Lisabonos sutartis kabo ant airiško plauko

Europos Sąjunga

Rytoj airiai balsuos referendume, kuris gali nulemti tolesnį Europos Sąjungos likimą.

Airija yra vienintelė ES narė, nutarusi ratifikuoti Lisabonos sutartį referendumu, o ne parlamente.

Lisabonos sutartis turi pakeisti daug neigiamų vertinimų sulaukusią ES konstituciją, kurią ypatingos skubos tvarka pirmieji ES ratifikavo Lietuvos seimūnai, tačiau vėliau atmetė Prancūzijos bei Olandijos piliečiai.

Neigiamas atsakymas airių referendume sugriautų viltis, jog pagaliau pasibaigs užsitęsę ginčai dėl ES struktūrų veiklos. Lisabonos sutartimi siekiama reformuoti 27 valstybių sąjungą, įvesti efektyvesnį valdymą, kurio labai reikia kovai su globalizacijos keliamais iššūkiais.

2001 metais airiai jau balsavo prieš Nicos sutartį - dar vieną reformų projektą. Tačiau į sutartį įtraukus deklaraciją, apibrėžiančią Airijos neutralitetą, po 16 mėnesių per antrąjį balsavimą airiai sutarčiai pritarė.

Šįkart būgštaujama dėl nedarbo, žemės ūkio, mokesčių ir religijos. Ir tai - nepaisant to, kad Airija, 1973 m. įstojusi į ES, gavo milžinišką paramą ir sugebėjo tapti viena labiausiai klestinčių Bendrijos narių.

Nuotaikas temdo staiga sulėtėjęs ekonomikos augimas, sukėlęs būgštavimus, jog "keltiškojo tigro" dantys šimpa. Žmonės nerimauja dėl savo finansinės ateities.

Paskutinės apklausos rodo, kad šalininkų ir priešininkų stovyklas skiria tik nedidelis tarpas.

"Ne" šalininkų padaugėjo iki 35-39 procentų. "Taip" žada tarti 30-42 procentai, o dar trečdalis iš 3.1 milijono rinkėjų iki šiol nėra apsisprendę.

Dauguma airių mano, kad sutartis per daug sudėtinga, todėl nesivargino jos perskaityti. Netgi airis ES vidaus rinkos ir paslaugų komisaras Čarlis Makryvis pareiškė, kad "nė vienas sveiko proto žmogus jos neskaitytų."

Visos pagrindinės politinės partijos remia sutartį. Jai pritaria ir įtakinga Airijos žemdirbių asociacija (IFA). Kaimo vietovėse, kur žmonės priklausomi nuo žemės ūkio, IFA yra labai įtakinga.

Tačiau referendumo rezultatai veikiausiai priklausys nuo rinkėjų aktyvumo. Nedidelis aktyvumas būtų parankus sutarties priešininkams.

Prancūzijos užsienio reikalų ministras Bernardas Kušneras vakar jau perspėjo Airiją dėl pasekmių atmetus sutartį. "Būtų labai labai labai nepatogu, jei negalėtume pasikliauti airiais, kurie patys labai pasikliovė Europos pinigais", - pridūrė ministras.

Pasak jo, Prancūzija, kuri nuo liepos perims vadovavimą Europos Sąjungai, vis tiek tęstų sutarties įgyvendinimą, bet tuo pačiu metu siektų įtikinti Airiją pakeisti nuomonę.

Džiugas Lukoševičius