Kam skambina varpai? Europos Sajungai!

Tikrasis pavojus - nacionalinėms valstybėms

„ES yra iškilęs pavojus. Niekas negali pasakyti, ar ES egzistuos tokia forma po 10 metų, - interviu Vokietijos leidiniui „Die Welt“ sakė M.Šulcas. - ES dabar yra jėgų, kurios atitolina vienus nuo kitų. Privalome to vengti, nes pasekmės bus dramatiškos.“

Europos Parlamento pirmininkas išreiškė susirūpinimą dėl ES narių solidarumo stokos priimant pabėgėlius ir dėl kelių Europos rytinių šalių sprendimo statyti naujus barjerus pasieniuose.

„Daugelio vyriausybių grįžimas prie nacionalinio mąstymo yra mirtinas. Nė viena šalis negali viena susitvarkyti su iššūkiais, tokiais kaip migracija, klimato kaita, terorizmas, prekyba ir tarptautinis nusikalstamumas. Mes galime tai padaryti tik būdami kartu kaip ES, - kalbėjo M.Šulcas. - Alternatyva Bendrijai būtų nacionalizmo Europa, užtvarų ir sienų Europa - formulė, kuri praeityje ne kartą žemyną privedė prie katastrofos.“

Naujos tvoros

M.Šulco susirūpinimas turi pagrindo. Net Austrija vakar pradėjo pasienyje su Slovėnija statyti tvorą, nors dar neseniai tą darančias valstybes pati aršiai kritikavo. Beveik 4 km ilgio ir 2 m aukščio tvora Slovėnijos pasienyje iki Kalėdų bus baigta tverti. Taip šalis tikisi apsisaugoti nuo migrantų antplūdžio.

Dėl migrantų tvano tvoras Europoje tveria vis daugiau šalių: Vengrija, Serbija, Kroatija, Makedonija ir t.t.

Ir Suomija vakar ėmėsi papildomų priemonių prieš nelegalus. Ji sugriežtino migrantų iš Afganistano priėmimo kriterijus. Pabėgėlio statusas Suomijoje nebebus suteikiamas atvykėliams iš kai kurių Afganistano pietryčiuose esančių provincijų, nes jų gyventojams pavojus negresia. Anksčiau Suomija taip pat sugriežtino kriterijus pabėgėliams iš Irako ir Somalio.

Neapsikenčia ir graikai

O štai prie sienos su Makedonija esančio Graikijos Idomenio kaimo gyventojai ketina blokuoti autobusus su migrantais.

„Jeigu iki antradienio migrantai (tie, kuriems draudžiama kirsti Graikijos ir Makedonijos sieną) nepaliks kaimo, mes pasiryžę veikti, - žurnalistams sakė vietos bendruomenės pirmininkė Ksantula Supli (Xanthoula Soupli). - Mes neįleisime į Idomenį nė vieno autobuso. Tokia situacija negali tęstis. Mūsų kantrybė išseko.“

Pasak jos, pastaruoju metu kaimo gyventojai - jų yra apie šimtą, daugiausia garbaus amžiaus - dažnai susiduria su migrantų, nepriklausančių vienai iš trijų tautybių, kurių atstovams leidžiama kirsti sieną (sirai, irakiečiai ir afganai), įžūliu elgesiu.

„Iš pradžių nebuvo jokių problemų. Dabar mes priversti užšauti duris. Migrantai braunasi į kiemus, vagia vištas, degina kiemo baldus, kad sušiltų, - pasakojo viena iš kaimo gyventojų. - Iš pradžių padėdavome migrantams maistu ir drabužiais, bet mūsų jėgos išseko. Vieną dieną kaime buvo 9,5 tūkst. atvykėlių.“

Europos Parlamento vadovas M.Šulcas galėtų atvykti į nepatenkintų graikų kaimelį ir įtikinti vietos gyventojus, kad migrantus reikia pamilti.

Nacionalines valstybes išsaugoti norinčiuosius smerkia ne tik gerai apmokamo Europos Parlamento dauguma, bet ir piniguose besimaudančios Jungtinių Tautų organizacijos vadovai (skirti ne iš tų valstybių, kurias užklupo pabėgėlių nelaimė).

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“