Suomijoje gali labai stipriai sumažėti greitųjų kreditų

Ekspertai: Suomijos ekonomika neaugs

Suomijos ūkis neatsigauna taip greitai, kaip buvo prognozuojama. Ekspertų teigimu, šiais metais šalies ekonomika neaugs. Suomijos vyriausybė svarsto biudžeto padidinimo skiriant papildomą finansavimą laivų statybos sričiai (apie 30 mln. eurų) ir naujovių verslui (apie 10 mln. eurų) klausimą. Taip pat numatoma suteikti paramą darbą praradusiems informacinių technologijų specialistams. Iš vyriausybės paramos tikisi gyvenamųjų namų statytojai.

Gali netekti darbo 71 tūkst. suomių

Premjeras Jyrki Katainenas pripažino, kad šiai iš 6 partijų sudarytai vyriausybei nepavyksta nedarbo lygio sumažinti iki 5 proc., kaip buvo numatyta programoje. Balandį nedarbas Suomijoje siekė 8,8 proc., t. y. darbo neturėjo 13 tūkst. žmonių daugiau nei pernai. Pagal išankstines darbdavių prognozes, artimiausiu metu darbo gali netekti dar apie 71 tūkst. žmonių.

Jaunimo iki 24 metų nedarbas sudaro 24,5 proc. Šiuo metu be darbo Suomijoje yra apie 35 tūkst. jaunų žmonių. Beveik 70 proc. baigusiųjų mokslus negavo darbo. Darbdaviai raginami priimti jaunus žmones, tam numatyta ir speciali valstybės parama. Jaunimo įdarbinimo problemos nepavyko sumažinti ir pagal vadinamąją jaunimo garantijos programą, kurios pagrindinis uždavinys – darbo biržoje užsiregistravusiems jaunuoliams per tris mėnesius surasti mokymų, praktikos arba darbo vietą.

Padaugėjo bankrotų

Palyginti su praėjusių metų laikotarpiu nuo sausio iki balandžio, įmonių bankrotų Suomijoje padidėjo 6,5 proc. Bankrutuojančiose įmonėse dirba apie 6 tūkst. žmonių. Pernai dėl bankroto darbo neteko tris kartus mažiau žmonių. Dažniausiai bankrutuoja paslaugas teikiančios bendrovės, pvz., grožio salonai, remonto dirbtuvės. Kiek geriau sekasi statybų ir gamybos įmonėms. Pastaruoju metu kas ketvirta Suomijos įmonė patiria nuostolių, ypač sunku mažosioms. Vidutiniškai jų pelnas sumažėjo daugiau nei 12 proc., o parduodama 7,5 proc. mažiau. Sudėtinga Suomijos tekstilės ir drabužių pramonės padėtis.

Vyrų ir moterų algų skirtumas – 500 eurų

Palyginti su praėjusiais metais, darbo užmokestis Suomijoje didėjo 4 proc. Šiuo metu didesnes algas gauna dirbantys valstybinį darbą žmonės. Vyrų ir moterų algų skirtumas yra apie 500 eurų ir jis mažesnis negu valstybiniame ir privačiame sektoriuje dirbančių asmenų. Palyginti su kitomis Europos šalimis, Suomijoje pajamų lygio skirtumas tarp uždirbančių daugiausia ir mažiausiai yra mažesnis nei Europos vidurkis. Suomijoje turtingųjų pajamos yra 5,3 karto didesnės už vargingiausiųjų. Didžiausias pajamų skirtumas yra Latvijoje ir Bulgarijoje, mažiausias – Norvegijoje ir Islandijoje.

Gali sumažėti greitųjų kreditų

Suomijoje gali labai stipriai sumažėti greitųjų kreditų, nes kreditus teikiančios bendrovės už mažas paskolas nebegalės gauti didelių palūkanų. Nuo birželio 1 d. įsigaliojantis įstatymas nustato palūkanų lubas. Paskolų iki 2 tūkst. eurų metinės palūkanos negalės būti didesnės negu 50 proc. Iki šiol greituosius kreditus teikiančios įmonės gaudavo iki 1 tūkst. proc. palūkanų.

Viena didžiausių greitųjų kreditų įmonių „Ferratum“ teigia, kad nebeapsimokės teikti 100 eurų paskolų. Iki šiol 100 eurų pasiskolinęs klientas turėdavo grąžinti mažiausiai 125 eurus. Pagal naująją tvarką – tik 102. Suomijoje greituosius kreditus teikia 80 įmonių. Pernai iš viso buvo suteikta greitųjų paskolų už 1,5 mln. eurų. Vidutinis paskolos dydis buvo 250 eurų.

„Samsung“ pardavimai lenkia „Nokia“

Pietų Korėjos telekomunikacijų gigantas „Samsung“ jau ir Suomijoje parduoda daugiau telefonų negu „Nokia“. „Samsung“ telefonai sudaro 36 proc. Suomijos mobiliųjų telefonų rinkos, „Nokia“ – 33 proc. Be to, „Samsung“ atidaro tyrimų centrą antrame pagal dydį Suomijos mieste Espo, kuriame yra įsikūrę ir didžiausi „Nokia“ padaliniai. „Samsung“ tyrimų centro tikslas – naujų aukštųjų technologijų vystymas. Apie konkretesnius centro planus bus pranešta tik atidarius jį birželio viduryje. Jau nuo lapkričio buvo ieškoma patyrusių komunikacijų specialistų.

Suomijos sostinė Helsinkis tampa vis patrauklesnis kompiuterinių žaidimų kūrėjams. Čia ne tik Suomijos bendrovės, pvz., „Rovio“, sukūrusi „Angry Birds“. Vis daugiau užsienio bendrovių planuoja steigti ir filialus Suomijoje. Jie pažymi, kad čia yra viskas, ko reikia jų verslui norint kurti geriausius produktus. Į Helsinkį atvykę dirbti užsieniečiai akcentuoja ne tik motyvuojančią darbo atmosferą, bet ir aukštą darbo kultūrą, bendrą gyvenimo kokybę, puikią infrastruktūrą. Kaip blogiausias dalykas paprastai minimas šaltas oras ir tamsa rudenį bei žiemą.