Gruzija balsavo už pokyčius. Ar jie įvyks?

Po­li­to­lo­gas, Tarp­tau­ti­nių san­ty­kių ir po­li­ti­kos moks­lų ins­ti­tu­to dės­ty­to­jas Vy­tis Jur­ko­nis sa­ko, kad po Gru­zi­jos par­la­men­to rin­ki­mų šios ša­lies atei­tis pri­klau­so nuo to, ar pre­zi­den­to Mi­chai­lo Saa­kaš­vi­lio bei jam iš­šū­kį me­tu­sio ir rin­ki­mus lai­mė­ju­sio mi­li­jar­die­riaus Bi­dzi­nos Iva­niš­vi­lio par­ti­jos ras bend­rą kal­bą.

Ru­si­ja vi­sa­da bus

Gru­zi­jos par­la­men­to rin­ki­mus lai­mė­jo mi­li­jar­die­riaus B. Iva­niš­vi­lio va­do­vau­ja­mas opo­zi­ci­nis ju­dė­ji­mas „Gru­zi­jos sva­jo­nė“, ku­ris su­rin­ko apie 55 pro­cen­tus bal­sų.

Nau­ja­sis ju­dė­ji­mas „Gru­zi­jos sva­jo­nė“ maž­daug 15 pro­cen­tų len­kia pre­zi­den­to M. Saa­kaš­vi­lio par­ti­ją „Vie­nin­ga­sis na­cio­na­li­nis ju­dė­ji­mas“, už ku­rį bal­sa­vo 40,2 pro­cen­to rin­kė­jų, pa­skel­bė rin­ki­mų ko­mi­si­ja, su­skai­čia­vu­si 97 pro­cen­tus bal­sų.

M. Saa­kaš­vi­lis pri­pa­ži­no sa­vo pra­lai­mė­ji­mą. Jis pa­reiš­kė, kad jo par­ti­ja trau­kia­si į opo­zi­ci­ją.

„Jei­gu abi par­ti­jos pa­si­rinks bend­ra­dar­bia­vi­mo ke­lią, tai bus di­džiu­lis vi­sos Gru­zi­jos lai­mė­ji­mas. Aki­vaiz­du, kad anks­čiau su­si­prie­ši­ni­mo tarp par­ti­jų bu­vo daug, ir vi­suo­me­nės nuo­tai­koms, ir vals­ty­bei jis bu­vo ža­lin­gas“, – tei­gė po­li­to­lo­gas.

B. Iva­niš­vi­lio praei­ties są­sa­jų su Ru­si­ja V. Jur­ko­nis ne­bu­vo lin­kęs su­reikš­min­ti. Pa­sak jo, aki­vaiz­du, kad Ru­si­ja steng­sis da­ry­ti įta­ką Gru­zi­jai, kad ir kas šio­je vals­ty­bė­je bū­tų val­džio­je.

„Ar tai bū­tų Iva­niš­vi­lis, ar tai bū­tų Saa­kaš­vi­lis, ar ki­tas po­li­ti­kas – Ru­si­jos veiks­nys Gru­zi­jo­je eg­zis­tuos vi­sa­da. Juk Ru­si­jos ka­riuo­me­nė vis dar de fac­to yra Gru­zi­jos te­ri­to­ri­jo­je. Bet ko­kia Gru­zi­jos val­džia su Ru­si­jos iš­šū­kiais su­si­durs“, – pa­brė­žė V. Jur­ko­nis.

Ša­liai teks siek­ti Eu­ro­pos drau­gys­tės

Po­li­to­lo­gas pa­žy­mė­jo, kad šie rin­ki­mai Gru­zi­jo­je yra pir­mie­ji ša­lies is­to­ri­jo­je, kai val­dan­čio­ji par­ti­ja de­mok­ra­ti­niu bū­du, o ne pro­tes­tais per­da­vė val­džią opo­zi­ci­jai.

„Nors ban­dy­ta pa­ro­dy­ti Gru­zi­ją kaip ne itin de­mok­ra­tiš­ką vals­ty­bę bei abe­jo­ti Gru­zi­jos rai­da, ši­tie rin­ki­mai pa­nei­gė mi­tus, ne­va Saa­kaš­vi­lis ir jo ap­lin­ka ban­do uzur­puo­ti val­džią. Da­bar di­de­lė at­sa­ko­my­bė guls ant „Gru­zi­jos sva­jo­nės“ par­ti­jos – ar jie bus at­vi­ri, lai­ky­sis sa­vo pa­ža­dų, o kar­tu ir su­ge­bės iš­lai­ky­ti tin­ka­mą, ne konf­ron­tuo­jan­tį san­ty­kį su nau­ją­ja opo­zi­ci­ja“, – kal­bė­jo V. Jur­ko­nis.

Po­li­to­lo­go tei­gi­mu, Gru­zi­ja tu­rė­tų ir to­liau siek­ti gi­les­nės in­teg­ra­ci­jos į Eu­ro­pą.

„Bent jau rin­ki­mų die­ną abi pu­sės aiš­kiai pa­sa­kė, kad eu­roin­teg­ra­ci­ja iš­lie­ka pa­grin­di­niu už­da­vi­niu. Iva­niš­vi­lis ir­gi nu­ro­dė, kad „Gru­zi­jos sva­jo­nė“ ti­ki­si konst­ruk­ty­vaus bend­ra­dar­bia­vi­mo su Saa­kaš­vi­lio ap­lin­kos žmo­nė­mis ir par­ti­ja. Ta­čiau jis – nau­jas vei­kė­jas, ir kaip jis elg­sis jo par­ti­jai tu­rint rea­lią val­džią, ar su­ge­bės su­val­dy­ti ga­na skir­tin­gus žmo­nes sa­vo par­ti­jo­je, ko­kius spren­di­mus priims par­la­men­tas, pa­sa­ky­ti tik­rai dar per anks­ti“ , – sa­kė V. Jur­ko­nis.

Lė­mė pi­ni­gai ir per­mai­nų al­kis

Kaip vie­ną pa­grin­di­nių B. Iva­niš­vi­lio per­ga­lės prie­žas­čių V. Jur­ko­nis nu­ro­dė itin di­de­lius fi­nan­si­nius iš­tek­lius, mes­tus rin­ki­mų kam­pa­ni­jai.

„Iva­niš­vi­lis – žmo­gus, tu­rin­tis dau­giau tur­to ir pi­ni­gų ne­gu vi­sas Gru­zi­jos me­ti­nis biu­dže­tas. Dė­ka pi­ni­gų bu­vo ga­li­ma vyk­dy­ti ak­ty­vią rin­ki­mų kam­pa­ni­ją, su­vie­ny­ti da­lį anks­čiau ga­na su­si­skal­džiu­sios ir su­si­prie­ši­nu­sios opo­zi­ci­jos“, – sa­kė jis.

Ki­ta svar­bi prie­žas­tis, anot po­li­to­lo­go, – žmo­nių no­ras ma­ty­ti per­mai­nas bei po­ky­čius.

„M. Saa­kaš­vi­lis bei jo par­ti­ja val­džio­je jau yra be­veik de­šimt­me­tį ir žmo­nėms na­tū­ra­liai no­rė­jo­si po­ky­čių. Ne­ga­li­ma pa­neig­ti M. Saa­kaš­vi­lio pa­sie­ki­mų, bet ir ne vi­si žmo­nių lū­kes­čiai bu­vo iš­pil­dy­ti. Ži­no­ma, tam yra ir la­bai ob­jek­ty­vių prie­žas­čių, kad ir ka­ras su Ru­si­ja 2008 me­tais. Var­gu ar to­kio­mis ap­lin­ky­bė­mis įma­no­ma to­ly­gi plėt­ra ir kryp­tin­gas po­li­ti­kos kur­sas, juo la­biau kad, pa­vyz­džiui, ženk­liai su­ma­žin­ti skur­dą, ypač re­gio­nuo­se, yra tik­rai dau­giau nei de­šimt­me­čio už­duo­tis“, – tei­gė V. Jur­ko­nis.