Didžiausias regbininko noras - kovoti už Lietuvą

„Aš esu lietuvis“ - šiuos žodžius Mantvydas Tveraga interviu metu pakartojo ne kartą ir tikrai net ne du. Didžiąją gyvenimo dalį Italijoje praleidęs 31-erių vaikinas myli gimtinę ir didžiuojasi galėdamas vilkėti Lietuvos vyrų regbis-15 rinktinės marškinėlius, papuoštus Vyčiu. Tačiau visos istorijos grožį užgožia didžiulis „tačiau“. Kol kas regbininkas yra įstrigęs biurokratiniuose spąstuose ir negali atstovauti nacionalinei komandai. Ir nežino, ar dar kada galės.

Itališka karjera

Lietuvos vyrų regbis-15 rinktinėje M.Tveraga pirmą kartą pasirodė prieš pusantrų metų, nors kvietimų žaisti už nacionalinę komandą sulaukdavo ir seniau. 2016 m. rudenį M.Tveraga debiutavo Europos čempionato „Conference 1“ diviziono Šiaurės konferencijos rungtynėse išvykoje su Čekijos komanda. Šį mačą mūsiškiai pralaimėjo 6:15. Po to gimtosios šalies komandos garbę jis gynė 2017 m. pavasarį - 24:12 Panevėžyje įveiktas Liuksemburgas ir išvykoje 52:14 sutriuškinta Švedija. Tokia M.Tveragos atstovavimo šalies rinktinėje istorija.

„Tai buvo labai sunkus sprendimas. Juk regbį pradėjau žaisti Italijoje. Ta valstybė man regbyje viską davė. Tačiau mano šalis yra Lietuva. Nežinau, kiek kartų galėjau pakeisti pilietybę, ir mano mama tą galėjo padaryti, bet to nepadarėme. Mano širdis Lietuvoje. Italija mane atvedė į aukštą lygį regbyje ir būtų buvę negražu tiesiog jiems padėkoti ir pabėgti. Reikėjo atiduoti duoklę ir jiems. Tačiau dabar jau atėjo laikas, kai galiu kovoti už Lietuvą“, - 2016 m. rudenį „Sporto gyvenimui“ sakė M.Tveraga.

Italijoje, kaip jau rašėme, jis atsidūrė būdamas 8-erių. Regbininko karjera prasidėjo mažo Italijos miestelio Piačenzos komandoje. Vaikinui iš Lietuvos sekėsi labai gerai. Perspektyvus žaidėjas neliko nepastebėtas - būdamas 16-kos sulaukė kvietimo vykti į Paryžių ir ten demonstruoti savo sugebėjimus. Prancūzijoje vaikinas praleido trejus metus. Po to M.Tveragos karjera vėl pasisuko į Italiją, jis žaidė vienoje stipriausių šios šalies komandų „Petrarca Rugby“. Šiam klubui lietuvis atidavė septynerius metus. O 2016 m. nusprendė grįžti į Piačenzos komandą „Rugby Lyons“, kuri dabar žaidžia antroje pagal pajėgumą Italijos regbio lygoje. M.Tveraga yra šios ekipos kapitonas.

Per savo „legionieriaus“ karjerą M.Tveraga yra atstovavęs ir antrai Italijos rinktinei. Tiesa, dėl to keisti pilietybės jam nereikėjo. Mat norint atstovauti kitos šalies regbio rinktinei turi toje šalyje pragyventi 36 mėnesius.

Tačiau grįžkime į dabartį. Prieš savaitę Šiaurės konferencijos nugalėtoja Lietuvos rinktinė atkrintamosiose varžybose net 81:10 (45:5) sutriuškino Pietų konferenciją laimėjusią Maltos komandą ir iškovojo kelialapį į antrąjį pagal pajėgumą Europos čempionato divizioną - „Trophy“. 81 taškas yra mūsų šalies rinktinės rezultatyvumo rekordas. Dvikovoje Šiauliuose M.Tveraga vėl buvo su nacionaline komanda. Tiesa, jis nežaidė, o darbavosi trenerių štabe. Atsakymo į klausimą „kodėl“ reikia ieškoti 2009 m.

Tuomet M.Tveraga atstovavo „Italy A“ komandai, antrajai Italijos regbio rinktinei. Pagal tarptautinės regbio federacijos („World Rugby“) taisykles regbininkas gali atstovauti tik vienos šalies pagrindinei rinktinei. Štai dėl žodžio „pagrindinė“ ir prasidėjo visa painiava.

„Rungtynėse su Švedija turbūt kažkas pamatė, kad mums gerai sekasi ir paskundė, jog žaidžiu. Tad dabar negaliu žaisti Lietuvos rinktinėje, nes jau esu atstovavęs Italijos rinktinei, - pasakojo
M.Tveraga. - Aišku, nebuvo taip, kad mane pakvietė žaisti į Lietuvą, ir atlėkiau nieko neklausdamas. Kalbėjau ir su savo agentais, ir su Lietuvos regbio federacija ir su Italijos regbio federacija. Žaisti leido, juk neatėjau pats iš gatvės. Po to galimo skundo „World Rugby“ pradėjo tyrimą, mat neva tais metais, kai žaidžiau Italijos rinktinėje, ji buvo laikoma pagrindine.“

Nukentėjo ir klubas

Neseniai regbio pasaulį apskriejo skandalas, kai Ispanijos, Rumunijos ir Belgijos rinktinėse buvo „aptikta“ nelegalių žaidėjų. Tačiau, pasak M.Tveragos, absurdas, kad jie nebuvo tų šalių piliečiai, o jis Lietuvos pilietybę turi.

„Su manimi elgiasi kaip su kokiu afrikiečiu, kuris atvyko žaisti į Lietuvą, kad pagerintų komandos lygį. Man skyrė minimalią baudą, nes neva tai „niekas nieko nežinojo.“ Tačiau nežinoti nereiškia nebūti nekaltam. Štai į tokią situaciją mane „įkišo“, - pridūrė regbininkas.

M.Tveraga buvo diskvalifikuotas aštuonerioms rungtynės Piačenzos klube. O tai jam, kaip kapitonui, buvo skaudus smūgis.

„Čempionate turime apie 25 rungtynes. Aštuoneriose iš jų negalėjau padėti komandai. Ačiū Dievui, kad klubas mane gerbia, palaiko ir nieko nesakė. Juk galėjo paimti kontraktą, suplėšyti ir sakyti: „Ką čia išdarinėji. Čia ne mūsų kaltė, - kalbėjo M.Tveraga. - Šioje situacijoje dar yra daug klaustukų. Dažniausiai duoda aštuonias savaites diskvalifikacijos, tai man būtų buvę palankiau. Būčiau praleidęs kokius keturis mačus. Dabar man „iškrito“ 3,5 mėnesio. Buvo sunku grįžti į žaidimo ritmą.“

Pasak regbininko, šis sezonas buvo ypatingai sudėtingas. Į „vėžes“ klube jis grįžo likus dvejoms rungtynės iki pusfinalio, kuriame „Rugby Lyons“ patyrė nesėkmę.

„Žaidžiau gerai, tačiau ritmą pagauti po pertraukos buvo sunku. Ir dar, juk grįžau iškart į pusfinalį... Tačiau tai priklausė ne nuo manęs. Jei būčiau kažkam sudavęs smūgį ar įžeidinėjęs teisėją, suprasčiau. Tada žinočiau, kad esu pats kaltas, kvailai pasielgiau ir už tai turiu sumokėti. Dabar teko praleisti aštuonis mačus būnant kapitonu. O kapitonas komandai labai svarbus, visada turi būti su komanda. Kaip ir Šiauliuose, rungtynėse su Malta, kalbi su žaidėjais, padedi treniruotėse, o paskui negali eiti žaisti. Pragaras galvoje. Jautiesi nereikalingas, nors yra priešingai“, - teigė
M.Tveraga.

Tačiau regbininko likimas rinktinėje vis dar neaiškus.

„Nežinau, kada galėsiu, ir ar galėsiu, žaisti už rinktinę. Visi atsakymai paskęsta biurokratijoje. Taigi toliau reikės spręsti šią problemą. Juk esu lietuvis, esu gimęs Lietuvoje, kalbu lietuviškai. Čia dar ne pabaiga. Ir ačiū Dievui, kad ne pabaiga. Jei būtų pabaiga, vadinasi, niekada nebegalėčiau žaisti už Lietuvą. Suprantu, jei rinktinei atstovauja kitos šalies žaidėjas, bet aš juk lietuvis, noriu padėti komandai, kodėl reikėtų neleisti to daryti? Bet kada, jei tik galėčiau, mielai atvykčiau ir žaisčiau. Žinoma, smagu, kad ir be manęs rinktinė pasiekė nuostabių rezultatų, pateko į aukštesnį divizioną. Turime visas galimybes ten sėkmingai kovoti“, - teigė M.Tveraga.

Sportininkas apgailestavo, kad tokioje situacijoje kenčia ir Lietuvos regbis, nesuteikiama galimybė jam augti.

„Man sako, kad viskas gražu, tavo motyvacijos geros, bet ant popieriaus parašyta kitaip. Jei tu taip darysi, vadinasi, ir kiti galės taip daryti. Absurdas. Juk aš - lietuvis“, - pridūrė regbininkas.

Atiduoda sielą

Po įspūdingos pergalės prieš Maltą mūsų Nacionalinė regbis-15 komanda „World Rugby“ paskelbtame pasaulio rinktinių reitinge iš 35-os vietos pakilo į 34-ą. Tai - aukščiausia vieta Lietuvos regbio istorijoje. Mūsiškių sąskaitoje - 51,58 taško.

Pakilusi į aukštesnį divizioną Lietuvos rinktinė ten turėtų žaisti su Portugalijos, Olandijos, Čekijos, Šveicarijos ir Lenkijos komandomis.

„Lietuviai demonstruoja stiprų fizinį žaidimą. Lietuviai - dideli, greiti vyrai. Kuo labiau kyla mūsų rinktinės žaidimo lygis, tuo svarbesnėmis tampa standartinės fazės - grumtynės ir užribis. Ten prasideda visas žaidimas. Jei ten nelaimi kokybiškų kamuolių, negali žaisti. Ten daug technikos, reikia daug individualaus, fizinio darbo. Tai labai svarbu“, - kalbėjo M.Tveraga.

Pagerinus žaidimo kokybę standartinėse situacijoje galima ir aukštesniame divizione gerus rezultatus demonstruoti. Čia dar tik pradžia, įsitikinęs regbininkas.

„Neturime bijoti nieko. Iš tiesų lietuviai nieko ir nebijo. Prisiminkime mačą su Malta. Lietuviai nuo pirmų minučių parodė, kas čia šeimininkai. Pirmi 3-4 taškai labai svarbūs. Jie dažniausiai lemia tolesnę žaidimo eigą. Anksčiau išeidavome į aikštę ne tokie „kieti“. Po to būdavo sunku persverti rezultatą. Tai vyksta visose sporto šakose. Tik regbyje gal kažkiek daugiau, nes tai - fizinis sportas“, - pridūrė M.Tveraga.

Regbininkas atviravo, jog „naujos pareigos“ rinktinės rungtynėse Šiauliuose jam buvo labai skaudžios.

„Tai geriausias žodis apibūdinantis situaciją. Esu įpratęs žaisti. O dabar tiesiog palydžiu vyrus į mūšį. Skaudus jausmas. Tačiau vis tiek buvo smagu, kad galiu jiems bent kažkuo padėti, būti reikalingas. Žinoma, padėjau tik žodžiais. Jie viską atidavė, viską padarė. Labai sunku, kai pats negali žaisti. Tačiau, ką padarysi, visokių situacijų būna gyvenime. Kartais būna laikas išeiti, kad grįžtum dar stipresnis“, - sakė M.Tveraga.

Atsakymo, ar sunkiau buvo susitaikyti su diskvalifikacija klube, ar negalėjimu žaisti rinktinėje, nėra. Regbininko teigimu, tiesiog klubui jis turi didelius įsipareigojimus.

„Tačiau man patinka atsakomybė. Tada žmonės manimi tiki, tiki mano darbu. Vienas treneris man yra pasakęs žodžius, kurių nepamiršiu: „Sportininkas niekada nebus teisiamas dėl savo praeities, tik dėl dabarties“. Ir tai yra teisinga. Galbūt praeityje esi visko pridaręs ir to nebepakeisi. Tik dabar gali kažką daryti, kurti, keisti“, - pridūrė M.Tveraga.

Nors apie žaidėjo karjeros pabaigą jis dar negalvoja, bet trenerio licencija tuoj bus jo kišenėje. Pasak M.Tveragos, trenerio darbas įdomus. Čia svarbiausia komunikacija, kito žmogaus supratimas.

„Baigus karjerą galbūt ir trenerio darbas Lietuvoje būtų viena iš galimybių. Visada sakiau, jei galėsiu padėti, būtinai padėsiu. Šiauliuose man parodė stadioną, klubus. Tas Lietuvos regbio bendruomenės noras, meilė, aistra, kurią jie įdeda į darbą, žavi. Esu matęs ir priešingą variantą, kai žmonės turi daug galimybių, bet nieko nedaro. Čia žmonės tiesiog myli tai, ką daro. Kai neturi tikslo, būna sunku. Čia regbininkai turi tikslą, myli Lietuvą, kovoja dėl jos. Jie tiki tuo, ką daro. Tai svarbiausia. Iškart gali matyti, jei žmogus kažką daro tik dėl pinigų, dėl žinomumo. Italai sako: „Dirba atiduodamas sielą“. Šis posakis tinka lietuviams. Ir Lietuvos regbio klubai, ir rinktinė atiduoda save visą. Visada kovoja iki paskutinio kraujo lašo. Tavo mirtis - mano gyvenimas, tavo gyvenimas - mano mirtis“, - sakė M.Tveraga.