Į Ukrainos teritoriją nusitaikė ne tik Rusija

Šalies Užsienio reikalų ministerija kreipėsi į Generalinę prokuratūrą ir Saugumo tarnybą su prašymu pradėti tyrimą dėl publikacijos laikraštyje „Karpatalija“. Jį leidžia Užkarpatės vengrų sąjunga. Incidentas kilo dėl to, kad leidinys pirmame puslapyje išspausdino Vengrijos žemėlapį, kuriame šiai šaliai buvo priskirta ir dalis Ukrainos teritorijų. Tai savo „Twitter“ paskyroje pranešė URM vadovo pavaduotojas Jevgenijus Božokas.

„Pirmajame „Karpatalijos“ puslapyje organizacija „Užkarpatės vengrų kultūros draugija“, greta lozungo „Vengre, pabusk!“, pateikė iliustraciją, kurioje Vengrijai priskirtos kai kurios Ukrainos žemės. Separatizmas“, - viešai piktinosi URM atstovas.

Leidinio „Evropeiskaja pravda“ duomenimis, Užkarpatės vengrų organizacijos lyderiai balotiruojasi artėjančiuose Aukščiausiosios Rados rinkimuose.

Liepos 16-ąją dabartinio Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio biuras pagrasino imtis priemonių, jeigu Vengrijos valdininkai be leidimo lankysis Užkarpatėje. Prezidento tarnybos teigimu, Vengrija, kaip draugiška valstybė, Ukrainoje artėjant rinkimams turėtų susilaikyti nuo tokių kelionių.

Diplomatinis Ukrainos ir Vengrijos konfliktas prasidėjo dar 2018-ųjų rugsėjį. Tuomet buvo paviešintas vaizdo įrašas, kuriame Vengrijos konsulato konsulas Užkarpatėje dalino vengriškus pasus ir juos paėmusius asmenis vertė prisiekti ištikimybę Vengrijai. Tik vėliau paaiškėjo, kad diplomatas dalino ne pasus, o dokumentų paketus, reikalingus pilietybei gauti. Nepaisant to, konsulas iš Ukrainos buvo išvarytas. Vengrija atsakė tuo pačiu veiksmu.

Vokietija ir Rusija pasisako prieš JAV dalyvavimą Ukrainos pokalbiuose

Vokietija ir Rusija atmeta Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio reikalavimą, kad pokalbiuose dėl ginkluoto konflikto Rytų Ukrainoje sureguliavimo dalyvautų JAV bei Didžioji Britanija. Vadinamasis Normandijos formatas pasiteisimo, Bonoje pabrėžė Vokietijos užsienio reikalų ministras Heikas Masas (Heik Maas) ir jo kolega iš Rusijos Sergejus Lavrovas.

V.Zelenskis siūlė, kad prie pokalbių dėl Minsko taikos susitarimo įgyvendinimo, kuriuose dalyvauja Vokietija, Prancūzija, Ukraina ir Rusija, prisijungtų ir JAV bei Didžiosios Britanijos atstovai.

S.Lavrovas ir H.Masas susitiko prieš šių metų „Peterburgo dialogo“ forumą. Šį 2001-aisiais įsteigė Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir tuometinis kancleris Gerhardas Šrioderis (Gerhard Schröder). Nuo tada jis vyko kasmet, išskyrus 2014-uosius, kai Maskva aneksavo Ukrainos Krymo pusiasalį.

H.Masas gyrė pažangą įgyvendinant Minsko taikos susitarimą. Sekmadienį turėtų įsigalioti paliaubos tarp Ukrainos vyriausybės ir Rusijos remiamų separatistų. Kartu jis kritikavo, kad rusiškų pasų dalijimas separatistinių teritorijų gyventojams neprisideda prie padėties deeskalacijos. S.Lavrovas atmetė kritiką ir sakė, kad negalima niekam uždrausti siūlyti savo šalies pasų.

Jis pakartojo Rusijos poziciją, kad konfliktą 2014 metais sukėlė „valstybės perversmas“ Kijeve, prie kurio prisidėjo ir ES. Ukrainos prezidentas V.Zelenskis kaltina Rusiją kariaujant karą su jo šalimi. Prorusiški separatistai kontroliuoja Ukrainą nuo 2014 metų. Tais pačiais metais Rusija aneksavo Krymą. Dėl to Vakarų šalys paskelbė sankcijas Rusijai, o Maskva paskelbė embargą tam tikroms prekėms iš Vakarų valstybių.

H.Masas dar kartą paragino Rusiją paleisti Rusijoje kalinamus Ukrainos jūreivius. Ukrainos konflikte dabar yra „konstruktyvaus indėlio momentas - iš beje iš visų pusių“, - pabrėžė Vokietijos ministras.