Oi kaip gražu, ruduo atėjo ir tuoj išbėgs...
nebebus šiltų dienų ir pavakarojimų ilgų,
visi skubės visur, niekam laiko neturės,
lėks į darbą, į mokyklą, susinervinę pikti.
Koks niūrus pasaulis be linksmų žmonių...
***
Žvaigždėtas dangus
svajingų žmonių gyvenimas.
Kitiems tokių žmonių gyvenimas
atrodo pasaka...
pasaka ,kuri neturi pabaigos,
tesėsi metų metais
kiekvieną naktį
žiemą, pavasarį, vasarą ar rudenį.
Nesvarbu, kad krenta lapai
ar nuo didelių karš čių kylą audros -
ar tiesiog nuo gaivaus oro
ir svajingai kvepiančių gėlių
sukasi galva.
Ir nežinai, ką daryti
ar džiaugtis, ar liūdėti,
o gal drebėti iš baimės, nes nežinai
kuo baigsis tavo svajingas pasaulis,
ir reikės gyventi mūsų gyvenimą.
Rašyti komentarą