Europos aviacijos vizija: 2050-aisiais - konkurencingas, netaršus ir saugus oro transportas

Madride vykstančiose Aeronautikos dienose pristatytoje ir patvirtintoje 2050-ųjų metų Europos aviacijos vizijoje akcentuojamas dėmesys aplinkosaugai ir oro transporto tarnavimas žmonių poreikiams.

Vizijoje išdėstyta, kaip ir kokie Europos mokslinių tyrimų prioritetai turėtų būti nustatyti siekiant užtikrinti aiškią Europos Sąjungos pridėtinę vertę, kad būtų išlaikytas ES ekonomikos augimas ir pasaulinis konkurencingumas, kartu tenkinant rinkos poreikius ir sprendžiant energetikos bei aplinkosaugos uždavinius. Pagal efektyvesnio transporto planą būtų susieti Europos sausumos, oro ir vandens kelių tinklai, sumažinta priklausomybė nuo naftos importo ir mažiau išmetama šiltnamio efektą sukeliančių dujų.

"Iki 2050-ųjų keleivių ir krovinių vežimui turėtų būti užtikrintos veiksmingos ir vientisos paslaugos. Tai bus būtina norint patenkinti didėjantį kelionių skaičių. Aviacijai tenka svarbus vaidmuo mažinant triukšmą, šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Aviacija turi artėti prie tvaresnių energijos šaltinių, turi būti garantuojami aukščiausio lygio saugumo ir saugos, keleivių ir krovinių, taip pat oro transporto sistemos ir infrastruktūros apsaugos reikalavimai", - pristatydamas 2050-ųjų metų aviacijos vizijos ataskaitą sakė už transportą atsakingas Europos Komisijos pirmininko pavaduotojas Simas Kalasas (Siim Kallas).

Pasak jo, naujuoju Europos transporto planu siekiama didinti mobilumą ir toliau integruoti ES transporto tinklus. EK prognozuoja, kad ateityje tolimojo keleivių vežimo ir tarpžemyninio krovinių vežimo srityse daugiausia bus naudojami lėktuvai ir laivai. Naujos, ne tokios triukšmingos variklių, degalų technologijos ir eismo valdymo sistemos padės didinti efektyvumą ir mažinti išmetamųjų teršalų kiekį - iki 2050-ųjų aviacijos sektoriuje naudojamų mažai anglies dioksido išskiriančių degalų dalį siekiama padidinti iki 40 proc.

Kaip pažymėjo S. Kalasas, EK, bendradarbiaudama su orlaivių gamintojais, mokslininkais ir šalių vyriausybėmis, siekia visiškai modernizuoti Europos oro eismo valdymo sistemą ir sukurti Bendrą Europos dangų. Dėl to esą kelionės lėktuvais sutrumpėtų ir taptų saugesnės, padidėtų pajėgumas. Iki 2020-ųjų turėtų būti sukurta Bendroji Europos aviacijos erdvė, kurią sudarytų 58 šalys ir būtų 1 mlrd. gyventojų, garantuotų 3,7 mln. darbo vietų. Šiuo metu Bendrajai Europos aviacijos erdvei (angl. The European Space Agency (ESA) ) priklauso 19 valstybių. Lietuva nėra šios organizacijos narė, tačiau yra pasirašiusi bendradarbiavimo susitarimą. Be to, Europai stiebtis reikia ir dėl didėjančios oro transporto konkurencijos iš Rytų.

"Jeigu viešasis ir privatus sektorius, universitetai ir mokslinių tyrimų institutai ir vyriausybės dirbs ir investuos kartu, aeronautikos sektorius sutiks 21 amžiaus iššūkius ir sukurs darnias darbo vietas, kaip niekada iki šiol", - baigiamojoje konferencijos "Aeronautikos dienos 2011" spaudos konferencijoje kalbėjo ES mokslinių tyrimų ir inovacijų komisarė Merė Gegegan Kvin (Maire Geoghegan-Quinn).

EK narė akcentavo, jog, norint tai pasiekti, reikia, kad inovacijų politika turi būti valdoma iš aukščiausio politinio lygio bei mokslui ir inovacijoms skiriamas lėšas nuo 3 proc. skiriamo bendrojo vidaus produkto padidinti iki 5,3 proc. 2025- aisiais.