Tyrimai rodo: grįžtančiųjų į buvusias darbovietes skaičius auga

Saugi darbo vieta, leidžianti išlaikyti pusiausvyrą tarp darbo ir asmeninio gyvenimo. Darbuotojus vertinantis darbdavys, atveriantis plačias karjeros galimybes. 

Moderni darbo aplinka, papildomos naudos ir lankstumas, derinant darbą iš namų ir biuro. Draugiški ir bendradarbiaujantys kolegos. Tai sąlygos, dėl kurių darbuotojai sugrįžta į buvusias darbovietes.

Kaip parodė vadovų ir aukštos kompetencijos specialistų paieškos ir atrankos įmonės „Emplonet“ vykdyta daugiau nei 700 respondentų apklausa, pas buvusius darbdavius grįžta kas ketvirtas arba 25 proc. buvusių darbuotojų.

Tai, kad ši tendencija stiprėja, patvirtina ir vieno didžiausių Lietuvos darbdavių – „Danske Bank“ Lietuvoje statistika: 2022 m. į paslaugų technologijų centrą grįžo 128, praėjusiais metais – 153 buvę darbuotojai.

Grįžta į tas pačias arba aukštesnes pareigas

„Šiuolaikiniam darbuotojui ypač svarbios galimybės tobulėti organizacijos ribose, taip pat išlieka aktualus darbo užmokesčio klausimas. Šios dvi aplinkybės lemia darbuotojų sprendimą ir palikti darbovietę, ir į ją sugrįžti.

Pavyzdžiui, 2022 metais „McKinsey“ vykdytoje didelio masto apklausoje, kurioje dalyvavo daugiau nei 13 tūkst. respondentų, daugiausia jų, kaip priežastį palikti dabartinį darbdavį, įvardijo karjeros ir profesinių galimybių stoką.

Antroje vietoje rikiavosi darbo užmokestis“, – sako į buvusią darbovietę grįžusių, populiariai „bumerangais“ vadinamų, darbuotojų apklausą atlikusios personalo paieškos ir atrankos įmonės „Emplonet“ vadovė Violeta Jakutė.

„Didžioji dalis, pasisėmę naujos patirties ir žinių, grįžta arba į tas pačias, arba aukštesnes pareigas. Ryškiausias pokytis matomas tarp išėjusių jaunesnių specialistų.

Net 80 proc. jų, patyrinėję rinką ir ūgtelėję, grįžta į aukštesnes pozicijas ir imasi naujų atsakomybių. Kiek mažesnius, bet taip pat teigiamus pokyčius stebime tarp specialistų pareigas užimančių kolegų – jie grįžta į tas pačias arba aukštesnes pozicijas.

Jei pareigos išlieka tos pačios, keičiama komanda – grįžusieji atranda galimybių tobulėti organizacijoje“, – dalinasi Rūta Maleckienė, l.p.e. „Danske Bank“ Lietuvoje personalo vadovė. Ji pastebi, jog grįžtantys vadovai ir toliau tęsia vadovo karjerą organizacijoje.

Kviečia grįžti dėl puikių darbo rezultatų arba asmeninių savybių

„Emplonet“ atliktos apklausos dalyviai, kurių darbo pareigos yra glaudžiai susijusios ar suteikia įgaliojimų priimti sprendimą dėl personalo samdos, taip pat įvardijo priežastis, kurios dažniausiai juos skatina inicijuoti buvusio darbuotojo sugrįžimą.

Dažniausiai tai – tenkinantys arba puikūs išėjusio darbuotojo darbo rezultatai arba asmeninės savybės.

Su šiuo teiginiu sutiko 90 proc. apklaustųjų. Antroje vietoje tarp priežasčių, skatinančių kviesti buvusius darbuotojus grįžti, – daugiau vertės kuriančios išplėstos grįžusio darbuotojo žinios – taip teigė 78 proc. respondentų.

Trečioje – sklandesnis naujo darbuotojo įvedimas ir adaptacija dėl kultūros ir procesų pažinimo – su šiuo teiginiu sutiko 75 proc. apklaustųjų.

„Daugiau nei pusė tyrime dalyvavusiųjų darbdavių pritarė, kad samdyti „bumerangus“ skatina ir trumpesnis atrankos laikas, pastebėta mažėjanti darbuotojų kaita, teigiamai pasikeitusios organizacijos aplinkybės, kai, pavyzdžiui, atsiranda galimybė pasiūlyti geresnes darbo sąlygas arba pasikeitė aplinkybės, dėl kurių darbuotojas nusprendė išeiti.

Darbuotojų ieškoti tarp buvusių kolegų taip pat skatina aktyvi organizacijų plėtra bei darbuotojų samda“, – sako „Emplonet“ vadovė.

Grižtančių darbuotojų fenomenas išryškėjo po pandemijos

„Nepriklausomai nuo priežasčių, dėl kurių darbuotojas nusprendė išeiti, visada verta ir naudinga abiems – tiek darbuotojui, tiek darbdaviui – pasikeisti kontaktais ir palaikyti ryšį, kuris suteiktų galimybę išėjusiam grįžti, darbdaviui susigrąžinti buvusį/-ią darbuotoją, o kartu – ir per išsiskyrimo laiką jų įgytas žinias bei patirtį.

Grįžtantys darbuotojai žino ir dažniausiai vertina organizacijos kultūrą, jiems gerai pažįstami procesai ir praktikos organizacijos viduje, o tai ne tik palengvina darbo pradžią, bet ir toliau stiprina organizaciją“, – sako Rūta Maleckienė.

Dėl šių priežasčių „Danske Bank“ Lietuvoje visiems grįžusiems darbuotojams suteikia tokias darbo sąlygas, kokias jie turėtų, jei niekada nebūtų palikę organizacijos, pavyzdžiui, toks darbuotojas gauna daugiau atostogų dienų, didesnių sumų sveikatos draudimą, didesnes įmokas į 3-ios pakopos pensijų fondą nei visiškai naujai organizacijoje įsidarbinusieji.

Išeinantys darbuotojai taip pat kviečiami prisijungti prie „Alumni“ klubo, kuris šiuo metu jungia beveik 800 buvusių darbuotojų.

„Alumni“ klubą „Danske Bank“ Lietuvoje įsteigė prieš dvejus metus, sekdami pasaulines tendencijas, jog sugrįžtančiųjų darbuotojų skaičius ženkliai auga.

Pasak „Emplonet“ vadovės Violetos Jakutės, po pandemijos ir pradėtas plačiau nagrinėti „bumerangų“, t.y. darbuotojų, kurie anksčiau dirbo organizacijoje, bet ją paliko savo arba darbdavio iniciatyva, o vėliau savo noru arba buvusio darbdavio paskatinti sugrįžo, fenomenas.

Siekdama atskleisti darbdavių bei darbuotojų požiūrį į grįžtančius darbuotojus, „Emplonet“ praėjusių metų pabaigoje atliko internetinę apklausą, kurioje apklausė 735 respondentus.

Vykdydama apklausą, personalo paieškos ir atrankos įmonė siekė išsiaiškinti, ar darbuotojai grįžta į buvusias darbovietes savo ar darbdavio iniciatyva, kokie faktoriai tai lemia, taip pat – ar abi šalys nesigaili savo sprendimo.

Šiuo metu skaitomiausi

Skaitomiausi portalai

Šiuo metu skaitomiausi

Raktažodžiai

Šiuo metu skaitomiausi

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder