Motinų ašaros laisto greituosius kreditus

Į re­dak­ci­ją krei­pė­si 35 me­tų sū­naus ma­ma. Nuo al­ko­ho­lio pri­klau­so­mas sū­nus se­mia pi­ni­gus iš grei­tų­jų kre­di­tų bend­ro­vių, o sko­las grą­žin­ti ten­ka tė­vams. Per ke­lis mė­ne­sius pen­si­nin­kai su­mo­kė­jo per 9 tūks­tan­čius li­tų sū­naus sko­lų. Mo­ti­na rau­do­jo: „Kaip ga­li­ma da­lin­ti pi­ni­gus ne­dir­ban­čiam al­ko­ho­li­kui?“

Ge­rian­tis sū­nus pra­si­sko­li­no žai­biš­kai

Į re­dak­ci­ją pa­skam­bi­nu­si mo­te­ris sprin­go aša­ro­mis ir ne iš kar­to ga­lė­jo api­bū­din­ti sa­vo šei­mos bė­dą. Sū­naus gy­ve­na­mo­ji vie­ta dek­la­ruo­ta tė­vų na­me, to­dėl vie­ną die­ną tė­vai pa­što dė­žu­tė­je ra­do sko­lų išieš­ko­ji­mo bend­ro­vės laiš­ką. Pa­gy­ve­nę ir svei­ka­tos trem­ty­je ne­te­kę tė­vai ap­stul­bo: iš sū­naus rei­ka­lau­ja­ma grą­žin­ti grei­tų­jų kre­di­tų bend­ro­vei be­veik 900 li­tų.

Tė­vai iš­siaiš­ki­no, kad sū­nus iš grei­tų­jų kre­di­tų bend­ro­vės pa­si­sko­li­no 200 li­tų. Sko­la au­go kas­dien po ke­lias­de­šimt li­tų. Dar ant­sto­lio dar­bas, da­lis pi­ni­gų – sko­lų išieš­ko­ji­mo bend­ro­vei. Tė­vai su­ta­rė pa­deng­ti sū­naus sko­lą iš trem­ti­nių pen­si­jos.

Nes­pė­jo su­mo­kė­ti, kaip ga­vo ki­tą laiš­ką, vė­liau – dar ke­lis.

Per ke­lis mė­ne­sius tė­vai su­mo­kė­jo per 9 tūks­tan­čius li­tų sū­naus sko­lų grei­tų­jų kre­di­tų bend­ro­vėms.

„Kaip ga­li­ma taip leng­vai da­lin­ti pi­ni­gus nie­kur ne­dir­ban­čiam al­ko­ho­li­kui? Kur žiū­ri vals­ty­bė? Juk šim­tai mo­ti­nų kru­vi­nom aša­rom ver­kia dėl to­kių sko­lų“, – rau­do­jo mo­te­ris.

EMO­CI­JOS: Liu­tau­ras Va­lic­kas, Lie­tu­vos smul­kių­jų var­to­ji­mo kre­di­tų aso­cia­ci­jos val­dy­bos pir­mi­nin­kas ma­no, kad pa­sa­ko­ji­mai, kaip žmo­nės pra­si­sko­li­na, pra­sko­li­na šei­mas, yra „kiek emo­cio­na­lūs“. „Res­pub­li­ka“ nuo­tr.

Stu­den­tas pra­si­sko­li­no per tris die­nas

Ki­ta mo­ti­na sa­vo šei­mos bė­dą pa­pa­sa­ko­jo be aša­rų, bet su tuo pa­čiu klau­si­mu vals­ty­bei: kaip ga­li­ma leis­ti to­kį vers­lą, ku­ris jau su­žlug­dė ne vie­ną šei­mą, lau­žo jau­nų žmo­nių li­ki­mus?

Mo­ters sū­nus – stu­den­tas, pui­kiai be­si­mo­kan­tis, tu­rė­jęs lai­ki­ną dar­bą.

Ka­dan­gi sū­naus gy­ve­na­mo­ji vie­ta dek­la­ruo­ta tė­vų na­muo­se, laiš­kas apie už­dels­tą sko­lą pir­miau­siai ir pa­sie­kė tė­vus. Sū­nus iš vie­nos grei­tų­jų kre­di­tų bend­ro­vės paė­mė be­veik 1700 li­tų pa­sko­lą. Kad šią pa­deng­tų, po tri­jų die­nų pa­siė­mė 2500 li­tų iš ki­tos grei­tų­jų kre­di­tų bend­ro­vės. Bet ir tie pi­ni­gai iš­tir­po pra­mo­goms.

Sko­los au­go. Vai­ki­ną pri­slė­gė dau­giau nei 5000 li­tų sko­la.

Pi­ni­gų ka­ru­se­lė

„Sko­li­nie­si sve­ti­mus ir trum­pam, o ati­duo­ti rei­kia sa­vo ir vi­sam lai­kui. Ma­no vai­kas, tik­riau­siai, no­rė­jo pa­si­jus­ti vy­ru, sa­va­ran­kiš­ku, ga­lin­čiu tu­rė­ti pi­ni­gų“, – svars­tė mo­ti­na, nors sū­nui, at­ro­do, vi­sa­da pa­ka­ko tė­vų duo­da­mų pi­ni­gų.

Mo­te­ris ma­no, kad grei­tų­jų kre­di­tų bend­ro­vių vers­las yra su­kur­tas ka­ru­se­lės prin­ci­pu: pa­si­sko­li­nai kar­tą, sko­lin­sies dar ir dar.

„Taip ima­mi leng­vai gau­na­mi pi­ni­gai, kol ga­liau­siai už sko­las rei­kia au­ko­ti šei­mos tur­tą“, – sa­kė sū­naus sko­lą su­mo­kė­ju­si ma­ma.

Vi­są sū­naus sko­lą pa­den­gė tė­vai iš sa­vo san­tau­pų.

„O ką da­ry­ti? Lauk­ti, kol vai­ko biog­ra­fi­jo­je at­si­ras įra­šas apie teis­tu­mą? Aš ma­čiau, kaip sū­nus per­gy­ve­no, ver­kė. Jam tu­rė­tų už­tek­ti tos pa­mo­kos vi­sam gy­ve­ni­mui“, – ti­ki­si mo­ti­na.

Li­go­ta mo­te­ris švais­tė­si sko­lin­tais pi­ni­gais

Dar vie­ną is­to­ri­ją re­dak­ci­jai pa­pa­sa­ko­jo ar­ti­mi gi­mi­nai­čiai mo­ters, ku­ri, net ir tu­rė­da­ma psi­chi­kos su­tri­ki­mą leng­vai sko­li­no­si iš grei­tų­jų kre­di­tų bend­ro­vių.

Ji ėmė pa­sko­las bū­tent ta­da, kai li­ga paū­mė­da­vo. Mo­te­rį vei­kė ap­si­pir­ki­nė­ji­mo ma­ni­ja.

„Pa­ma­to ran­ki­nę už 100 li­tų, už­si­no­ri bū­ti­nai nu­si­pirk­ti. Jei­gu dar ką pa­ma­tys ir už­si­no­rės, pa­si­sko­li­na ne 100, o 300 li­tų. Iš, at­ro­do, ne­di­de­lių su­mų su­si­da­rė to­kios su­mos, kad te­ko jos ma­mai par­duo­ti ne vie­ną hek­ta­rą miš­ko, že­mės, kad ga­lė­tų pa­deng­ti duk­ters sko­las“, – pa­sa­ko­jo gi­mi­nai­tės is­to­ri­ją.

Paaug­lys į sko­las lin­do dėl nar­ko­ti­kų

Į nar­ko­ti­kus ir grei­tų­jų kre­di­tų sko­las įklim­po ir sep­ty­nio­lik­me­tis. Paaug­lio ma­ma iš­vy­ku­si į už­sie­nį, vai­ki­nas gy­ve­na su mo­čiu­te.

Jis įni­ko į nar­ko­ti­kus. Iš pra­džių „žo­lę“, tab­le­tes. Nar­ko­ti­kams per die­ną rei­kė­da­vo apie 30–60 li­tų, o mo­čiu­tė die­nos pie­tums duo­da­vo 10 li­tų. Įsis­ko­li­no nar­ko­ti­kų pla­tin­to­jams. Šie pa­siū­lę už sko­lą ati­dirb­ti – im­tis pa­čiam pla­tin­ti nar­ko­ti­kus. Ka­dan­gi vai­ki­nas pa­ts bu­vo nar­ko­ma­nas, sko­la ne ma­žė­jo, o au­go. Nar­ko­ti­kų pla­tin­to­jai jį pri­spau­dė at­si­skai­ty­ti.

Sep­ty­nio­lik­me­tis „išei­tį“ ra­do: pa­si­nau­do­jęs sa­vo šei­mos na­rių as­mens duo­me­ni­mis, iš ke­lių grei­tų­jų kre­di­tų bend­ro­vių su­ge­bė­jo pa­siim­ti ke­lias­de­šimt tūks­tan­čių li­tų.

Su­kū­rė silp­ny­bių vei­kia­mų žmo­nių re­gist­rą

Liu­tau­ras Va­lic­kas, Lie­tu­vos smul­kių­jų var­to­ji­mo kre­di­tų aso­cia­ci­jos (LSVKA) val­dy­bos pir­mi­nin­kas tei­gė, kad šiuo me­tu ap­ga­vę (pa­siė­mę kre­di­tus, bet yra ne­mo­kūs) grei­tų­jų kre­di­tų bend­ro­ves yra apie 7 pro­cen­tai klien­tų. Aso­cia­ci­ja vie­ni­ja 12 grei­tų­jų kre­di­tų bend­ro­vių, o ša­ly­je jų iš vi­so vei­kia per 50.

„Pa­sa­ko­ji­mai, kad žmo­nės pra­si­sko­li­na, pra­sko­li­na šei­mas, yra kiek emo­cio­na­lūs“, – ver­ti­no L. Va­lic­kas.

Aso­cia­ci­ja yra su­kū­ru­si duo­me­nų ba­zę „Ne­tei­ki­te man kre­di­to“, ku­rio­je už­si­re­gist­ra­vus, kre­di­tai tam as­me­niui ne­bus tei­kia­mi.

„As­mens duo­me­nų ap­sau­gos įsta­ty­mas ne­lei­džia nie­kam ki­tam, iš­sky­rus pa­tį as­me­nį, įtrauk­ti į šią duo­me­nų ba­zę ar­ba tam rei­kia teis­mo spren­di­mo“, – sa­kė L. Va­lic­kas.

Per trum­pą lai­ką jau apie 20 žmo­nių pa­pra­šė juos įtrauk­ti į šią ba­zę. Bet re­gist­ras ga­lio­ja tik 12 aso­ci­juo­tų grei­tų­jų kre­di­tų bend­ro­vių.

„Į šį re­gist­rą įtrau­kia­mi žmo­nės, ku­rie ži­no sa­vo silp­ny­bes – lin­kę pirk­ti, iš­lai­dau­ti. Ka­dan­gi tai tik šio re­gist­ro dar­bo pra­džia, tei­sin­giau­sia bū­tų kreip­tis į aso­cia­ci­ją Vil­niu­je ar­ba Kau­ne. In­ter­ne­tu kol kas už­blo­kuo­ti sa­ve nuo kre­di­tų dar neį­ma­no­ma. Jei­gu ra­jo­nuo­se at­si­ras dau­giau, nei vie­nas žmo­gus, no­rin­tis pa­tek­ti į šį re­gist­rą, va­žiuo­si­me ir į ki­tus mies­tus“, – sa­kė L. Va­lic­kas.

Lie­tu­vos ban­kas var­žys

Vi­lius Ša­po­ka, Lie­tu­vos ban­ko Prie­žiū­ros tar­ny­bos Fi­nan­si­nių pa­slau­gų ir rin­kų prie­žiū­ros de­par­ta­men­to di­rek­to­rius „Šiau­lių kraš­tui“ tei­gė, kad ban­kas Fi­nan­sų mi­nis­te­ri­jai pa­tei­kė komp­lek­si­nius pa­siū­ly­mus keis­ti Var­to­ji­mo kre­di­to įsta­ty­mą.

Pro­jek­te siū­lo­ma su­ma­žin­ti šiuo me­tu ga­lio­jan­čią bend­rą var­to­ji­mo kre­di­to kai­nos me­ti­nę nor­mą nuo 200 iki 50 pro­cen­tų. „Šis dy­dis ati­tik­tų įpras­tą pa­sko­lų rin­kos pra­kti­ką ir var­to­to­jų in­te­re­sus“, – ma­no V. Ša­po­ka.

Taip pat siū­lo­ma įsta­ty­me nu­sta­ty­ti, kad var­to­ji­mo kre­di­to su­tar­tį no­rin­tys su­da­ry­ti as­me­nys ne­ga­lė­tų to pa­da­ry­ti ne­del­siant. Pir­miau­sia, jie tu­rė­tų pa­teik­ti pra­šy­mą su­teik­ti var­to­ji­mo kre­di­tą ir ne anks­čiau nei po dvie­jų die­nų ga­lė­tų su­da­ry­ti įpa­rei­go­jan­čią var­to­ji­mo kre­di­to su­tar­tį.

„Tai pa­dė­tų ap­sau­go­ti var­to­to­jus nuo im­pul­sy­vių ir ne­ra­cio­na­lių spren­di­mų sko­lin­tis, pa­vyz­džiui, nak­tį esant ba­re ar lo­ši­mų na­muo­se. Be ki­ta ko, tai pa­dė­tų iš­veng­ti ir su­kčia­vi­mo at­ve­jų, kai pa­vo­gus as­mens duo­me­nis yra ima­mi grei­tie­ji kre­di­tai“, – tei­gė Lie­tu­vos ban­ko at­sto­vas.

Jo nuo­mo­ne, ryš­kė­jant pa­vo­jin­goms ten­den­ci­joms var­to­ji­mo kre­di­to rin­ko­je, bū­ti­nas ka­pi­ta­li­nis rin­kos „re­mon­tas“.

SKAI­ČIAI

* 2013 me­tų lie­pos 1 die­nos duo­me­ni­mis, va­di­na­muo­sius ma­žuo­sius ir ki­tus var­to­ji­mo kre­di­tus tei­kian­čių bend­ro­vių (ne kre­di­to įstai­gų) klien­tai bu­vo pra­del­sę grą­žin­ti dau­giau nei 151 tūks­tan­tį kre­di­tų – penk­ta­da­liu dau­giau nei prieš pus­me­tį.

* 40 pro­cen­tų vi­sų pra­dels­tų mo­kė­ji­mų su­tar­čių pri­klau­so jau­nes­niems nei 25 me­tų as­me­nims. Vien per pa­sta­ruo­sius pu­sant­rų me­tų iš be­si­sko­li­nan­čių­jų vos treč­da­liui var­to­to­jų pa­vyks­ta lai­ku grą­žin­ti trum­pa­lai­kes pa­sko­las. Tre­čio­sioms ša­lims (įpras­tai ant­sto­liams ar­ba sko­lų išieš­ko­ji­mo bend­ro­vėms) bu­vo per­duo­ta išieš­ko­ti dau­giau nei 70 tūks­tan­čių var­to­ji­mo kre­di­to su­tar­čių.

* 2013 me­tų lie­pos 1 die­nos duo­me­ni­mis, jau­nes­ni nei 25 me­tų am­žiaus as­me­nys su­da­ro 37 pro­cen­tus vi­sų klien­tų.

Lie­tu­vos ban­ko duo­me­nys

PSI­CHO­LO­GĖS KO­MEN­TA­RAS

Grei­tie­ji kre­di­tai stu­mia į dar vie­ną pri­klau­so­my­bę

Ni­jo­lė LIU­BINS­KIE­NĖ, Šiau­lių cent­ro po­lik­li­ni­kos Psi­chi­kos svei­ka­tos cent­ro psi­cho­lo­gė:

– Leng­vai gau­na­mi pi­ni­gai, kaip ir bet kas leng­vai pa­sie­kia­ma, su­tei­kia lai­ki­ną ma­lo­nu­mą, ga­li tap­ti pri­klau­so­my­be. Jau­nas žmo­gus, ne­tu­rė­da­mas pa­tir­ties ir iš­min­ties, ku­ri dik­tuo­tų svei­ką įta­ru­mą, lin­kęs su­si­ža­vė­ti tuo, kas leng­vai pa­sie­kia­ma.

At­sa­ko­my­bė, kaip bu­vo ga­li­ma pa­leis­ti į rin­ką grei­tų­jų kre­di­tų vers­lą, ten­ka Lie­tu­vos ban­kui, vals­ty­bei. Lie­tu­vos ban­kas da­bar jau ruo­šia įsta­ty­mų pa­kei­ti­mus, bet tai svar­bu bu­vo pa­da­ry­ti žy­miai anks­čiau, kol dar ne­bu­vo įklim­pę tiek žmo­nių į bė­dą.

Pra­dė­tas ves­ti re­gist­ras, ku­ria­me žmo­nės sa­va­no­riš­kai pra­šo neiš­duo­ti jiems kre­di­tų, įro­do, kad jau ofi­cia­liai pri­pa­žįs­ta­ma, jog eg­zis­tuo­ja pri­klau­so­my­bė nuo grei­tų­jų kre­di­tų.

Svei­kas, su­bren­dęs žmo­gus vi­sa­da pa­svers, pa­skai­čiuos, kiek yra nor­ma­lu sko­lin­tis, kam rei­kia sko­lin­tis, ko­kios yra jo ga­li­my­bės grą­žin­ti sko­lą, su­vok­ti sko­li­ni­mo­si pa­sek­mes.

Ri­ba, kai žmo­gus tam­pa pri­klau­so­mas nuo kre­di­tų, al­ko­ho­lio ar nar­ko­ti­kų var­to­ji­mo yra pra­ktiš­kai ne­ma­to­ma. Jei­gu žmo­gus yra su­tri­ku­sios va­lios, tu­ri gi­les­nių as­me­ny­bi­nių, neu­ro­ti­nių su­tri­ki­mų, neišsp­ręs­tų vi­di­nių konf­lik­tų, ri­bą į pri­klau­so­my­bę yra per­ženg­ti leng­viau, nei svei­kam žmo­gui.

Prik­lau­so­my­bės es­mė – žmo­gus sie­kia tam tik­ra veik­la ar veiks­mais pa­tir­ti ma­lo­nu­mą ar­ba iš­veng­ti ne­ma­lo­nios veik­los. Jei­gu žmo­gus tu­ri po­lin­kių į pri­klau­so­my­bę nuo al­ko­ho­lio, nar­ko­ti­kų, daž­nai sie­kia nors trum­pa­lai­kio kom­for­to.

Juk grei­tie­ji pi­ni­gai – taip leng­vai pa­sie­kia­mi: ne­rei­kia ei­ti į ban­ką, ne­rei­kia nie­kam nie­ko aiš­kin­ti. Iliu­zi­ja, kad jam tai nie­ko ne­kai­nuos, rek­la­mos bru­ka­ma iliu­zi­ja, kad taip da­ro tūks­tan­čiai žmo­nių, su­tei­kia įsi­vaiz­da­vi­mą, kad žmo­gus ga­lės įsi­gy­ti tai, kas jam su­teiks ma­lo­nu­mą: vai­šės, daik­tai, nar­ko­ti­kai – bet kas. Prab­lai­vė­jus, atė­jus lai­kui, kai grei­ti ir leng­vi pi­ni­gai jau iš­leis­ti ir rei­kia pra­dė­ti grą­žin­ti sko­lą, pa­si­da­ro bai­su. Bū­se­na to­kia blo­ga, kad žmo­gus su­ka dar vie­ną ra­tą – ei­na dar pa­si­sko­lin­ti, kad bent trum­pam su­grįž­tų į „kom­for­to“ bū­se­ną. Taip su­ka­si ra­tas ir krau­na­si di­džiu­lės sko­los.

Daž­niau­siai pa­gal­bos į me­di­kus to­kie žmo­nės krei­pia­si ne ta­da, kai yra tik pri­klau­so­my­bės pra­džia, o kai jau su­si­kau­pu­si krū­va sko­lų, dau­gy­bė pro­ble­mų ir su­griau­tų gy­ve­ni­mų.

Tė­vai, pa­den­gę sa­vo ar­ti­mo­jo, vai­ko sko­las grei­tų­jų kre­di­tų bend­ro­vėms, da­ro jiems blo­gą pa­slau­gą. Pris­lėg­tas sko­lų žmo­gus pa­ti­ria kom­for­tą, kad bė­dą su­tvar­ko ar­ti­mie­ji. Tai ne­ve­da prie gi­ji­mo, o tik gi­li­na li­gą.

Psi­chiat­rai la­bai ge­rai ži­no, kiek šiuo me­tu daug žmo­nių tu­ri dep­re­si­nių, ne­ri­mo su­tri­ki­mų. Vie­nas to­kių žmo­nių nau­do­ja­mų bū­dų ne­ri­mui, dep­re­si­jai mal­šin­ti – ap­si­pir­ki­nė­ji­mas. De­ja, jis jau bū­din­gas ne­be tik mo­te­rims, bet ir vy­rams. Var­to­ji­mo ska­ti­ni­mas stu­mia į pri­klau­so­my­bę ir tai la­bai daž­nai yra su­si­ję su sko­li­ni­mu­si iš grei­tų­jų kre­di­tų bend­ro­vių.