Klaipėdiečių era rinktinėje baigėsi?

2014-08-28 07:01

Šeštadienį Ispanijoje startuosiančiame Pasaulio krepšinio čempionate Lietuvos rinktinei nepadės nė vienas klaipėdietis. Tai - ilgus metus neregėta situacija.

Tačiau krepšinio specialistai tvirtina, kad tragedijos iš to daryti nereikia. Teigiama, kad Lietuva - turtinga krepšininkų šalis ir būna sezonų, kai jais "vaisingas" vienas miestas, o kitais - kitas. Tad neabejojama, kad Klaipėda rinktinei dar paruoš ne vieną žaidėją.

Nemenkas indėlis

Peržvelgus Lietuvos rinktinės istoriją, nuo nepriklausomybės laikų Klaipėdos kraštas yra išugdęs daug krepšininkų, padėjusių mūsų šalies ekipai skinti laurus pasaulio, Europos čempionatuose ar net olimpinėse žaidynėse.

Daugelis klaipėdiečių puikiai pamena laikus, kai Lietuvos rinktinės gretose vienu metu rungtyniavo ir itin svarbų vaidmenį atliko net keli mūsų miesto atstovai.

Bene gausiausia Klaipėdos krepšinio mokyklos (dabar - Vlado Knašiaus krepšinio mokykla) auklėtinių brigada Lietuvos rinktinės marškinėlius vilkėjo per 1996 metų Atlantos olimpines žaidynes. Tąkart lietuviams bronzos medalius padėjo iškovoti trys šios mokyklos auklėtiniai: Saulius Štombergas, Eurelijus Žukauskas ir Rytis Vaišvila, taip pat Klaipėdoje gimęs, tačiau dar kūdikystėje šį miestą palikęs Artūras Karnišovas bei Kretingoje gimęs ir kurį laiką Kūlupėnų kaime gyvenęs Gintaras Einikis.

Dar prieš tai, 1992 metais, Barselonoje (Ispanija) vykusiose olimpinėse žaidynėse bronzos medaliais džiaugėsi būrys Kretingoje gimusių krepšininkų: Gintaras Krapikas, Alvydas Pazdrazdis, Romanas Brazdauskis, G. Einikis bei jau minėtasis mūsų mieste gimęs A. Karnišovas.

1995 metais Graikijoje vykusiame Europos čempionate sidabro medalių kalviais buvo trys Klaipėdos krašto žaidėjai: S. Štombergas, G. Einikis ir E. Žukauskas.

Šie trys mūsų kraštiečiai 2000 metais Sidnėjaus (Australija) olimpinėse žaidynėse padėjo Lietuvos rinktinei iškovoti bronzos medalius.

2003 metais Švedijoje Europos čempionais tapo trys klaipėdiečiai: Arvydas Macijauskas, E. Žukauskas ir tuomet rinktinės kapitonu buvęs S. Štombergas.

Tomo Delininkaičio nekvietė

G. Einikis Lietuvos vyrų rinktinės marškinėlius vilkėjo nuo 1992 iki 2000 metų, S. Štombergas ir E. Žukauskas - nuo 1995 iki 2004 metų, vėliau šalies rinktinėje svarbų vaidmenį atliko dar du Vlado Knašiaus krepšinio mokyklos auklėtiniai: A. Macijauskas (nuo 2003 iki 2006 metų) bei Tomas Delininkaitis (nuo 2006 iki 2013 metų).

Pastarasis krepšininkas kelerius metus buvo vienintelis žaidėjas, atstovavęs Klaipėdai. Jis 2010 metais Lietuvai pasaulio čempionate, vykusiame Turkijoje, padėjo iškovoti bronzos medalius, o pernai Slovėnijoje Europos čempionate pasipuošė Europos vicečempiono medaliu.

Deja, šiemet Lietuvos vyr. treneris Jonas Kazlauskas į rinktinės treniruočių stovyklą T. Delininkaičio net nekvietė.

"Jau pernai buvau užsiminęs, kad man laikas atsisveikinti su rinktine. Pastaruoju metu kamavo įvairios traumos, tad reikėjo jas išsigydyti. Lietuvoje yra daug jaunų, perspektyvių žaidėjų, kurie pajėgūs pakeisti senbuvius. Atstovauti savo šalies rinktinei - tikra garbė, bet juk kažkada turi atsisveikinti", - "Vakarų ekspresui" sakė T. Delininkaitis.

Anot jo, atmintyje iš rinktinės stovyklų ir varžybų yra išlikę patys šilčiausi prisiminimai.

"Sunku žodžiais nupasakoti tą jausmą, kai su geriausiais žaidėjais atstovauji savo šaliai. Prisiminimai - patys geriausi. Dienos, leistos rinktinėje, nuo klubinio krepšinio skiriasi lyg diena ir naktis. Rinktinėje - visi savi, draugai... Kai reikia, visi susikaupę dirba, užtaria, padrąsina, palaiko vienas kitą... Laisvalaikiu liejasi juokeliai. Nuostabūs prisiminimai", - su nostalgija vos prieš metus vykusius įvykius prisiminė T. Delininkaitis.

Modestas Paulauskas - tituluočiausias

Dar anksčiau, maždaug nuo 1963 metų, Lietuvos krepšinio padangę purtė Klaipėdoje krepšinio paslapčių mokęsis tituluočiausias šalies krepšininkas Modestas Paulauskas.

Jis dar 1963 metais Lietuvai atstovavo TSRS tautų spartakiadoje, tais pačiais metais tapo Europos jaunių čempionu, o nuo 1965 metų buvo Sovietų Sąjungos rinktinės narys. Kai debiutavo šioje rinktinėje, Modestui nebuvo net 20 metų ir tąkart jis tapo Europos čempionu. Negana to, buvo pripažintas naudingiausiu čempionato žaidėju.

Vėliau kaip iš gausybės rago pasipylė vienas po kito skambūs titulai: 1967 m. (Suomijoje), 1969 m. (Italijoje) ir 1971 m. (Vokietijoje) tapo Europos čempionu, 1973 m. (Ispanijoje) iškovojo Europos čempionato bronzos medalį, dukart džiaugėsi Vasaros olimpinių žaidynių aukso medaliais (1968 m. Meksikoje ir 1972 m. Vokietijoje), dukart pasaulio čempionatuose (1967 m. Urugvajuje ir 1974 m. Puerto Rike) kopė ant aukščiausiojo prizininkų pakylos laiptelio, kartą (1970 m. Jugoslavijoje) pelnė pasaulio čempionato bronzos medalius. M. Paulauskas tada buvo vienas iš rinktinės lyderių. 1991 metais jis buvo išrinktas tarp 50 geriausių FIBA pasaulio žaidėjų.

"Aš gimiau Kretingoje, tačiau ten praleidau tik kelias dienas. Klaipėdoje žengiau pirmuosius savo žingsnius, vėliau pradėjau lankyti Klaipėdos krepšinio mokyklą pas tuometinį trenerį Vladą Knašių. Būtent Klaipėda mane išugdė krepšininku", - "Vakarų ekspresui" teigė M. Paulauskas.

Jis - tituluočiausias Lietuvos krepšininkas, tačiau pats to nesureikšmina.

"Žinau, ką esu iškovojęs, tačiau neskaičiuoju savo titulų ir su kitais nesilyginu. Man tai nėra svarbu", - paprastumu tryško M. Paulauskas.

Jis profesionalaus krepšininko karjerą baigė būdamas 32-ejų.

"Krepšinis tiesiog yra įaugęs į kraują. Dar ir dabar būna, kad naktimis sapnuoju, kaip lemiamomis akimirkomis metu kamuolį į krepšį", - juokėsi krepšinio legenda.

Jis pripažįsta, kad iškopti į krepšinio aukštumas padėjo ne tik juodas darbas, talentas, bet ir pats likimas.

"Su TSRS jaunių rinktine 1964 m. Neapolyje tapome Europos čempionais, likimas leido mums likti gyviems. Reisas, kuriuo turėjome skristi, bet neskridome, patyrė avariją. Būtume užsimušę. O mes laimėjome čempionatą. Visada buvo likimo barjerų", - kalbėjo M. Paulauskas.

Anot jo, tai, kad šiemet rinktinėje nėra klaipėdiečių - nieko nereiškia.

"Na, ir kas? Šiandien nėra, rytoj bus. Juk Lietuva - turtinga krepšininkų šalis. Būna sezonų, kai jais "vaisingas" vienas miestas, o kitais - kitas. Tai nereiškia, kad Klaipėdoje yra bėda su krepšininkais. Tai įrodo ir "Neptūno" krepšinio klubas, kuris šiuo metu išgyvena neregėtą pakilimą", - aiškino M. Paulauskas.

Plušėjo du klaipėdiečiai

Šiemet rinktinės treniruočių stovykloje plušėjo ir kelias draugiškas rungtynes, vilkėdami nacionalinės ekipos marškinėlius, žaidė du klaipėdiečiai, buvę Vlado Knašiaus krepšinio mokyklos auklėtiniai: Deividas Gailius ir Artūras Gudaitis.

Pastarasis vidurio puolėjas apie tai, kad jam neteks vykti kartu su rinktine į Ispanijoje vyksiantį pasaulio čempionatą, sužinojo tik užvakar, prieš paskutines draugiškas rungtynes su Kroatija. Dar anksčiau, rugpjūčio 11 dieną, nuo rinktinės "atkabintas" buvo ir D. Gailius, šiuo metu plušantis su Klaipėdos "Neptūno" ekipa.

A. Gudaitis ir D. Gailius su rinktine treniravosi nuo liepos 7 dienos. Deja, šįkart jiems nepavyko prasibrauti į geriausiųjų rinktinės žaidėjų dvyliktuką. D. Gailius su geriausiais Lietuvos rinktinės krepšininkais treniruočių stovykloje liejo prakaitą ir 2011 metais, tačiau ir tąkart jam pirma laiko teko atsisveikinti su komanda.

"Nieko nesigailiu, nenuleidžiu rankų, neverkšlenu, nenukabinu nosies, o toliau stengiuosi siekti užsibrėžtų tikslų. Žinoma, kad troškau patekti į dvyliktuką, stengiausi, kiek galėjau, tačiau toks jau gyvenimas. Galbūt tai tik dar labiau paskatins tobulėti bei stengtis siekti užsibrėžtų tikslų. Juk rinktinėje pasisėmiau daug neįkainojamos patirties: įgijau tiek psichologinių žinių, tiek žaidybinės patirties", - "Vakarų ekspresui" sakė D. Gailius.

Panašiai kalbėjo ir A. Gudaitis.

"Per tą laiką, kurį praleidau rinktinėje, gavau labai daug. Turėjau galimybę sportuoti su geriausiais Lietuvos krepšininkais, dirbti su geriausiais treneriais, todėl tikiuosi, kad pasiėmiau labai daug naudingų dalykų, sutvirtėjau, įgijau patirties. O kad nepatekau į pagrindinę sudėtį šiais metais - man tai bus kaip motyvacija ateičiai", - sakė A. Gudaitis.

Lietuvos rinktinės treneris J. Kazlauskas pripažino, kad atsisveikinti su A. Gudaičiu jam nebuvo lengva.

"Artūras apskritai buvo kaip lakmuso lapas, kuris per visą pasirengimo laikotarpį sugėrė į save labai daug žinių, informacijos ir patirties, pasiėmė viską, ką galėjo gauti, ir labai patobulėjo. Manau, kad jo buvimas buvo labai naudingas ir Lietuvos rinktinei, ir jam pačiam, žiūrint į jo ateitį", - užvakar atsisveikindamas su A. Gudaičiu kalbėjo J. Kazlauskas.

Mantas Kalnietis - ant operacinės stalo

Antradienį vakare Zagrebe vykusiose paskutinėse draugiškose rungtynėse prieš šeštadienį prasidėsiantį pasaulio vyrų krepšinio čempionatą lietuviai patyrė du smūgius - rezultatu 80:94 pralaimėjo Kroatijos krepšininkams ir dėl traumos prarado kapitoną bei pagrindinį įžaidėją Mantą Kalnietį.

Krepšininkui diagnozuotas stiprus raktikaulio išnirimas. Įžaidėjas pasaulio krepšinio čempionate Lietuvos rinktinei padėti nebegalės.

"Nelengva… Žiauriai apmaudu… Ačiū visiems už didelį palaikymą. Bus keista, bet ir aš žiūrėsiu per "teliką"… Kad ir kaip bebūtų… Aš už Lietuvą!" - socialiniame tinkle "Facebook" vėlai naktį parašė M. Kalnietis.

Teigiama, kad M. Kalniečio traumos gydymas gali užtrukti net iki pusmečio. Jis šiandien gulsis ant operacinės stalo.

"Mantui išniręs raktikaulio distalinis galas. Jis išniręs visiškai ir be operacijos čia nieko nepavyktų", - trečiadienį spaudos konferencijoje Kauno klinikose paskelbė ortopedas traumatologas Rimtautas Gudas.

Anot jo, M. Kalniečio trauma yra sudėtinga. Tai nebus vien raktikaulio operacija, bet reikės ir atkurti raiščius, įvertinti peties sąnarį.

"Anksčiau po tokių traumų krepšininkams tekdavo baigti karjeras, yra buvę tokių atvejų ir žinomiems krepšininkams. Bet dabar visai kitokios galimybės. Viskas bus gerai", - nuramino ortopedas traumatologas.

M. Kalnietį rinktinės dvyliktuke pakeis Adas Juškevičius.

"Praradome pagrindinį savo įžaidėją, tačiau tokiais skambiai žodžiais, kokie dabar sklando internete: "Katastrofa", "Tragedija" ir panašiai, mėtytis nereikėtų. Komandoje rungtyniauja ne vienas, o dvylika žaidėjų, tad žaidėjai turi mobilizuotis ir perskirstyti savo pajėgas kitaip. Viskas įmanoma. Šiuolaikiniai krepšininkai turi būti universalūs, privalo būti pasiruošę viskam", - mano dukart olimpinis čempionas M. Paulauskas.

Anot T. Delininkaičio, rinktinės kapitono netektis yra didelė, tačiau prarasti vilčių nederėtų.

"Galbūt ši netektis tik dar labiau sutelks krepšininkus. Visi supranta, kad trauktis nebėra kur, pasaulio čempionate teks kautis be Manto Kalniečio. Rinktinės vyrams linkiu susikaupimo, susitelkimo, ištvermės ir stiprybės. Tikėkite savo jėgomis, jūs tai galite. Aš sirgsiu už Lietuvos rinktinę ir palaikysiu jus ", - drąsino buvusius komandos draugus T. Delininkaitis.

Jo manymu, šiame čempionate atsiskleisti gali kitas įžaidėjas - Šarūnas Vasiliauskas.

"Jis per draugiškų rungtynių ciklą paliko gerą įspūdį, net nustebino mane. Be to, juk įžaidėjo pozicijoje gali rungtyniauti Renaldas Seibutis. Tikiu, kad viskas bus gerai, nėra jokios katastrofos", - kalbėjo T. Delininkaitis.

"Talentai - lyg brangakmeniai"

Stasys KAUPYS, Vlado Knašiaus krepšinio mokyklos direktorius

Tai, kad šiemet rinktinėje nebus nė vieno klaipėdiečio, tragedijos daryti nereikia. Juk talentai nedygsta kaip grybai po lietaus. Kai karjerą baigė Modestas Paulauskas, ilgus metus reikėjo laukti, kol vėl rinktinėje atsirado klaipėdiečių.

Talentai užauga ne kiekvieną dešimtmetį. Talentus reikia šlifuoti kaip brangakmenius. Šiuolaikiniame krepšinyje dauguma komandų rezultato nori dabar, niekas nenori žaisti su jaunimu, juos augintis. Anksčiau būdavo lengviau, nes į "Neptūną" patekdavo 15-17 metų jaunuoliai, kurie galėdavo atsiskleisti. Vlado Knašiaus krepšinio mokykloje treniruojasi 5-6 perspektyvūs auklėtiniai, kurie yra potencialūs krepšininkai ateityje apsivilkti Lietuvos rinktinės marškinėlius. Nenoriu vardinti jų pavardžių, kad paskui jie neišpuiktų, tačiau talentų yra, tik reikia juos šlifuoti. Juk Klaipėda nuolat rinktinę aprūpina žaidėjais. Tarkime, šiauliečiai ar panevėžiečiai tokiu kiekiu rinktinės žaidėjų pasigirti negali.

Žvelgiant į ateities perspektyvą, Artūrą Gudaitį galėjo palikti ir šiųmetėje rinktinėje. Juk tai jaunas žaidėjas, kuris bus labai reikalingas ateičiai. Kiekviena panaši patirtis jam - aukso vertės. Manau, kad kitąmet, jei neužklups traumos (nusispjovė tris kartus per petį. - Autor. past.), Artūras pateks į geriausiųjų žaidėjų dvyliktuką. Taip pat į rinktinę gali prasibrauti ir Deividas Gailius. Juk vyresni rinktinės žaidėjai, kuriems jau sukaks 33-36 metai, turės atsisveikinti su rinktine. Nieko amžino nėra. Jų vietą turės užimti jaunimas.

Tiesa, būna ir tokių jaunųjų krepšininkų, iš kurių niekas nieko nesitiki, o jie paima ir pateikia siurprizų. Tarkime, ateina po vasaros atostogų visa galva patobulėję už savo bendraamžius.

"Klaipėda jau ir taip daug davė"

Vladas GARASTAS, Lietuvos krepšinio federacijos Garbės prezidentas

Klaipėda Lietuvos krepšinio rinktinei daug davė ir daug padėjo. Visą laiką be Klaipėdos mes negalėjome pajudėti. Klaipėdą galėčiau pavadinti tikru krepšinio miestu, kuris mūsų šaliai yra padovanojęs ne vieną talentingą krepšininką, garsinantį ne tik savo miestą, bet ir visą šalį.

Vienu metu, kai rinktinėje žaidė Eurelijus Žukauskas, Arvydas Macijauskas ir Saulius Štombergas, Klaipėda nešė didžiausią indėlį į Lietuvos rinktinę. Sidnėjaus olimpiadoje maždaug po 20 taškų pelnydavo Gintaras Einikis. Jis tada buvo vienas rezultatyviausių žaidėjų. 1996 metais Atlantos olimpinėse žaidynėse jis puikiai žaidė prieš NBA žvaigždę Šakilą Onilą (angl. Shaquille Rashaun O'Neal), kabliais užmėtė amerikiečių krepšį. Šakilą Onilą dengti buvo tik vienas būdas: įsikabinti kaip į mūrą ir laikyti, kad jis nebėgtų. Kito atvejo nebuvo. Jo ūgis - 215 cm, svoris net nežinau koks. Tikras monstras.

Grįžtant prie Klaipėdos, kai pradėjau dirbti krepšinio treneriu, klaipėdiečiai man daug padėjo. Čia visada prie jūros organizuodavome stovyklas. Palangoje negalėjome to daryti, nes buvo uždrausta. Palanga buvo neva kurortas ir ten stovyklauti neleido. Be to, po karo normalių matmenų krepšinio aikštės Lietuvoje buvo tik dvi - Klaipėdoje, Sporto rūmuose, ir Kaune, Kūno kultūros institute. Kitur negalėjome treniruotis.

Klaipėda man asmeniškai labai daug padėjo, ir Lietuvos rinktinei.

Net neabejoju, kad Klaipėda rinktinei dar paruoš ne vieną žaidėją. Man labai patinka, kaip dirba "Neptūno" klubas. Juk šioje komandoje rungtyniauja daugiausia klaipėdiečiai. Tai labai pagirtina. Iš klaipėdiečių galėtų imti pavyzdį kitų Lietuvos miestų klubai.

Informacija

Ispanijoje pasaulio krepšinio čempionatas vyks rugpjūčio 30 - rugsėjo 14 dienomis. Lietuvos rinktinė žais D grupėje su Angolos, Australijos, Pietų Korėjos, Meksikos bei Slovėnijos komandomis.

Lietuvai atstovaus šie krepšininkai: Šarūnas Vasiliauskas, Adas Juškevičius, Renaldas Seibutis, Martynas Pocius, Simas Jasaitis, Mindaugas Kuzminskas, Jonas Mačiulis, Paulius Jankūnas, Kšištofas Lavrinovičius, Darjušas Lavrinovičius, Donatas Motiejūnas ir Jonas Valančiūnas.