Tai NATO generalinis sekretorius Andersas Foghas Rasmussenas pareiškė ketvirtadienį prasidėjusiame užsienio reikalų ir gynybos ministrų susitikime, kuriame tikimasi susitarti dėl 28 narius turinčio Aljanso vizijos artimiausiam dešimtmečiui.
„NATO esminė misija apsaugoti 900 mln. NATO šalių piliečių nuo atakų niekada negali pasikeisti, tačiau tai turi būti moderni gynyba nuo šiuolaikinių grėsmių“, – kalbėjo jis.
A. F. Rasmussenas paragino Aljansą pritarti planams kurti priešraketinės gynybos sistemą Europoje, turinčią apsaugoti nuo priešiškų šalių balistinių raketų.
„Grėsmė yra aiški, galimybės aiškios, o išlaidos pakeliamos“, – prieš susitikimą teigė NATO vadovas.
JAV gynybos sekretorius Robertas Gatesas prieš susitikimą žurnalistams teigė, kad dėl priešraketinės gynybos planų yra „platus sutarimas“.
Anot jo, išlaidos, kurių pareikalaus NATO narių sujungimas į bendrą tinklą, yra „gana nedidelės“ – jos galėtų siekti 85–100 mln. eurų.
Prancūzijos gynybos ministras Herve Morinas išsakė abejonę dėl šio plano, teigdamas, kad Paryžius norėtų daugiau informacijos apie tai, kiek sistema kainuos ir kaip ji veiks.
„Lieka daug technologinių ir finansinių neaiškumų“, – žurnalistams teigė jis.
Atominį ginklą turinti Prancūzija pabrėžia, kad „priešraketinis skydas gali papildyti branduolinius ginklus, tačiau ne juos pakeisti“.
Vokietija pirmą kartą signalizavo pritarsianti priešraketinės gynybos sistemai. „Iš principo priešraketinį skydą mes laikome gera idėja“, – Briuselyje sakė Vokietijos gynybos ministras Karlas Theodoras zu Guttenbergas.
Tačiau vyriausybė tai sieja su pažanga nusiginklavimo srityje. Berlynas nori, kad į strategiją būtų įtrauktas pasaulio be branduolinio ginklo tikslas, o priešraketinis skėtis taptų branduolinio bauginimo pakaitalu.
Nors Afganistano klausimas į susitikimo darbotvarkę įtrauktas nebuvo, apie jį kalbėti privertė pastarieji įvykiai. Ketvirtadienį Afganistane per bombos sprogimą žuvo dar trys NATO kariai, o bendras šiais metais žuvusių karių skaičius pasiekė 584.
A. F. Rasmussenas ir R. Gatesas gynybos ministrams teigė misiją Afganistane vertinantys „su atsargiu optimizmu“.
Tikimasi, kad kitą mėnesį Lisabonoje vyksiančiame viršūnių susitikime bus pritarta planams nuo 2011 metų liepos perduoti atsakomybę už saugumą afganų pajėgoms.
Ten taip pat bus pasirašyta strateginė koncepcija, pakeisianti 1999 metais pasirašytą dokumentą. Nors dokumentas dar nepaviešintas, manoma, kad jame bus kalbama apie XXI amžiaus grėsmes, tokias kaip kibernetinės atakos, „priešiškų“ valstybių raketos, terorizmas ir piratavimas Somalyje.
Gynybos ministrai taip pat išreiškė „stiprią paramą“ reformų paketui, kuriuo numatoma sumažinti NATO būstinių ir agentūrų skaičių, taip siekiant supaprastinti aljanso struktūrą ir padidinti efektyvumą.
Tuo pačiu metu A. F. Rasmussenas ir JAV pareigūnai paragino sąjungininkus per daug nemažinti nacionalinių gynybos biudžetų.
„Man nerimą kelia tai, kad kuo daugiau sąjungininkių mažins savo pajėgumus, tuo daugiau žmonių tikėsis, kad Jungtinės Valstijos užpildys atsiradusias spragas, nors ir mes susiduriame su finansiniais sunkumais“, – kalbėjo R. Gatesas.
Rašyti komentarą