Prancūzai pamėgo elektrinius dviračius

Šį savaitgalį Paryžiuje vykusioje dviračių parodoje karaliavo elektriniai dviračiai. Jie Prancūzijoje vis populiarėja. Dviračių per pirmąjį šių metų pusmetį parduota 4 proc. mažiau nei pernai, o štai elektrinių dviračių parduota visais 15 proc. daugiau. Vis lengvėjant ir vis didesnę autonomiją įgyjant jų baterijoms, šie 45 km/h greitį galintys pasiekti dviračiai laikomi labai perspektyvia alternatyva kitoms transporto priemonėms.

Prezidentas žada ekonomikos pakilimą

Rugsėjo gale Prancūzijos deputatai pradės svarstyti kitų metų biudžeto projektą. Jį sudaryti visada sunki užduotis – kas numatys, kiek augs ekonomika? Savo rinkimų pažadus prezidentas F. Hollande`as grindė 1,7 proc. ekonomikos augimu šiais metais, vėliau kartelę teko nuleisti iki 0,8 proc., dabar iš jų teliko 0,1 proc.

Išvis tenka džiaugtis, kad ekonomikos augimo variklis vėl pradeda suktis. Sekmadienį, duodamas interviu televizijai, F. Hollande`as priminė, kad liepos 14 d., kalbėdamas nacionalinės šventės proga, jis pareiškė, jog ekonomika ims stiebtis. Tada vieni šypsojęsi, kiti į šiuos žodžius sureagavę skeptiškai. Tačiau ekonomika pradeda atsigauti, tvirtino Prancūzijos prezidentas.

Auga nedarbas ir mokesčiai

Prancūzijos rykštė – augantis nedarbas. Pernai rugsėjį F. Hollande`as žadėjo per metus apversti šią neigiamą tendenciją. Tačiau bedarbių gausėja jau 27-ą mėnesį iš eilės. Atidesni apžvalgininkai pastebėjo, kad vyriausybė žadėtą datą tyliai nustūmė į šių metų galą. Sekmadienį prezidentas dar sykį patvirtino, kad taip ir bus: nedarbo kreivė po poros mėnesių ims smukti. Jo teigimu, šis tikslas beveik pasiektas.

Prancūzus pjauna augantys mokesčiai. Su tuo sutinka ir F. Hollande`as. 30 mlrd. didesni atskaitymai nuo to laiko, kai jis ėmė vadovauti šaliai, dar 30 mlrd., kuriuos ant pečių užkrovė ankstesnioji valdžia, – tai jau per daug. Sekmadienį prezidentas patvirtino, kad kitais metais nebus įvesti jokie nauji mokesčiai.

Tačiau nuo jų didinimo naštos prancūzai lengviau atsikvėpti dar negalės: prieš porą dienų premjeras Jeanas-Marcas Ayrault pareiškė, kad žadėtosios „fiskalinės pauzės“ reikės palaukti iki 2015 m. Tegul pristabdomą mokesčių didinimą jis grindžia siekiu išsaugoti prancūziškąjį „solidarumo modelį“.

Valstybės skola nemažėja

Prancūzijos valstybės skola toliau auga. Numatoma, kad šiais metais ji sudarys 93,4 proc. bendrojo vidaus produkto, o 2014 m. šoktelės iki rekordinio 95,1 proc. lygio. Tai beveik 2 000 mlrd. eurų. Jei šią skolą išdalytume visiems šalies gyventojams, kiekvienam jų tektų po 30 tūkst.

Be kitų veiksnių, Prancūzijos įsiskolinimą didina ir finansinė parama euro zonai. Šiemet šalis tam išleis 62,5 mlrd. eurų. Reikės sulaukti 2015 m., kad valstybės skola pradėtų tirpti – jei pavyks subalansuoti biudžetą ir ekonomika ims augti 2 proc., kaip numatyta.

Skursta beveik 9 mln. prancūzų

Socialinė nelygybė Prancūzijoje toliau didėja – ši išvada daroma remiantis praėjusią savaitę paskelbtais duomenimis apie šalies gyventojų pajamas 2011 metais. Palyginti su 2010 metais, vidutinės mėnesio pajamos nepakito, tai – 1 630 eurų per mėnesį, 19 550 eurų per metus. Tačiau turtingi dar labiau praturtėjo, vargingesnieji nuskurdo.