Arsenijus Jefišovas: "Mano raktas į sveikatą - sportas"

"Nors metai bėga, tačiau aš jaučiuosi geriau, nei, tarkime, prieš maždaug dešimt metų. Nenoriu prisikalbėti, bet sveikata nesiskundžiu. Galiu drąsiai pasakyti, kad mano raktas į sveikatą - sportas. Nors ir nebedirbu treneriu, tačiau kaip vaikščiojau į sporto salę, taip ir vaikštau. Tik dabar nebe vaikus treniruoju, o mankštinu savo kūną", - šypsodamasis pasakojo A. Jefišovas.

Išugdė garsių sportininkų

Jubiliatas jaunystėje pats aktyviai lankė laisvųjų imtynių treniruotes, aštuonerius iš eilės metus (1969-1976 metais) Lietuvos laisvųjų imtynių čempionatuose neturėjo lygių, o nuo 1968 metų pradėjo dirbti laisvųjų imtynių treneriu.

Jis išugdė ir dabar Klaipėdoje laisvųjų imtynių treneriais dirbančius Sergejų Kasimovą, Vytautą Baltuonį bei Olegą Voitechovskį.

"Tuomet treneriu dirbau vienas ir, jei išvykdavau į varžybas, minėtieji auklėtiniai man padėdavo, pavaduodavo", - prisiminimais dalijosi A. Jefišovas.

Vėliau Klaipėdoje dėl reformos laisvųjų imtynių užsiėmimai buvo panaikinti ir A. Jefišovas jaunimą pradėjo mokyti sambo imtynių subtilybių.

Būrys jo auklėtinių tapo pasaulio ir Europos prizininkais, tarp jų - Mindaugas Laurinaitis (Europos vicečempionas), Romas Danilevičius (pasaulio jaunimo čempionas), Marius Rudnickas (Europos jaunimo prizininkas), Aivaras Macijauskas (Europos jaunimo vicečempionas), Vidas Pocius (Europos jaunimo pirmenybių bronzos medalininkas), Rostislavas Jefišovas (pasaulio jaunimo vicečempionas), Gintaras Katkus (kovinio sambo Europos prizininkas) ir kiti.

Apdovanojo prezidentė

Dėl Klaipėdos sporto reformos nuo 2014 metų Jums teko atsisveikinti su trenerio darbu, ar dėl to nėra skaudu? - pasiteiravome A. Jefišovo.

Žinoma, skaudu dėl vaikų, dėl jaunesnių sambo trenerių. Aš jau - garbaus amžiaus ir man jau buvo laikas eiti į užtarnautą pensiją, tačiau galėjo palikti jaunesnius trenerius, kam reikėjo naikinti Klaipėdoje sambo sporto šaką? Sporto reformos autoriai sakė: "Dirbkite toliau, imkite iš vaikų didesnį mokestį ir patys išsilaikykite." Bet tokiomis sąlygomis, kokias jie siūlė, išsilaikyti būtų buvę neįmanoma. Negi imsi iš vaikų po 100 ar daugiau litų, kai anksčiau būdavo simbolinis - 15 Lt mokestis. Tai nėra ta sporto šaka, kad už tokį mokestį pritrauktum šimtus vaikų. Vaikinai, kurie sambo treniruotes lankė daugelį metų, jaudinasi iki šiol. Apskritai reikia ne naikinti sporto šakas, o skatinti sportininkus, trenerius. Juk sportas ugdo valią, charakterį, vaikai yra užimti veikla, tad be reikalo nesišlaisto gatvėmis... Žodžiu, tai opi tema.

Visgi aš pats, išėjęs į užtarnautą pensiją, jaučiuosi psichologiškai ramiau, galiu daugiau laiko skirti sau. Keturis kartus per savaitę einu į sporto salę, daugiausiai treniruojuosi su treniruokliais, ant kilimo imtyniauti nebeinu.

Esate tarptautinės klasės sambo imtynių teisėjas. Jums teko teisėjauti net Maskvoje vykusiame Europos čempionate. Papasakokite apie šią savo patirtį.

Lietuvoje sambo varžybose teisėjauju ir iki šiol. Tiesa, pernai Taline dalyvavau ir Europos Sąjungos šalių čempionate. Man tai - hobis, proga susitikti su draugais, buvusiais kolegomis. Iš to pinigų neuždirbu, kadangi teisėjai patys turi atvykti į varžybas už savo lėšas, o už teisėjavimą gauname tik simbolinį uždarbį. Atmetus kelionės išlaidas, vis vien turi pridėti savo pinigėlių. Žinoma, kai vyksti į Europos čempionatus, tada viskas daug rimčiau, tada federacija organizuoja kelionę į varžybas.

2013 metais Lietuvos prezidentės Dalios Grybauskaitės buvote apdovanotas garbės raštu už indėlį į Lietuvos sportą. Turbūt tai vienas malonesnių prisiminimų?

Visada malonu, kai įvertina ir apdovanoja. Kai dirbi iš širdies, tada pasieki ir rezultatų. Taip yra ne tik sporte, bet ir gyvenime. Pamenu, kad tada prezidentė man pasakė: "Nesvarbu, ar tai olimpinė sporto šaka, ar ne, juk per apdovanojimų ceremoniją vis tiek į viršų yra keliama ta pati Lietuvos vėliava". Nereikia nuvertinti nė vienos sporto šakos.