Siekdama nepriklausomybės nuo dolerio Turkija susigrąžina savo auksą iš JAV

Turkija didina savo aukso atsargas ir susigrąžina aukso lydinius iš saugyklos Niujorke, rašo vokiečių leidinys Frankfurter Allgemeine. Ekspertai tame įžiūri konflikto tarp Turkijos ir JAV paaštrėjimą, tuo labiau, jog prezidentas Erdoganas tiesiai pareiškia apie būtinybę pasitraukti nuo dolerio priklausomybės tarptautinių kreditų vadyboje.

Šiuo metu Turkija jau turi sukaupusi nemažai aukso, praneša vokiečių Frankfurter Allgemeine. Pasaulinės aukso tarybos duomenimis, metų eigoje šalies Centrinis bankas padidino savo aukso atsargas beveik dvigubai, iki 231,9 tonų.

Jeigu tuo pačiu būtų skaičiuojamos ir komercinių bankų aukso atsargos, kurie gali laikyti dalį savo rezervų Centriniame banke aukso pavidalu, o ne stipriai pingančios turkiškos liros, – bendroje sumoje gausis apie 595,5 tonų aukso, verto 25 mlrd dolerių. Tai sudaro maždaug ketvirtadalį Turkijos aukso rezervo, pastebi leidinys.

Lyginant su kitų šalių CB pasaulyje, Turkija užima dešimtą vietą ir toliau didina savo rezervus. Nuo metų pradžios šalis pademonstravo antrą pagal apimtis augimą pasaulyje po Rusijos, kuri įgyvendina maždaug tokią pat strategiją, kurios dabar laikosi Erdoganas: ir Maskva, ir Ankara siekia aukso pirkimo sąskaita tapti labiau nepriklausomomis nuo valiutinių rezervų ir, konkrečiai, nuo JAV dolerio.

Turkija oficialiai patvirtina savo aukso atsargų didinimą. Be to, pranešama, jog Ankara Vokietijos pavyzdžiu susigrąžina savo aukso lydinius iš saugyklos Niujorke. Šiuo metu kalbama apie 28 tonas, o visumoje per pastaruosius metus iš užsienio buvo susigrąžinta apie 200 tonų Turkijos aukso. Kai kurie tame mato konflikto tarp Turkijos ir JAV paaštrėjimą, tuo labiau, kad Niujorke vyksta procesas prieš vieno iš Turkijos bankų valdybos pirmininko pavaduotoją, pažymi vokiečių laikraštis.

Jis kaltinamas padėjęs apeiti sankcijas Iranui, dėl ko jam gresia ilgi metai kalėjimo, o jo bankui – rimtos baudos ir sankcijos. Erdoganas ne kartą įsikišęs į šią bylą ir bandęs padėti savo tautiečiui, laiko šį procesą suokalbiu prieš Turkiją.

Vokietijos bankas pastaraisiais metais taip pat susigrąžino iš Niujorko 300 tonų aukso, o taip pat 374 tonas iš Paryžiaus. Dabar jis saugomas Frankfurte, rašoma straipsnyje. Toks sprendimas buvo priimtas 2012 metais, po kilusių Vokietijoje diskusijų ir abejonių tuo, ar nedingo apskritai Vokietijos auksas ir ar sugebės valstybė prie jo prieiti kilus būtinybei.

Bendros Vokietijos aukso atsargos sudaro 3372,2 tonų, – tai antras pagal dydį pasaulio aukso rezervas po JAV. Tuo pat metu Vokietijos bankas – vienas iš nedaugelio pasaulyje, sumažino savo aukso rezervus šių metų pirmajame ketvirtyje 1,4 tonos, kurios buvo panaudotos aukso monetų gamybai.

Turkijoje gi toliau tęsiasi liros kurso smukimas, jau pasiekęs naują neigiamą rekordą: doleris dabar kainuoja 4,29 liras, o tai kaip niekada daug, pabrėžia leidinys.

Ryšium su valstybės valiutos nuvertėjimu Turkijos piliečiai irgi rimtai susidomėjo auksu – jo paklausa papuošalų pavidalu šalyje nuo metų pradžios padidėjo 34%.

Be to, prezidentas Erdoganas neseniai pasisakė už tai, kad tarptautinių kreditų valdymas vyktų ne dolerių, o aukso atsargų pagrindu.

„Kodėl mes imame visus kreditus doleriais? Duokite mums kitą valiutą. Aš siūlau padaryti taip, kad kreditai būtų išduodami aukso pagrindu“, – pažymėjo Erdoganas savo interviu šalies leidiniui. Pasak jo, su doleriu pasaulis nuolat junta valiutų kurso kaitos spaudimą, nuo kurio būtina pagal galimybes atsikratyti, praneša Frankfurter Allgemeine.