Pavyzdinis klaipėdiečio kelias: nuo ašarų iki rinktinės švyturių

"Vakarų ekspresas" nusprendė pakalbinti ir daugiau apie šį žaidėją sužinoti iš pirmojo trenerio Lino Kaziulionio, tėvelių Raimondo ir Virginijos Butkevičių ir žmonos Lauritos lūpų.

Visi jie papasakojo šiltų vaikystės prisiminimų, pasidalijo smagiomis paauglystės laikų ir skambiausių sporto pergalių akimirkomis. Pateikti ir širdį užplūdę įspūdžiai iš tolimosios Kinijos.

Vaikystėje - ašaros ir noras žaisti futbolą

Arno tėvelis Raimondas Butkevičius pamena, kai dar septynerių metukų nesulaukusį sūnų nuvedė į Vlado Knašiaus krepšinio mokyklą pas trenerį Liną Kaziulionį. Šis krepšinio strategas kaip tik rinko 1992 metais gimusių vaikų grupę.

"Gerai pamenu, kad buvo rugsėjo mėnesio pirmosios dienos. Jam buvo šešeri metukai, o gimtadienis - spalio 22 dieną. Jis nuo pat pirmų dienų daug dirbo, tad viską pasiekė ne išskirtinio talento, o būtent juodo darbo, užsispyrimo ir disciplinos dėka", - "Vakarų ekspresui" sakė Lietuvos vyrų rinktinės nario tėvelis.

ŠEIMA. Arnas Butkevičius su šeima - tėveliais, seneliais ir žmona. Visi jie šiltai palaiko Lietuvos rinktinės žaidėją.

- Dar į atmintį įstrigo ir tai, kad dieną prieš vedant Arną į pirmąją krepšinio treniruotę man paskambino krikštasūnio tėvelis ir sako: "Rytoj vedu savo sūnų į futbolo treniruotes" ir pasiūlė eiti kartu. Norėjo, kad pusbroliai kartu lankytų futbolo treniruotes, bet aš atsakiau: "Jau sutariau su treneriu Linu Kaziulioniu, girdėjau, kad jis yra geras treneris, ir savo planų nebekeisiu." Pats likimas viską sudėliojo į savo vietas", - džiaugėsi R. Butkevičius.

Jam antrino ir žmona, Arno mamytė Virginija: "Pamenu, kad buvo ir trumpa abejonės akimirka: Arnui jau buvo septyneri metukai ir kartą jis namuose pradėjo verkti, sako: "Nebenoriu lankyti krepšinio, noriu žaisti futbolą." Tačiau aš jį nuraminau ir pasakiau, kad dar pabandytų ir nieko nekeistų. Pavyko gražiai sutarti", - 20-ies metų senumo istoriją prisiminė Arno mamytė.

Raimondas šyptelėjo ir tarė: "Aš to nežinojau. Turbūt neišdrįso tai tėčiui pasakyti. Dabar jis džiaugiasi, kad pasirinko krepšininko kelią ir mums dėkoja."

Arnas iki 2002 metų augo Debreceno gatvėje, kur kiemo draugai dažniau žaidė futbolą, vėliau šeima persikraustė į Kalotę.

VAIKYSTĖJE. Arnas Butkevičius, kai jam buvo devyneri metai.

"Kai gyvenome Debreceno gatvėje, krepšinio kieme niekas nežaidė. Arnas krepšinį žaidė krepšinio mokykloje, dar su draugu nuolat treniravosi ir individualiai šalia piliavietės esančioje sporto salėje. Pamenu, kad dar senu telefonu draugas buvo nufilmavęs pirmąjį Arno dėjimą į krepšį. Tada sūnui buvo gal 14-15 metų", - pasakojo Raimondas.

Tėtis prisimena ir tai, kad savo darbo kieme buvo pastatęs krepšinio stovą ir kartkartėmis su sūnumi pamėtydavo baudos metimus.

"Aš pats iki kariuomenės lankiau lengvąją atletiką. Su krepšiniu susijęs nebuvau, bet Lietuva gi krepšinio šalis - visi mėgsta pamėtyti į krepšį ar mėgėjiškai pažaisti tarpusavyje", - aiškino Raimondas.

Gimė olimpiniais metais

Arno mamytė teigė, kad tiek vaikystėje, tiek paauglystėje Arnas visada buvo geras ir disciplinuotas sūnus.

"Visada laikėsi režimo. Mokykla, miegas, treniruotės, pamokų ruošimas ir panašiai. Nieko versti per prievartą tikrai nereikėjo, pats buvo pavyzdingas ir atsakingas. Niekada neturėjome jokių problemų ir mokykloje. Vakarais anksti eidavo miegoti, tad dėl jo jaudintis niekada nereikėjo", - džiaugėsi krepšininko mama.

Tėtis akcentuoja ir tai, kad profesionalumo sporte siekiantiems jaunuoliams reikia ir daug aukoti.

"Juk tokie vaikai ir paaugliai, galima sakyti, dėl sporto aukoja savo gražiausius metus. Klasės draugai savaitgaliais važiuoja į ekskursijas ar šiaip pramogauja, o tu turi važiuoti į krepšinio turnyrą ar treniruotes. Arnas niekada nepraleisdavo treniruočių, tad "nuplaukė" ir daug pramogų. Jis visada buvo darbštus lyg arkliukas", - gerąją sūnaus savybę įvardijo tėtis.

Raimondas lyg sutapimą pasakojo ir apie tai, kad visi šeimos nariai yra gimę olimpiniais metais.

"Mes su žmona gimėme 1956 metais - Melburno olimpiados metais, dukra Reda - 1980 metais - Maskvos olimpiados metais, Arnas - 1992 metais - Barselonos olimpiados metais. Gal todėl į mūsų kraują yra įaugęs sportas. Be to, visi esame gimę Beždžionės metais. Taip jau sutapo", - šyptelėjo Lietuvos krepšinio rinktinės žaidėjo tėtis.

Prieš rungtynes - maldelė

Arno tėveliai pabrėžė, kad visada palaiko savo sūnų per įvairias krepšinio rungtynes.

"Kai tik yra galimybė, vykstame į krepšinio rungtynes tiek Klaipėdoje, tiek Kaune ar Vilniuje. Tiek mes, tiek Arno žmona Laurita... Arno seneliai - didžiausi krepšinio sirgaliai. Mano žmona, Arno mamytė net mintyse prieš rungtynes visada sukalba maldelę", - teigė tėtis.

SU ŽMONA. Arnas Butkevičius su žmona Laurita, su kuria prieš metus sumainė aukso žiedus. Ji, kaip tik gali, palaiko savo vyrą krepšinio rungtynėse.

Dabar, kai Arnas yra Kinijoje, tėveliai jo pernelyg netrukdo.

"Susirašome žinutėmis, palinkime sėkmės, stiprybės, po pergalių pasveikiname. Nenorime pernelyg skambučiais trukdyti, tegul kaupiasi. Nesame iš tų, kurie pamokslautų ir pradėtų mokyti, kaip reikėjo daryti, ir panašiai. Kai tik jis nuvyko į Kiniją, atsiuntė darytą nuotrauką iš Kinijos viešbučio, kur matosi didžiuliai namai, pastatai. Prie nuotraukos savo seseriai Redai, kuri gyvena Čikagoje, parašė: "Panašiai, kaip Čikagoje." Ši atrašė: "Seniai bebuvai Čikagoje", - šypsodamasis prisiminė Raimondas.

- Didžiuojamės sūnumi, kad jis pateko į Lietuvos vyrų rinktinę. Tai yra kiekvieno krepšininko svajonė. Suprantame, kad dar reikia daug ir juodai dirbti, dar nieko nepasiekta, tad linkime nesustoti ir toliau mus džiuginti pergalingu keliu", - akcentavo krepšininko tėveliai.

"Vakarų ekspresui" telefonu susisiekus su Arno tėveliu Raimondu, iš pradžių šis kiek kuklinosi ir teigė, kad rašyti straipsnius apie jų sūnų dar ankstoka.

"Reikia iškovoti medalius, tada būtų galima rašyti. Dar laukia ilgas ir sunkus kelias", - kalbėjo tėtis.

Tačiau mums paaiškinus, kad Arnas yra vienintelis Lietuvos krepšinio rinktinės klaipėdietis ir puikiai gina Vakarų Lietuvos krepšininkų garbę, pavyko įtikinti pasidalinti prisiminimais apie Arno vaikystę ir kelią į didįjį krepšinį.

"Tik apie mus, tėvelius, rašykite mažiau", - kuklinosi tėvelis.

Sūnelis ir žmona - ištikimi sirgaliai

Arno žmona Laurita Butkevičienė pabrėžė, kad taip pat labai didžiuojasi savo vyru ir džiaugiasi dėl kiekvienų sėkmingų tiek jo komandos, tiek Lietuvos rinktinės rungtynių.

"Galėčiau savo vyrą įvardinti vienu labai tiksliu žodžiu: "Kovotojas". Būtent toks jis yra ir visko pasiekė savo užsispyrimu ir kovingumu", - akcentavo aštuonerius metus kartu (septyneri draugystės ir vieneri metai santuokoje) su Arnu esanti jo mylimoji Laurita.

Ji šiuo metu su keturių mėnesių jų sūneliu Aronu yra Lietuvoje, tačiau kasdien telefonu susisiekia su Arnu ir pasikalba.

"Tarp Lietuvos ir Kinijos yra penkių valandų skirtumas. Be to, yra treniruotės, rungtynės, tad ne visada pavyksta pasikalbėti. Tačiau kasdien ištaikome laisvesnių akimirkų ir pasikalbame. Arnui vyrų rinktinė - naujas potyris. Matosi, kad jis tuo mėgaujasi ir labai džiaugiasi. Širdyje labai laiminga esu ir aš. Toks jausmas, kad visa tai vyksta su manimi pačia", - širdį atvėrė krepšininko žmona.

Laurita su sūneliu kaip tikri rinktinės sirgaliai su mūsų šalies atributika palaiko Arną ir visą Lietuvos rinktinę prie TV ekranų.

SŪNELIS. Arno Butkevičiaus keturių mėnesių sūnelis Aronas pasipuošęs tėčio numeriu pažymėtais drabužėliais su Lietuvos rinktinės simboliais.

"Tiek aš, tiek sūnelis turime drabužėlius su rinktinės užrašu, Lietuvos trispalve ir Arno 51 numeriu. Palaikome kaip priklauso ištikimiems sirgaliams. Kaipgi kitaip. Džiaugiamės, kai sekasi, jaudinamės, kai neįkrenta metimai į krepšį ar kas nepavyksta. Širdyje visi kartu esame su Arnu ir jį labai palaikome", - akcentavo Lietuvos rinktinės nario žmona Laurita.

Padovanojo auksinį laikrodį

A. Butkevičiaus pirmasis treneris Linas Kaziulionis, krepšininką treniravęs net 11 metų - nuo 6 iki 17 metų, teigė, kad Arnas nuo mažų dienų buvo kantrus ir darbštus vaikas.

"Jei jis ir supykdavo, niekada neburbėdavo ir nesibardavo, tik išpūsdavo žandus, taip parodydamas, kad jam nepatinka. Iš pradžių Arnas buvo truputį burbuliukas, tačiau vėliau ėmė augti ir duomenys ėmė panašėti į krepšininko. Jis visada išsiskyrė gynybiniais sugebėjimais. Jam patikėdavau gintis prieš varžovų lyderius, ir tai pasitvirtindavo. Niekada nebuvo nuvylęs", - prisiminimais dalijosi treneris.

"Pamenu, kad iš pradžių, kai jam buvo 16-17 metų, nepateko į auksinę Lietuvos jaunimo rinktinę, tad mes visą vasarą dviese kantriai dirbome Vasaros estradoje. Jis treniravosi sukandęs dantis, tačiau visada labai noriai, versti niekada nereikėjo. Dabartinis jaunimas turėtų iš jo imti darbštumo pavyzdį. Tobulinome šuoliukus, atlikome įvairius fizinius pratimus. Arno tėtis - buvęs trišuolininkas, tad šoklumo savybėmis nuo mažų dienų pasižymėjo ir Arnas. Tai - tėvo genai", - įsitikinęs L. Kaziulionis.

Treneris pamena ir itin senus įvykius, kai 2000 metais jis kartu su vaikais vyko į Lenkijos mieste Mikolaikose esantį vandens parką.

"Arnas man įsikabino man į ranką ir jį vedžiojau, kadangi jis nemokėjo plaukti", - atsiminimais dalijosi L. Kaziulionis.

Galbūt dėl panašių akimirkų Arnas su savo treneriu iki šiol palaiko draugiškus santykius.

"Kai 2011 metais Arnas su auksine Lietuvos rinktine tapo pasaulio jaunimo (U-19) čempionu, jam ir visiems rinktinės nariams Vyriausybėje buvo įteikta dovana - auksiniai laikrodžiai. Jis atvyko pas mane ir sako: "Treneri, čia jums dovana", - pasakojo Arno treneris L. Kaziulionis.

"Aš nenorėjau priimti šio brangaus laikrodžio, tačiau man neleido prieštarauti, tik atsakė: "Jei nepriimsite, tada išmeskime jį." Taip tarsi davė suprasti, kad nesileis į jokias kalbas. Tai daug ką pasako apie gerą šio krepšininko širdį. Arnas - geras ir nuoširdus žmogus, pasisekė jo žmonai ir sūneliui", - pabrėžė krepšinio specialistas.

Pasiteiravus, ar dažnai nešioja šį laikrodį, L. Kaziulionis atsakė: "Ant rankos užsidedu tik tada, kai vykstu su vaikais į varžybas. Tai tarsi mano sėkmės simbolis. Taupau, saugau jį, kad nesudėvėtų. Kai Arno sūnelis užaugs, uždėsiu šį laikrodį jam ant rankos."

Traumos sutvirtino charakterį

Buvo įvairių kalbų ir skeptikų, kurie sakė, kad A. Butkevičius neprasibraus į galutinį Lietuvos vyrų rinktinės dvyliktuką, tačiau šis būtent juodu darbu ir puikia sportine forma paneigė visas jų kalbas. Skeptikai greitai buvo nutildyti.

A. Butkevičius per sportinę karjerą ne kartą buvo kamuotas traumų (skilusi pėda, sunkios kelio ir peties traumos, delnakaulio lūžis, įvairios čiurnos problemos), buvo įvairių minčių, net nežinojo, ar ateityje galės tęsti krepšininko karjerą, tačiau tai tik dar labiau sutvirtino sportininko charakterį.

"Tai nutiko prieš keletą metų, kai dėl traumos "Neptūnas" norėjo nutraukti su manimi sutartį. Situacija buvo sunki tuo, kad nežinojau, kiek reikės laiko atsistatyti. Procesas buvo lėtas ir erzinantis. Kai nežaidi krepšinio tiek ilgai, tai ir visokios mintys lenda į galvą. Tada galvoji, kad gal iš viso gali nebežaisti, nežinai, kada grįši, dar tos problemos su kontraktu... Tada pagalvodavau, kaip smagu iš viso buvo žaisti, varžytis rungtynėse, treniruotėse. Tada labiausiai įvertini tai, ką turėjai - progą žaisti, mėgautis. Ir kad gali viso to netekti", - prieš kelias dienas duodamas interviu krepšinio žurnalistui Donatui Urbonui širdį atvėrė A. Butkevičius.

Kai A. Butkevičius dar nežinojo, ar pateks į galutinį rinktinės dvyliktuką, vienas žinomas sporto žurnalistas Palangoje treniruočių stovykloje prie jo priėjo ir paklausė: "Arnai, ar tau yra šansų patekti į rinktinę?" Šis nesutriko ir atsakė: "Kol esu čia, tol yra šansų. Tiesiog mėgaujuosi krepšiniu, atiduodu visą save ir bandau pasisemti kuo daugiau patirties. Gyvenu su ta mintimi, kad apie tai galvodamas nepakeisiu trenerio sprendimo. Galiu pakeisti tik savo darbu aikštėje."

Ir išties, kaip rodo tolesni įvykiai, taip ir įvyko.

"Jis savo kovingumu ir darbu visiems skeptikams įrodė, kad yra vertas būti galutiniame rinktinės dvyliktuke. Džiaugiamės, kad Lietuvos rinktinėje turime šito vertą Klaipėdos atstovą", - "Vakarų ekspresui" sakė ne vienas uostamiesčio krepšinio atstovas, tarp kurių - olimpinis, pasaulio ir Europos čempionas Modestas Paulauskas, Atlantos olimpinių žaidynių prizininkas Rytis Vaišvila.

Informacija

• Arnas Butkevičius gimė 1992 m. spalio 22 d. Klaipėdoje.
• Rungtyniauja lengvojo krašto pozicijoje.
• Profesionalo karjerą pradėjo 2009 metais Regionų krepšinio lygos (RKL) Neringos "Kuršių" komandoje, kurią tuomet treniravo pirmasis jo treneris Linas Kaziulionis.
• A. Butkevičius per savo sportinę karjerą sutartimi buvo susaistytas su Kauno "Žalgiriu", tačiau pagrindinės Kauno komandos marškinėlių nevilkėjo - buvo skolinamas Vilniaus "Sakalams", Panevėžio "Lietkabeliui" ir Klaipėdos "Neptūnui".
• Vėliau su "Neptūnu" sudarė ir tiesioginę sutartį. 2014-2015 metų sezoną su "Neptūno" komanda ragavo ir prestižiškiausio Senojo žemyno krepšinio turnyro - Eurolygos duonos.
• Be to, su "Neptūnu" iškovojo ir pirmuosius Lietuvos krepšinio lygos (LKL) medalius: 2013 metais - bronzos, 2014 ir 2016 metais - sidabro.
• 2017 metais jis persikėlė į tuometinį Vilniaus "Lietuvos rytą" (dabar "Rytas") ir čia tęsia karjerą iki šiol. Su Vilniaus komanda jis tapo Karaliaus Mindaugo taurės nugalėtoju ir dukart LKL vicečempionu.
• Ne kartą jis tapo LKL savaitės ir mėnesio naudingiausiu (MVP) žaidėju, buvo renkamas į simbolinius geriausių LKL žaidėjų penketukus.

• A. Butkevičius gali didžiuotis su Lietuvos jaunimo auksine rinktine tapęs pasaulio U19 čempionu ir Europos U20 čempionu.
• Lietuvos vyrų rinktinės marškinėlius planetos ar Europos čempionatuose jis vilki pirmą kartą.