Arnas Butkevičius dar neprarado vilčių vykti į Kiniją

Pirmą vasarą su Lietuvos rinktine leidžiantis Arnas Butkevičius drąsiai ir naudingai įsiliejo į komandos žaidimą draugiškose rungtynėse, bet realu, jog dėl didelės konkurencijos lengvojo krašto puolėjo pozicijoje 26-erių klaipėdietis taps pertekliniu žaidėju. Pats Vilniaus „Ryto“ atstovas mano, jog jo likimas pirmiausia priklauso nuo trenerio Dainiaus Adomaičio kuriamos žaidimo vizijos.

Po treniruotės Espo „Metro“ arenoje A. Butkevičius nenoromis išsiskyrė su kamuoliu: puolėjas vis leido ir leido tritaškius iš aikštės kampo. Lietuvos rinktinei sužaidus dvejas rungtynes Suomijoje kandidatų sąrašas veikiausiai vėl bus trumpinamas – vargu ar D. Adomaitis į paskutines repeticijas Pietų Korėjoje vešis visus 15 žaidėjų.

Mažai kas abejoja, jog laikas atsisveikinti artėja Žygimantui Janavičiui ir Eimantui Bendžiui, tuo metu paskutinis klaustukas vis dar slepia intrigą. 

A. Butkevičius nuveikė nemažai, kad jos būtų kuo daugiau. Praėjusiame sezone Europos taurės turnyre demonstruotą solidų žaidimą naujokas tęsė ir vilkėdamas rinktinės aprangą, nors jo galimybės pasireikšti buvo ir yra smarkiai apribotos.

Lengvojo krašto puolėjo pozicijoje D. Adomaitis dar turi Joną Mačiulį ir Edgarą Ulanovą, be to, prireikus šias funkcijas gali atlikti Mindaugas Kuzminskas bei Rokas Giedraitis.

Pastarasis, nepakvietus Artūro Milaknio ir išsiuntus iš stovyklos Adą Juškevičių, pirmiausia reikalingas kaip snaiperis.

Norint laimėti išlikimo kovą, A. Butkevičiui reikia išstumti vieną iš šių krepšininkų arba priversti D. Adomaitį laužyti nerašytą taisyklę, bylojančią, jog dvyliktukas sudaromas iš 7 perimetro žaidėjų ir 5 aukštaūgių.

Bet pastarąjį variantą mėgina užginčyti Martinas Gebenas – nors trečiasis komandos vidurio puolėjas turi vargo susidūręs su varžovais, anksčiau matytais tik per televizorių, smarkiai iš konteksto jis nekrenta.

Ir veteranas Paulius Jankūnas pastarosiose rungtynėse su Serbija pasistengė apginti savo pozicijas atakuodamas šimtaprocentiniu tikslumu bei surinkdamas 13 taškų. Tad D. Adomaitis bus priverstas priimti sprendimą, kurio vienaip ar kitaip neišeis pavadinti visiškai akivaizdžiu.

Mūsų komandos puolimo potencialas didelis, yra daug žaidėjų, galinčių užbaigti atakas. O aš, kaip visada, esu tas žaidėjas, kuris pats susiranda progų po atkovotų ar perimtų kamuolių.

Pats A. Butkevičius savo galimybių keliauti į pasaulio čempionatą Kinijoje nenurašo – gynybos specialisto žodžiais, jam vasara su rinktine dar nebaigta. „Tikėjausi susidurti su aukšto lygio žaidėjais, personalu, visa krepšinio virtuve. Šie lūkesčiai išsipildė su kaupu. Pamačiau, pasimokiau. O daugiau nieko neplanavau – neturėjau nusistatęs jokios datos, iki kurios būsiu su rinktine, tiesiog stengiausi dirbti kiekvieną dieną ir mėgautis buvimu komandoje. Šiaip ar taip, man ši rinktinės vasara dar nesibaigė“, – interviu Krepšinis.lt teigė puolėjas.

O jei tektų nuvykti ir į Kiniją, krepšininkas tvirtina neturėsiantis jokių rūpesčių dėl to, jog jo vaidmuo būtų epizodinis.

– Kaip manote, kas renkantis galutinę sudėtį turi didesnį svorį: žaidimas praėjusiame sezone ar pasirodymas rinktinės draugiškose rungtynėse bei treniruotėse? – Krepšinis.lt paklausė A. Butkevičiaus

– Manau, daugiausiai lemia trenerio įžvalgos, kas labiausiai reikalingas ir tinkamas jo sistemai, taip pat konkretūs varžovai, su kuriais bus žaidžiama pasaulio čempionato grupės varžybose.

Sezonas čia, manau, turi mažiausiai įtakos.

– Pirmuose kontroliniuose mačuose su ispanais efektyviai išnaudojote gautas minutes, bet dvikovose su serbais jos nutirpo. Galima spręsti, kad konkurencija lengvojo krašto puolėjo pozicijoje jums vis dėlto per didelė?

– Vienose rungtynėse su serbais žaidžiau, o kitose treneris turbūt norėjo pasižiūrėti, kaip klijuojasi pagrindiniai žaidėjai, pasitikrinti tuos, kurie žais lemiamomis akimirkomis. Savo vaidmens pernelyg nesureikšminu, suprantu, kad jei ir pateksiu į galutinę sudėtį, būsiu daugiau rotacijos žaidėjas. Tikrai neišgyvenu dėl savo padėties rinktinėje.

Mūsų komandos puolimo potencialas didelis, yra daug žaidėjų, galinčių užbaigti atakas. O aš, kaip visada, esu tas žaidėjas, kuris pats susiranda progų po atkovotų ar perimtų kamuolių.

– Lietuvos komanda dukart garbingai pasipriešino vienai pagrindinių čempionato favoričių Serbijai. Ar gali būti, kad ekipos yra skirtingose pasirengimo fazėse? Juk į sunkiausią grupę patekę lietuviai nuo pat pradžių privalės demonstruoti optimalią formą, tuo metu į finalą nusitaikiusiems serbams jos labiau gali prireikti vėlesniuose etapuose.

– Kai toks čempionato formatas, manau, kad nė viena ekipa negali sau leisti žiūrėti toli į priekį. Labai slidus reikalas: nepavyks vienos rungtynės, ir situacija jau gali smarkiai komplikuotis. Sunku pasakyti, kaip serbai į tai žiūri, bet mes tikrai ruošiamės jau pasaulio čempionato starte būti visiškai pasirengę.

– Pastarosiomis savaitėmis kone kasdien plaukė naujienos apie nuostolius būsimų varžovų gretose: jų turi ir Australija, ir Senegalas, ką bekalbėti apie Kanadą. Kaip reaguojate į netektis oponentų stovyklose?

– Komandoje pasidaliname tomis naujienomis, pasikalbame, bet kiek tai aktualu mums, labai nevertiname. Galbūt tik nusistebime, kad tiek daug žaidėjų atsisako atvykti. Nežinau, kodėl taip yra, Lietuvoje tokių problemų neturime.

Šeštadienį D. Adomaičio auklėtiniai Espe išmėgins jėgas su Rusijos nacionaline komanda, rungtynių pradžia – 19 val. tiesiogiai per TV3.

Sekmadienį tarpusavyje dar sužais suomiai ir rusai – beje, būtent pastarieji paskutiniame atrankos ture užkirto kelią Suomijai į pasaulio čempionatą.