Į redakciją kreipėsi 35 metų sūnaus mama. Nuo alkoholio priklausomas sūnus semia pinigus iš greitųjų kreditų bendrovių, o skolas grąžinti tenka tėvams. Per kelis mėnesius pensininkai sumokėjo per 9 tūkstančius litų sūnaus skolų. Motina raudojo: „Kaip galima dalinti pinigus nedirbančiam alkoholikui?“
Geriantis sūnus prasiskolino žaibiškai
Į redakciją paskambinusi moteris springo ašaromis ir ne iš karto galėjo apibūdinti savo šeimos bėdą. Sūnaus gyvenamoji vieta deklaruota tėvų name, todėl vieną dieną tėvai pašto dėžutėje rado skolų išieškojimo bendrovės laišką. Pagyvenę ir sveikatos tremtyje netekę tėvai apstulbo: iš sūnaus reikalaujama grąžinti greitųjų kreditų bendrovei beveik 900 litų.
Tėvai išsiaiškino, kad sūnus iš greitųjų kreditų bendrovės pasiskolino 200 litų. Skola augo kasdien po keliasdešimt litų. Dar antstolio darbas, dalis pinigų – skolų išieškojimo bendrovei. Tėvai sutarė padengti sūnaus skolą iš tremtinių pensijos.
Nespėjo sumokėti, kaip gavo kitą laišką, vėliau – dar kelis.
Per kelis mėnesius tėvai sumokėjo per 9 tūkstančius litų sūnaus skolų greitųjų kreditų bendrovėms.
„Kaip galima taip lengvai dalinti pinigus niekur nedirbančiam alkoholikui? Kur žiūri valstybė? Juk šimtai motinų kruvinom ašarom verkia dėl tokių skolų“, – raudojo moteris.
EMOCIJOS: Liutauras Valickas, Lietuvos smulkiųjų vartojimo kreditų asociacijos valdybos pirmininkas mano, kad pasakojimai, kaip žmonės prasiskolina, praskolina šeimas, yra „kiek emocionalūs“. „Respublika“ nuotr.
Studentas prasiskolino per tris dienas
Kita motina savo šeimos bėdą papasakojo be ašarų, bet su tuo pačiu klausimu valstybei: kaip galima leisti tokį verslą, kuris jau sužlugdė ne vieną šeimą, laužo jaunų žmonių likimus?
Moters sūnus – studentas, puikiai besimokantis, turėjęs laikiną darbą.
Kadangi sūnaus gyvenamoji vieta deklaruota tėvų namuose, laiškas apie uždelstą skolą pirmiausiai ir pasiekė tėvus. Sūnus iš vienos greitųjų kreditų bendrovės paėmė beveik 1700 litų paskolą. Kad šią padengtų, po trijų dienų pasiėmė 2500 litų iš kitos greitųjų kreditų bendrovės. Bet ir tie pinigai ištirpo pramogoms.
Skolos augo. Vaikiną prislėgė daugiau nei 5000 litų skola.
Pinigų karuselė
„Skoliniesi svetimus ir trumpam, o atiduoti reikia savo ir visam laikui. Mano vaikas, tikriausiai, norėjo pasijusti vyru, savarankišku, galinčiu turėti pinigų“, – svarstė motina, nors sūnui, atrodo, visada pakako tėvų duodamų pinigų.
Moteris mano, kad greitųjų kreditų bendrovių verslas yra sukurtas karuselės principu: pasiskolinai kartą, skolinsies dar ir dar.
„Taip imami lengvai gaunami pinigai, kol galiausiai už skolas reikia aukoti šeimos turtą“, – sakė sūnaus skolą sumokėjusi mama.
Visą sūnaus skolą padengė tėvai iš savo santaupų.
„O ką daryti? Laukti, kol vaiko biografijoje atsiras įrašas apie teistumą? Aš mačiau, kaip sūnus pergyveno, verkė. Jam turėtų užtekti tos pamokos visam gyvenimui“, – tikisi motina.
Ligota moteris švaistėsi skolintais pinigais
Dar vieną istoriją redakcijai papasakojo artimi giminaičiai moters, kuri, net ir turėdama psichikos sutrikimą lengvai skolinosi iš greitųjų kreditų bendrovių.
Ji ėmė paskolas būtent tada, kai liga paūmėdavo. Moterį veikė apsipirkinėjimo manija.
„Pamato rankinę už 100 litų, užsinori būtinai nusipirkti. Jeigu dar ką pamatys ir užsinorės, pasiskolina ne 100, o 300 litų. Iš, atrodo, nedidelių sumų susidarė tokios sumos, kad teko jos mamai parduoti ne vieną hektarą miško, žemės, kad galėtų padengti dukters skolas“, – pasakojo giminaitės istoriją.
Paauglys į skolas lindo dėl narkotikų
Į narkotikus ir greitųjų kreditų skolas įklimpo ir septyniolikmetis. Paauglio mama išvykusi į užsienį, vaikinas gyvena su močiute.
Jis įniko į narkotikus. Iš pradžių „žolę“, tabletes. Narkotikams per dieną reikėdavo apie 30–60 litų, o močiutė dienos pietums duodavo 10 litų. Įsiskolino narkotikų platintojams. Šie pasiūlę už skolą atidirbti – imtis pačiam platinti narkotikus. Kadangi vaikinas pats buvo narkomanas, skola ne mažėjo, o augo. Narkotikų platintojai jį prispaudė atsiskaityti.
Septyniolikmetis „išeitį“ rado: pasinaudojęs savo šeimos narių asmens duomenimis, iš kelių greitųjų kreditų bendrovių sugebėjo pasiimti keliasdešimt tūkstančių litų.
Sukūrė silpnybių veikiamų žmonių registrą
Liutauras Valickas, Lietuvos smulkiųjų vartojimo kreditų asociacijos (LSVKA) valdybos pirmininkas teigė, kad šiuo metu apgavę (pasiėmę kreditus, bet yra nemokūs) greitųjų kreditų bendroves yra apie 7 procentai klientų. Asociacija vienija 12 greitųjų kreditų bendrovių, o šalyje jų iš viso veikia per 50.
„Pasakojimai, kad žmonės prasiskolina, praskolina šeimas, yra kiek emocionalūs“, – vertino L. Valickas.
Asociacija yra sukūrusi duomenų bazę „Neteikite man kredito“, kurioje užsiregistravus, kreditai tam asmeniui nebus teikiami.
„Asmens duomenų apsaugos įstatymas neleidžia niekam kitam, išskyrus patį asmenį, įtraukti į šią duomenų bazę arba tam reikia teismo sprendimo“, – sakė L. Valickas.
Per trumpą laiką jau apie 20 žmonių paprašė juos įtraukti į šią bazę. Bet registras galioja tik 12 asocijuotų greitųjų kreditų bendrovių.
„Į šį registrą įtraukiami žmonės, kurie žino savo silpnybes – linkę pirkti, išlaidauti. Kadangi tai tik šio registro darbo pradžia, teisingiausia būtų kreiptis į asociaciją Vilniuje arba Kaune. Internetu kol kas užblokuoti save nuo kreditų dar neįmanoma. Jeigu rajonuose atsiras daugiau, nei vienas žmogus, norintis patekti į šį registrą, važiuosime ir į kitus miestus“, – sakė L. Valickas.
Lietuvos bankas varžys
Vilius Šapoka, Lietuvos banko Priežiūros tarnybos Finansinių paslaugų ir rinkų priežiūros departamento direktorius „Šiaulių kraštui“ teigė, kad bankas Finansų ministerijai pateikė kompleksinius pasiūlymus keisti Vartojimo kredito įstatymą.
Projekte siūloma sumažinti šiuo metu galiojančią bendrą vartojimo kredito kainos metinę normą nuo 200 iki 50 procentų. „Šis dydis atitiktų įprastą paskolų rinkos praktiką ir vartotojų interesus“, – mano V. Šapoka.
Taip pat siūloma įstatyme nustatyti, kad vartojimo kredito sutartį norintys sudaryti asmenys negalėtų to padaryti nedelsiant. Pirmiausia, jie turėtų pateikti prašymą suteikti vartojimo kreditą ir ne anksčiau nei po dviejų dienų galėtų sudaryti įpareigojančią vartojimo kredito sutartį.
„Tai padėtų apsaugoti vartotojus nuo impulsyvių ir neracionalių sprendimų skolintis, pavyzdžiui, naktį esant bare ar lošimų namuose. Be kita ko, tai padėtų išvengti ir sukčiavimo atvejų, kai pavogus asmens duomenis yra imami greitieji kreditai“, – teigė Lietuvos banko atstovas.
Jo nuomone, ryškėjant pavojingoms tendencijoms vartojimo kredito rinkoje, būtinas kapitalinis rinkos „remontas“.
SKAIČIAI
* 2013 metų liepos 1 dienos duomenimis, vadinamuosius mažuosius ir kitus vartojimo kreditus teikiančių bendrovių (ne kredito įstaigų) klientai buvo pradelsę grąžinti daugiau nei 151 tūkstantį kreditų – penktadaliu daugiau nei prieš pusmetį.
* 40 procentų visų pradelstų mokėjimų sutarčių priklauso jaunesniems nei 25 metų asmenims. Vien per pastaruosius pusantrų metų iš besiskolinančiųjų vos trečdaliui vartotojų pavyksta laiku grąžinti trumpalaikes paskolas. Trečiosioms šalims (įprastai antstoliams arba skolų išieškojimo bendrovėms) buvo perduota išieškoti daugiau nei 70 tūkstančių vartojimo kredito sutarčių.
* 2013 metų liepos 1 dienos duomenimis, jaunesni nei 25 metų amžiaus asmenys sudaro 37 procentus visų klientų.
Lietuvos banko duomenys
PSICHOLOGĖS KOMENTARAS
Greitieji kreditai stumia į dar vieną priklausomybę
Nijolė LIUBINSKIENĖ, Šiaulių centro poliklinikos Psichikos sveikatos centro psichologė:
– Lengvai gaunami pinigai, kaip ir bet kas lengvai pasiekiama, suteikia laikiną malonumą, gali tapti priklausomybe. Jaunas žmogus, neturėdamas patirties ir išminties, kuri diktuotų sveiką įtarumą, linkęs susižavėti tuo, kas lengvai pasiekiama.
Atsakomybė, kaip buvo galima paleisti į rinką greitųjų kreditų verslą, tenka Lietuvos bankui, valstybei. Lietuvos bankas dabar jau ruošia įstatymų pakeitimus, bet tai svarbu buvo padaryti žymiai anksčiau, kol dar nebuvo įklimpę tiek žmonių į bėdą.
Pradėtas vesti registras, kuriame žmonės savanoriškai prašo neišduoti jiems kreditų, įrodo, kad jau oficialiai pripažįstama, jog egzistuoja priklausomybė nuo greitųjų kreditų.
Sveikas, subrendęs žmogus visada pasvers, paskaičiuos, kiek yra normalu skolintis, kam reikia skolintis, kokios yra jo galimybės grąžinti skolą, suvokti skolinimosi pasekmes.
Riba, kai žmogus tampa priklausomas nuo kreditų, alkoholio ar narkotikų vartojimo yra praktiškai nematoma. Jeigu žmogus yra sutrikusios valios, turi gilesnių asmenybinių, neurotinių sutrikimų, neišspręstų vidinių konfliktų, ribą į priklausomybę yra peržengti lengviau, nei sveikam žmogui.
Priklausomybės esmė – žmogus siekia tam tikra veikla ar veiksmais patirti malonumą arba išvengti nemalonios veiklos. Jeigu žmogus turi polinkių į priklausomybę nuo alkoholio, narkotikų, dažnai siekia nors trumpalaikio komforto.
Juk greitieji pinigai – taip lengvai pasiekiami: nereikia eiti į banką, nereikia niekam nieko aiškinti. Iliuzija, kad jam tai nieko nekainuos, reklamos brukama iliuzija, kad taip daro tūkstančiai žmonių, suteikia įsivaizdavimą, kad žmogus galės įsigyti tai, kas jam suteiks malonumą: vaišės, daiktai, narkotikai – bet kas. Prablaivėjus, atėjus laikui, kai greiti ir lengvi pinigai jau išleisti ir reikia pradėti grąžinti skolą, pasidaro baisu. Būsena tokia bloga, kad žmogus suka dar vieną ratą – eina dar pasiskolinti, kad bent trumpam sugrįžtų į „komforto“ būseną. Taip sukasi ratas ir kraunasi didžiulės skolos.
Dažniausiai pagalbos į medikus tokie žmonės kreipiasi ne tada, kai yra tik priklausomybės pradžia, o kai jau susikaupusi krūva skolų, daugybė problemų ir sugriautų gyvenimų.
Tėvai, padengę savo artimojo, vaiko skolas greitųjų kreditų bendrovėms, daro jiems blogą paslaugą. Prislėgtas skolų žmogus patiria komfortą, kad bėdą sutvarko artimieji. Tai neveda prie gijimo, o tik gilina ligą.
Psichiatrai labai gerai žino, kiek šiuo metu daug žmonių turi depresinių, nerimo sutrikimų. Vienas tokių žmonių naudojamų būdų nerimui, depresijai malšinti – apsipirkinėjimas. Deja, jis jau būdingas nebe tik moterims, bet ir vyrams. Vartojimo skatinimas stumia į priklausomybę ir tai labai dažnai yra susiję su skolinimusi iš greitųjų kreditų bendrovių.
Rašyti komentarą