Kokios yra Irano karinės galimybės?

Portalo BBC faktų tikrinimo komanda pabandė išsiaiškinti, kokios galingos yra Irano karinės pajėgos.

Kokio dydžio yra Irano kariuomenė?

Pasak Jungtinėje Karalystėje veikiančio Tarptautinio strateginių studijų instituto, šiuo metu Irano kariuomenėje tarnauja 523 tūkst. įvairaus rango asmenų, iš kurių 350 tūkst. reguliariojoje kariuomenėje ir bent 150 tūkst. Islamo revoliucijos gvardijoje.

Dar bent 20 tūkst. žmonių tarnauja minėtosios gvardijos jūrų pajėgose. Ši karių grupė valdo keletą ginkluotų pasienio patrulių laivų Hormuzo sąsiauryje, kuriame 2019 m. vyko ne viena su užsienio tanklaiviais susijusi konfrontacija.

Islamo revoliucijos gvardija taip pat kontroliuoja vidiniams neramumams skirtą savanorių „Basij“ dalinį, galintį mobilizuoti šimtus tūkstančių reikalingų kovotojų.

Minėtoji gvardija buvo įsteigta prieš 40 metų ginti islamiškąją sistemą Irane ir nuo to laiko tapo gan svaria karine, politine ir ekonomine jėga. Nors ji turi mažiau karių nei reguliari Irano kariuomenė, yra laikoma įtakingiausia karine jėga šalyje. 

Operacijos užsienyje

Kudso pajėgos, kurioms iki penktadienio vadovavo žuvęs generolas Qasemas Soleimani, atlieka slaptas operacijas užsienyje ir yra atskaitinga tiesiogiai aukščiausiajam Irano lyderiui ajatolai Ali Chamenėjui. Spėjama, kad šioms pajėgoms priklauso apie 5 tūkst. kovotojų.

Šios pajėgos buvo dislokuotos Sirijoje, kur suteikė karines konsultacijas Sirijos prezidentui Basharui al-Assadui ištikimoms pajėgoms ir apginklavo išvien su diktatoriumi kovojančias vietos šiitų grupuotes. Irake jie parėmė šiitų dominuojamą karinę organizaciją, kuri padėjo įveikti ISIS regione.

Vis dėlto, nepaisydamos to, JAV yra įsitikinusios, kad Kudso pajėgos turi kiek platesnį vaidmenį – aprūpinti finansavimu, mokymais, ginklais ir įranga organizacijas, kurias Vašingtonas laiko teroristinėmis grupuotėmis Artimuosiuose Rytuose. Tarp jų yra Libano „Hezbollah“ judėjimas ir Palestinos islamiškojo džihado organizacija.

Ekonominės problemos ir sankcijos gerokai suvaržė Irano ginkluotės importą, kuris ir taip buvo ganėtinai mažas, palyginus su kitomis regiono valstybėmis. Stokholmo tarptautinio taikos studijų instituto duomenimis, šios šalies gynybinės paskirties importas 2009–2018 m. prilygo tik 3,5 proc. to paties laikotarpio Saudo Arabijos gynybiniam importui.

Dauguma ginklų Iranui atkeliauja iš Rusijos, o likusi dalis – iš Kinijos.

Kiek galingos Irano raketos?

Atsižvelgiant į menkas, lyginant su pagrindiniais varžovais, oro pajėgas, Irano raketos yra pagrindinis šalies karinės galios atributas.

JAV gynybos departamento tyrimas įvardijo šios šalies raketų pajėgas didžiausiomis visuose Artimuosiuose Rytuose, kurias sudaro daugiausia trumpo ir vidutinio nuotolio raketos. Tyrime taip pat pastebima, kad Teheranas vysto ir kosmoso technologijas, kurios leistų kurti tarpžemynines ir daug toliau skriejančias raketas.

Tačiau ši ilgo nuotolio raketų programa Irano buvo pristabdyta 2015 m. kartu su kitomis užsienio valstybėmis pasirašyta branduoline sutartimi, bet gali būti bet kada atnaujinta, atsižvelgiant į niūrią minėtojo tarptautinio susitarimo ateitį.

Bet kuriuo atveju daugelis taikinių Saudo Arabijoje ir kitose Persijos įlankos šalyse yra kuo puikiausiai pasiekiami Irano trumpojo ir vidutinio nuotolio raketų, neatmetant galimybės, kad nesaugiai turėtų jaustis ir Izraelis.

Siekdamos kovoti su galima grėsme, praėjusių metų gegužę JAV regione įrengė „Patriot“ priešraketinės gynybos sistemas, galinčias atremti balistines ir kruizines raketas bei lėktuvus. 

Ar Iranas turi branduolinių ginklų?

Iranas šiuo metu neturi ir, bent pačios teigimu, nenori turėti jokios branduolinių ginklų programos. Tačiau ši šalis turi daugybę reikalingų elementų ir žinių kurti branduolinę ginkluotę.

Dar 2015 m. Baracko Obamos vadovaujama JAV valdžia spėliojo, kad Iranui trūksta tik 2–3 mėnesių, kad sukurtų pakankamai branduolinės medžiagos ginklui. Tais pačiais metais pasirašytas susitarimas tarp Teherano ir dar 6 pasaulio galingiausių valstybių įvedė tam tikrus apribojimus bei įleido į Iraną tarptautinius stebėtojus. Tačiau 2018 m. Donaldas Trumpas vienašališkai pasitraukė iš šio susitarimo.

Po JAV įvykdyto generolo Q. Soleimanio nukovimo Iranas pareiškė, kad jis nebesilaikys sutarties nuostatų, nors ir pasižadėjo toliau bendradarbiauti su JT branduolinių ginklų stebėsenos agentūra.

Nepaisydamas jau daugybę metų vykstančių sankcijų, Iranas sugebėjo išvystyti ir savo dronų pajėgas. Irake iraniečių dronai kovojant prieš ISIS yra naudojami nuo 2016 m., taip pat ne vieną kartą yra pažeidę ir Izraelio oro erdvę su iš Sirijos paleistomis skraidyklėmis.

Tačiau pavojingesnis šios Irano dronų programos aspektas yra tas, kad, pasak BBC gynybos ir diplomatijos korespondento Jonathano Marcuso, ši šalis savo turimą technologiją parduoda arba tiesiog perduoda savo sąjungininkams regione, kurie galiausiai gali pridaryti gan daug žalos.

2019 m. ataka su dronais ir raketomis pažeidė dvi Saudo Arabijos naftos perdirbimo gamyklas. JAV ir Saudo Arabija susiejo šias atakas su Iranu, nors Teheranas paneigė bet kokius ryšius su išpuoliu ir kaltę suvertė Jemene esantiems sukilėliams. 

Ar Iranas turi kibernetinių pajėgų?

Po 2010 m. vykusios milžiniškos kibernetinės atakos prieš Irano branduolinę infrastruktūrą šalis ėmė pati stiprinti savo kibernetines pajėgas.

Spėjama, kad Islamo revoliucijos gvardija turi savo atskiras kibernetines pajėgas, užsiimančias komerciniu ir kariniu šnipinėjimu.

2012 m. JAV apkaltino Iraną dėl virtinės prieš JAV bankus nutaikytų kibernetinių atakų, skirtų sutrukdyti prieigą prie jų interneto puslapių. 2019 m. JAV kariuomenė atskleidė, kad Teheranas savo šnipinėjimo operacijų metu taikėsi ir į kosmonautikos, gynybos, energetikos, telekomunikacijų ir natūralių išteklių kompanijas visame pasaulyje.

Tais pačiais metais kompanija „Microsoft“ taip pat atskleidė, kad grupė įsilaužėlių, kuri „kildinama iš Irano ir yra susijusi su Irano valdžia“, taikėsi pakenkti JAV prezidentinei kampanijai ir siekė įsilaužti į Amerikos politikų paskyras.