyja ir ilgiau „dirba“. Mamos dovana suteikė Irmai galimybę gyventi visavertį gyvenimą, auginti 13-metį sūnų Tomą, dirbti, vadovauti Lietuvos asociacijos „Gyvastis“ regioninei organizacijai „Kauno Gyvastis“ ir, žinoma, sportuoti. Nors Irma visada gyveno aktyviai – nuolat bėgiojo, plaukiojo ir kitaip sportavo, rengdamasi šioms žaidynėms ji kreipėsi į profesionalų trenerį Alfonsą Buliuolį.
Dalyvavimas žaidynėse – nepigus malonumas. Registracijos mokestis siekia 500-700 eurų, taip pat reikia susimokėti kelionės išlaidas, rūpintis apranga ir kt.
Daugelyje šalių transplantuotųjų žaidynėse dalyvaujantys sportininkai asmeniškai ieško rėmėjų. Lietuvoje verslas kol kas nelinkęs remti tokių iniciatyvų, todėl už visas žaidynių Zagrebe išlaidas Irma susimokėjo pati.
Pernai ir užpernai Lietuva pagal transplantacijas, skaičiuojant milijonui gyventojų, Europoje buvo maždaug 25-ta. Paskutinius penkerius metus pirmaujanti Kroatija kažkada taip pat gerokai atsiliko nuo kitų šalių. Išsikėlusi tikslą padidinti transplantacijų skaičių dabar Kroatija Europoje yra lyderė. Būtent dėl gerų rezultatų organų donorystės ir transplantacijos srityje Kroatija buvo pasirinkta šių metų žaidynių organizatore.
Šiuo metu Lietuvoje gyvena apie 700 žmonių po įvairių organų (daugiausia inksto – 610 pacientų) transplantacijų. 44-iems persodintos širdys, 2-iems – plaučiai, maždaug 40-čiai – kepenys.
Nacionalinio transplantacijos biuro duomenimis, šių metų liepos 31 d. kokio nors organo ar ragenos transplantacijos laukė 577 žmonės.
239 pacientai laukė inksto arba inksto-kasos komplekso, 23 – širdies, 3 – plaučių, 4 – širdies-plaučių komplekso, 56 – kepenų, 252 – ragenų transplantacijų. Iš jų – 18 vaikų.
Kasmet žmonių, kurių savi organai nustoja funkcionuoti, atsiranda apie 350.
Rašyti komentarą