Bronislavas Vyšniauskas: "Jei neskatinsime sportininkų, galime juos prarasti"

Praėję 2014 metai Lietuvos sunkiosios atletikos federacijai (LSAF) buvo išties išskirtiniai: pirmą kartą šalies istorijoje į Klaipėdą parvežti pasaulio suaugusiųjų čempionato medaliai, taip pat metų pabaigoje puikiai pasirodyta Europos jaunimo iki 23 metų čempionate. Visa tai gali sužibėti dar ryškesnėmis spalvomis, jei Klaipėdos sunkiosios atletikos atstovai šį mėnesį triumfuos viename svarbiausių kasmetinių Lietuvos sporto renginių - geriausių šalies sportininkų apdovanojimuose.

Tai padaryti itin realūs pretendentai yra pasaulio sunkiosios atletikos prizininkas Aurimas Didžbalis ir jo treneris Bronislavas Vyšniauskas.

Kūno kultūros ir sporto departamento (KKSD) ir Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) kartu su Lietuvos sporto žurnalistų federacija (LSŽF) rengiamuose 2014 metų Lietuvos sporto apdovanojimuose A. Didžbalis pretenduoja tapti garbingiausios šių rinkimų "Metų sportininko" nominacijos laureatu, o B. Vyšniauskas gali būti pripažintas geriausiu Lietuvos treneriu.

Tai, kad klaipėdiečiai yra tarp šių garbingų nominacijų kandidatų - jau puikus pasiekimas, tačiau mes visi galime prisidėti prie to, kad Klaipėdos miestas ir jo sportininkai būtų pripažinti pačiais geriausiais.

Už šiuos klaipėdiečius iki sausio 15 dienos galime balsuoti (reikia spustelėti ant žvaigždutės) kiekvienas iš mūsų interneto svetainėje: www.sportoapdovanojimai.lt. Nepagailėkime dėmesio savo miesto atstovams.

Priminsime, kad A. Didžbalis "Metų sportininko" nominacijoje varžosi kartu su visaginiečių irkluotoju Jevgenijumi Šuklinu ir imtynininku iš Tauragės Edgaru Venckaičiu.

Visi jie šiemet pasaulio čempionatuose iškovojo bronzos medalius, tačiau A. Didžbalio (iki 94 kg) pranašumas yra tas, kad jis iškovojo ne tik dvikovės (399 kg) bronzos medalį, bet ir rovimo rungtyje (185 kg) pelnė sidabro medalį. Klaipėdietis savo svorio grupės pasauliniame reitinge pakilo į antrąją vietą.

Šioje svorio kategorijoje dalyvavo 38 sportininkai, tad Aurimas pranoko net 35 dalyvius.

A. Didžbalis perrašė Lietuvos sunkiosios atletikos istoriją - iki tol tokio pasiekimo Lietuvos sunkiaatlečiai nebuvo pasiekę.

A. Didžbalis buvo pripažintas geriausiu 2014 metų Lietuvos universitetų (kartu su J. Šuklinu surinko vienodai balsų), Klaipėdos universiteto (KU) ir Klaipėdos miesto sportininku.

Galima sakyti, kad kelialapis į 2016 metų Rio de Žaneiro (Brazilija) olimpines žaidynes - A. Didžbalio kišenėje, tačiau Lietuvos sunkiaatlečių tikslas, kad į olimpiadą vyktų 3-4 atletai, tad 2015 metai - itin svarbūs.

Nenuostabu, kad geriausio Lietuvos metų trenerio nominacijoje mirga A. Didžbalio ugdytojo B. Vyšniausko pavardė. Jis šiuose rinkimuose konkuruoja su Lietuvos krepšinio rinktinės treneriu Jonu Kazlausku ir plaukimo treneriu Žilvinu Ovsiuku.

Nereikia pamiršti, kad daugiau nuoširdžių liaupsių B. Vyšniauskas vertas ir už kitą svarbų 2014 metų pasiekimą - savo auklėtinio Žygimanto Stanulio Kipre iškovotą Europos jaunimo (iki 23 metų) vicečempiono titulą. Ž. Stanulis - taip pat itin realus pretendentas patekti į Rio de Žaneiro (Brazilija) olimpines žaidynes.

Dar vienas istorinis įvykis, jog 2014 metais Lietuvos jaunimo (iki 23 metų) rinktinė Europos čempionate Kipre iškovojo itin aukštą - šeštą komandinę vietą.

"Vakarų ekspresas" nusprendė apie praėjusius metus ir ateities planus pasikalbėti su B. Vyšniausku.

Treneri, Jums 2014 metai tikriausiai įsimins ilgam. Kaip manote, kas lėmė, kad pavyko pasiekti tokių puikių rezultatų?

Visų pirma, komandos narių disciplina - pareigingumas ir darbštumas. Kita vertus, gerai, kad Lietuvos miestų ir rajonų treneriai pasitiki manimi bei talentingus savo auklėtinius siunčia tobulintis į Klaipėdos sunkiosios atletikos centrą. Aš savo ruoštu stengiuosi, kaip sakoma, iš sportininkų išspausti visas sultis ar iškepti gerą pyragą. Džiugu, kad geranoriškai dirba ir perspektyviais atletais mūsų būrį papildo Marijampolės treneris Alvydas Kirkliauskas

Jums turbūt tikrai garbė, jog tiek Jūs, tiek Jūsų auklėtinis A. Didžbalis yra svarbiausių 2014 metų Lietuvos sporto apdovanojimų kandidatai?

Žinoma, labai malonu, kai tave kažkas pastebi. Ne paslaptis, kad malonus žodis visada paskatina ir pamalonina, o tiek mažai tų malonių žodžių vienas kitam pasakome. Nors sunkiaatlečiai kiekvienais metais į Lietuvą parveža ivairių spalvų medalių tiek iš Europos, tiek iš pasaulio čempionatų, kiek jų bevežtume, vis tiek jų maža. Tokia jau žmogiška prigimtis...

Jūs Klaipėdoje esate įkūręs puikią sunkiaatlečių mokyklą, kurioje sportuoja ir gyvena, maistu bei visomis gyvenimo sąlygomis yra aprūpinami geriausi Lietuvos sunkiaatlečiai. Juk sportininkams nuolat reikia vykti į varžybas, daug lėšų tenka pakloti maistui, sporto atstatymo priemonėms ir gyvenimo sąlygoms. Kaip pavyksta išgyventi?

Taip ir išgyvename. Vieni metai būna geresni, kiti - bėdnesni, bet negalime varyti Dievo į medį. Giliai širdyje tikime, kad šie metai bus ženkliai geresni. Galima sakyti, kad vieną olimpinį kelialapį jau turime ir tikime, kad iškovosime jų ir daugiau. Viskas susiję: jei bus geresnis finansavimas, tada ir pasiruošimo lygis bus kitoks, tada galėsime svajoti apie gausesnį kiekį medalių.

Kaip vertinate tai, kad sporto šakų prizininkai, kurių Europos ir pasaulio čempionatai vyksta kasmet, gauna tik 50 procentų premijos? Ar tai nėra absurdiška?

Vertinu labai blogai. Juk tiek mes tų prizininkų ir teturime. 2014 metais iš individualių olimpinių sporto šakų pasaulio prizininkais tapo tik trys atstovai: irkluotojas Jevgenijus Šuklinas, imtynininkas Edgaras Venckaitis ir sunkiaatletis Aurimas Didžbalis. Negi negalime tinkamai jų visų paskatinti?

Be to, anksčiau premijas gaudavo ir jaunimo atstovai, tapę pasaulio ar Europos prizininkais, tačiau pastaraisiais metais jaunimui premijos nebeskiriamos. Juk 20-23 metai - pats brandos amžius. Juk šis jaunimas ir yra rytojaus olimpietis ar net olimpinis čempionas. Mes, 5-6 metus investavę į tokį sportininką, kalbu apie maitinimą, treniravimą, vežimą į varžybas ir panašiai, jei neskatinsime jo pergalių premijomis, galime jį tiesiog prarasti. Tai valstybės investicijos, tačiau baigęs mokslus jis gali tiesiog parodyti nugarą. Sportininkui taip pat reikia gyventi, kurti šeimą, o ką daryti, kai nėra pinigų? Tada sportininkas yra priverstas dirbti, kad išgyventų, ir tiesiog meta sportą. Tarkime, kaimyninės Latvijos atstovai, tapę Europos ar pasaulio prizininkais, gauna premiją, taip pat stipendiją. Tokiu būdu sportininkus lengviau išlaikyti - tai skatina siekti dar aukštesnių rezultatų. O ką gali padaryti alkanas sportininkas? Atvirai pasakius, dėl mažo skatinimo esame praradę būrį sportininkų, jie baigia mokslus ir tiesiog pasako "atia".

Kokie Jūsų artimiausi planai? Kokios laukia tarptautinės varžybos?

Balandžio mėnesį Gruzijoje laukia Europos čempionatas, spalio mėnesį Klaipėdoje vyks Europos jaunimo iki 20 ir iki 23 metų čempionatai, o lapkričio mėnesį JAV - pasaulio čempionatas. Būtent čia bus sudėti galutiniai taškai dėl olimpinių žaidynių kelialapių. Mums reikia užimti 24 komandinę vietą ir turėsime tris kelialapius. Mūsų sporto šaka yra vienintelė, kur kelialapius galima iškovoti tik komandai užėmus 24 vietą, o konkurencija yra didžiulė - dalyvauja daugiau nei 150 šalių.

2015 metų spalio 2-12 dienomis Klaipėdos lengvosios atletikos manieže vyks Europos jaunimo iki 20 ir iki 23 metų sunkiosios atletikos čempionatai. Ar sklandžiai vyksta pasiruošimas šioms varžyboms? Galbūt gimtojoje šalyje tarp prizininkų išvysime ne vieną Jūsų auklėtinį?

Pasiruošimas vyksta, tik dar neturime patvirtinę viso organizacinio komiteto. Tai planuojame padaryti artimiausiu metu.

PERRAŠĖ ISTORIJĄ. 2014 metų pabaigoje pirmą kartą šalies istorijoje pasaulio sunkiosios atletikos prizininku tapęs Aurimas Didžbalis pretenduoja tapti geriausiu metų Lietuvos sportininku. Tai paaiškės jau kitą savaitę. Eimanto CHACHLOVO nuotr.